Apie lapkričio vardus

Jau turbūt prasidėjo antroji rudens pusė. Jos pradžia, aukštaičiai pasakytų, – kai palyja keletą dienų tokiu smulkiu, bet kiaurai permerkiančiu, na, tiesiog „kiauliniu“ lietumi. Rudens darganos ir šlapdribos priplos prie žemės nukritusius lapus, tik nuogos medžių šakos tiesis į dangų. Išties – koks gi lapkritis, tokiu vardu kalendoriuje įrašytas, jeigu tik vienas kitas lapelis ant medžių šakų palikęs.

Pripažinkime, suklydo lietuviško kalendoriaus tėvas Laurynas Ivinskis, mėnesius rikiuodamas. O gal 1845-aisiais ruduo pasitaikė šiltesnis... Tačiau juk neimsime taisyti įprastinių dalykų; štai bemaž pusė pasaulio šio mėnesio pavadinimą kildina iš romėniškojo novemberio, reiškiančio devintąjį mėnesį. Štai šiai klaidai – jau per du tūkstančius metų! Tai tik įrodo, kad kalendorius yra įvairiausių tradicijų ir istorinių įvykių atminimo talpykla. Bet paskutinius berželių lapus krentant verta stebėti – senolių išmintis sako, jeigu jų ilgiau užsibūna viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Ir atvirkščiai...

Vidutinė lapkričio oro temperatūra tesiekia 1–5 laipsnius šilumos; jo pabaigoje krenta ir iki nulio. Tada gruodas sukausto rudens purvynus; baltų mitologiniais įvaizdžiais – požemio dievybė Velinas užrakina žemę. Iš čia kilęs kitas senoviškas mėnesio vardas – gruodinis. Jo vienas požymis toks – susidrumsčia ežerų vanduo: atšalę viršutiniai sluoksniai leidžiasi gilyn – jie sunkesni, o iš dugno su nuosėdomis pakyla tie, kurie yra dar kiek išlaikę vasaros šilumos. Upėmis mėnesio pabaigoje ims plaukti ledinės ižo gėlės – čežėdamos, besisukinėdamos, pasistumdydamos.

Ir pirmas sniegas dažniausiai pabyra mėnesio viduryje. Reikšmingas gamtos ženklas! Ir visada kiek netikėtas... Vaikų džiugūs šūksniai „sninga, sninga“ pažymi naują laiko atskaitos tarpsnį. Kokia įstabi ta snaigė, nusileidusi ant šilto delno ir bematant virstanti vandens lašeliu...

Aukštaitijoje būta tokio spėjimo: kiek pirmas sniegas išbūna dienų nenutirpęs, tiek bus žiemų (suprask, tiek speigmečių). Ir dar taip manyta: kurią savaitės dieną pirmą kartą pasnigs, tą dieną ateinančiais metais nereikia sėti linų, nes bus labai piktžolėti. O jeigu sniego marška laukus užklotų jau pirmomis lapkričio dienomis, po mėnesio sulauktume tikros žiemos.

Pirmasis sniegas sureikšminamas ir kitų tautų tradicinėse kultūrose. Pavyzdžiui, pagal japonų papročius pirmojo sniego dieną privalu pareikšti ištikimybę savo valdovui. Samurajai tądien keliaudavo nusilenkti siogunui – karo vadui. Tad žmonių bendruomenė, sekdama gamtos virsmus, atnaujina ir sustiprina savo vidinius saitus.

Kiekviena diena Lietuvos gamtoje vis kitokia... Lapkričio mėnuo fenologų vadinamas priešžiemiu. Tradiciniame kalendoriuje irgi susiduria rudens bei žiemos šventės. Štai šiemet lapkritis prasideda mėnulio pilnatimi. Trečiąja šį rudenį, todėl vadinta medžiotojų pilnatimi. Iš senovės ateina toks pavadinimas. Mat dirbami laukai nuvalyti, yra erdvės zuikelį ar lapę su skalikais pagainioti. Tai būta labai mėgstamos Lietuvos didikų ir bajorų pramogos.

Šio mėnesio kaimo darbai daugiausiai jau po stogu. Patarlė sako: „Visi šventi atėjo – pats renkis į gryčią ir po pažasčia riekę nešk“. Kartu su derliumi iš laukų tarsi grįžta protėvių vėlės, ten globojusios pasėlius ir javo brendimą. Todėl dar vienas senovinis lapkričio vardas – Vėlių mėnuo. Iš andainykštės sambarių šventės, kurios metu dėkota protėvių vėlėms už padėtą išauginti derlių, kilo ir lietuviškieji Vėlinių papročiai. Per šią ypatingą rudens šventę prisimenami ne tik šeimos ir giminės pranokėjai, bet ir tautos didieji, kuriems esame dėkingi už išsaugotą lietuvių kalbą, tautos tradicijas, laisvą valstybę. Jų atminimas pagerbiamas ne tik uždegta žvakele ant kapo...

Štai iš Kazlų Rūdos savivaldybės bibliotekos atėjo žinia apie šios įstaigos ketinimą siekti kraštiečio Jurgio Dovydaičio vardo. Pagirtinas sumanymas, nes legendinio kraštotyrininko gyvenimo misija – sukaupti tautos dvasinės kultūros vertybes – turi turėti tąsą, atitinkančią bibliotekos uždavinius: šiuos lobius kuo efektyviau perteikti visuomenei. Be to, jau tapo įprasta, kad rajonų bibliotekos ypatingą dėmesį skiria vietos kraštotyrinei medžiagai, sudarydamos jos atskiras kartotekas, rengdamos parodas, žymių asmenybių paminėjimus. Mintis apie J. Dovydaičio vardą ir kilo, spalio mėnesį paminint bibliotekoje šio iškilaus kraštiečio, vienintelio profesionalaus tautosakos rinkėjo 110-ąją gimimo sukaktį.

Tautos laimei, gamta ir likimas J. Dovydaičiui padovanojo ilgą amžių... Per 75-erius kraštotyrinio darbo metus jis sukaupė štai tokį etninės kultūros turtą: įrašė 1243 magnetofonines garso juostas, sudarė 45 stambius tautosakos rinkinius, prirašė 350 sąsiuvinius tekstų, išfotografavo per 800 juostų. Visas šis lobis perduotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui; juo naudosis ne viena karta mokslininkų, tyrinėtojų. O ne vienas rinkinys, ypač tautosakininko pamėgtų pasakų su dainuojamais intarpais, jau išleistas atskira knyga. Nuostabi lietuviška pasaka „Saulės vaduotojas“, kurią užrašė J. Dovydaitis, apkeliavo platųjį pasaulį – išversta į 28 kalbas.

Nuo bibliotekos nusprendė neatsilikti ir Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla: juk mokinukai kasdieną į ją skubėdami, skverelyje mato Prano Dovydaičio paminklą. Tai vyriausiasis Jurgio brolis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Respublikos valstybės ministras pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, dvasinės kultūros ir gamtos mokslų žurnalų leidėjas. Lapkričio 4 d. sukaks 75-eri metai, kai šis šviesuolis buvo nužudytas Sverdlovsko kalėjime. Jo kaltė – mokslininko talentas ir ištikima tarnystė savo kraštui... P. Dovydaitis popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas kankiniu.

Brolių Dovydaičių tėviškė –  Runkių kaimas netoli Višakio Rūdos. Dabar ten tik miško laukymė su keliomis senoviškomis obelimis. O būta 12 sodybų kaimo... Prie trobos pamatų atminimo akmuo byloja, kad jų brolis Vincas žuvo nepriklausomybės kovose, būdamas savanoriu; ūkininkas brolis Juozas krito nuo okupanto rankos 1945-aisiais. Tokios vienos šeimos aukos Tėvynei... Dovydaičių vardų suteikimas švietimo ir kultūros įstaigoms – labai tinkamas būdas jų atminimą ir sektiną pavyzdį priartinti mūsų šiandienai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai kad

Tai kad portretas
šiemet lapkritis tikrai lapkritis, net keista! Kaštonų lapai, aišku, jau nubyrėjo, bet beržai dar geltonuoja, ir obelys dar ne visus lapus nubarstė. Ėjau šiandien paraisčiu - ne tik pageltusių nenubirusių lapų ant medžių pilna, bet vienas medelis netgi visiškai žalias stovi! Gaila, nedabridau arčiau pasižiūrėt koks. Bet tikrai ne pušis ir ne eglė. Kaip ten bebūtų, šiemet lapkritis - tikrai lapkritis! O jei dar ir sniego žiemą paduotų, tai ir iki tikros laimės nebedaug betrūktų. Ar begrįš dar tikros žiemos, gal žinot kas?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    2
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių