Apie Lietuvos šimtmetį ir Vytį

Lietuvoje už kelių mėnesių minėsime atkurtos nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasitinkant šimtmetį, atrodo, turime stiprinti vienybę, susitelkimą ir kartu įvertinti, ką nuveikėme per šį šimtmetį. Privalome pagerbti tuos, kurių dėka šiandien esame laisva ir nepriklausoma valstybė, pilnateisė Europos valstybių bendrijos narė.

Turėtume kalbėti apie ateitį, kad ja patikėtų šalies piliečiai ir ypač tie, kurie savo gyvenimą kuria už savo gimtosios šalies ribų. Kiekviena valstybė minėdama savo Nepriklausomybės šimtmetį jį įprasmina darbais, objektais ar monumentais, kurie tampa valstybės šimtmečio simboliais šimtmečiams ar net tūkstantmečiams...

Tačiau, ką turime? Susipriešinimą, ginčus ir konkurenciją dėl dėmesio. Kaip buvo galima supriešinti valstybės simbolį Vytį su partizanais bei pokario kovomis už laisvą Lietuvą?

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus politologo gerb. Liudo Mažylio, "Susipriešinimas dėl dviejų Lukiškių aikštės memorialo projektų buvo betikslis ir be reikalo mus skaldantis…". Pritariu jam.

Ir tikrai yra galimi sprendimai, kurie padėtų surasti santarvę ir sutarimą. Tik vienas prašymas, reikia geranoriškumo ir sąžiningos diskusijos iš visų pusių, o ne spekuliacijos simboliais ir biurokratinėmis normomis.

Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė nupirko supaprastinto konkurso būdu 2016 metų liepos mėnesį, dar nėra baigti. Anot dokumentų, darbų pabaiga numatoma tik 2018 metų gegužės mėnesį. Biurokratiškai kalbant, šiandien miestiečiai vaikšto po statybų aikštelę, o ne po sutvarkytą Lukiškių aikštę. Kartu tai yra galimybė tikslinti ar keisti ,,aikštės sutvarkymo’’ darbus ir apimtis. Ir tartis labai lengva, nes reikia kalbėti su statybininkais, kurie atsakingi už projektavimo darbus. Pirmą kartą Vilniaus miesto savivaldybė pirko statybos darbus be projekto. Dabartiniai projekto autoriai parinkti statybos rangovo ir be konkurso.

Kultūros ministerija ne pirmą kartą išrenka paminklą Lukiškių aikštėje. 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje konkurso nugalėtoju išrinktas projektas "Tautos dvasia", vaizduojantis skrendantį paukštį.

Anot Kultūros ministerijos, iš narvo išlekiantis paukštis įprasmina istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią.

Deja, teko ši projektą numarinti pasitelkus "teisingą" biurokratiją. Kultūros ministerija neturėjo teisės organizuoti šio konkurso, nes Lukiškių aikštė yra Vilniaus miesto savivaldybės turtas ir Kultūros ministerijos sprendimai jos neįpareigoja. Vėliau išaiškėjo, kad šis projektas jau buvo pristatytas kituose konkursuose ir tarp laimėtojų, deja, nebuvo.

Todėl 2015 m. pastatėme aukščiausią Lietuvoje, 25 m aukščio, vėliavos stiebą ir Kovo 11 dieną iškėlėme didžiausią istorinę Vyčio vėliavą, kaip valstybės simbolį už paminklą kovotojams už Laisvę bei Nepriklausomybę.

Tuomet nedrįsome, tačiau šiandien drąsiai galiu sakyti, kad dabartinį stiebą galima pakeisti į didesnį – 100 metrų su ąžuolo apdaila ir specialiu apšvietimu stiebo viršuje. Stiebą reikėtų perkelti iš aikštės centro į vietą, kur šiuo metu yra įrengtas naujas apskritimas. Ypatingo dydžio Vyčio vėliava būtų matoma ir dieną, ir naktį. Ir visa tai galima padaryti iki 2018 m. vasario 16 d.

Vilniuje yra ir būtų Vytis. Nes Vytis yra vėliava, Vytis yra herbas, Vytis yra LDK kunigaikščių spaudas. Vytis tai DNR kodas lietuvio kraujyje... Garbė stovėti po Vyčio vėliava. Kritusius kovoje už Lietuvos laisvę apgaubia Vyčio vėliava…Ir tai yra garbė.

Kauno miestas padeda išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Kalbėjau su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo ketinimai rimti. Svarbiausia jo žinia - šiuo siūlymu jis nesiekia supriešinti Kauno su Vilniumi, o atvirkščiai, padeda rasti sutarimą ir apsiima skulptūrą "Laisvės karys 1" pastatyti Kaune. Priminsiu, kad būtent toks Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir architektų Algio Vyšniūno, Laimono Bogušo autorių skulptūros pavadinimas – "Laisvės karys 1".

Priminsiu ir tai, kad šis paminklas nuo pat pradžių buvo planuotas statyti Kaune. Ir Kauno meras tai gerai žino. Tik vėliau architektai, gavę visuomeninio "Vyčio" paramos fondo kvietimą, nusprendė su šia skulptūra sudalyvauti Lukiškių aikštės konkurse Vilniuje.

Ką daryti su visuomenės ir ekspertų sprendimu, kuriuo paskelbta, kad Lukiškių aikštėje turėtų būti įgyvendintas Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais?

Tiesiog paimti ir šį sprendimą įgyvendinti. Nors sprendimas nėra originalus, matytas ir Vašingtone ir Maskvoje, tačiau jis pagyvins aikštę bei pagerbs partizaninio pasipriešinimo kovotojus, o kartu ir papildys šalia aikštės jau esančius paminklus žuvusiems ar nukentėjusiems už Lietuvos laisvę. Priminsiu, Lukiškių a. prieigose jau stovi obeliskas, tremtiniams ir politkaliniams atminti; paminklu tapo buvusio KGB pastato sienos – pakabinta atminimo lenta ir įrėžtos KGB aukų pavardės stipriai veikia kiekvieną ir primena, ką reikėjo šiems žmonėms pergyventi; svarbus akcentas savaiminis, žmonių suneštas akmenų kalnelis su kryžiumi, skirtas sovietinės okupacijos aukoms atminti, prie kurio, turiu pažymėti, niekada nevysta gyvos gėlės.

Priešingoje aikštės pusėje yra akmuo, žymintis 1863 m. sukilimą ir medinis kryžius žuvusiems per sukilimą pagerbti. Kryžius, kurį laiko paveiktą atkuria jau ne viena karta... Čia tikri žmonių paminklai.

Svarbiausia, kad visi šie paminklai bus apgaubti ir apjungti milžiniško dydžio švytinčia Vyčio vėliava...

Lietuvoje už kelių mėnesių minėsime atkurtos nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasitinkant šimtmetį, atrodo, turime stiprinti vienybę, susitelkimą ir kartu įvertinti, ką nuveikėme per šį šimtmetį. Privalome pagerbti tuos, kurių dėka šiandien esame laisva ir nepriklausoma valstybė, pilnateisė Europos valstybių bendrijos narė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Užtenka mums brukti prasčiokišką šlamštą: visokius kapčius, vamzdžius ir idiotiškai besivaipančius kuvaldiškus angelus. Renkite šmc kapčių parodas, jei kam jie įdomūs, ir ne daugiau.

Ot

Ot portretas
Tikras vytis nejoja ant padaro, kurio uodega užriesta aukštyn kaip šunėko kokio!

Jonas

Jonas portretas
Niekaip negali suprasti,kam visas tas triuksmas del aikstes,svarbiausiai seni zmones draskosi ,o jaunimas tyli,juk jiems liks si aikste,savo vaikus atsives i sia aikste,o siu senu zmoniu nebebus,tai ateities aikste,jaunu zmoniu aikste.o dabar visi bando del saves darytis reklamas,nei sis nei tas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    9
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    9
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių