Apie laimę ir kaimyno tvartą | KaunoDiena.lt

Apie laimę ir kaimyno tvartą

Kai tokia šilta ir žydinti gegužė, taip ir norisi pakalbėti apie laimę. Ne apie asmenišką, žmogišką, materialiai apčiuopiamą laimę. Tokios laimės formulę bandė išvesti daugybė filosofų, pradedant senovės graikų išminčiumi Epikūru, kuriam laimė buvo saikingai mėgautis jusliniais malonumais.

Suvokimo ribos

Panašiai, tik prasčiokiškai šiurkščiau panašią laimės sampratą išsakė vieno sovietinės rusų literatūros kūrinio (jau nepamenu, kokio) herojus. Paklaustas, kaip jis supranta laimę, trečios kartos proletaras daug negalvojęs atsakė: "Tai barščiai su mėsa!" O truputį ilgiau pagalvojęs pridūrė: "Ir dar 100 gramų degtinės."

"Microsoft" įkūrėjui Bilui Gatesui tokie laimės rėmai būtų gerokai per maži. Taigi, kiekvienam – savo suvokimo ribos.

Norėčiau pakalbėti apie laimę, kurią suvokia didesnės žmonių bendrijos, taigi, apie tai, kas vadinama laimės indeksu. Kiek daugiau nei prieš mėnesį buvo triukšmingai pažymėta kauniečių Laimės diena, tariant, kad Kauno miesto gyventojai jaučiasi laimingiausi Lietuvoje. Mano nuomone, tai buvo puikiai organizuota ir sumani viešųjų ryšių akcija, tačiau aš turiu galvoje Jungtinių Tautų kasmet skelbiamą laimės indeksą. Pagal įvairius nuostatus – ekonominius, socialinius, emocinius, psichologinius pateikiamos išvados, kurios tautos ir kiek jaučiasi laimingos.

Pasijutome laimingesni

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

O štai pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje – tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet palyginti abejingi kitų žmonių problemoms.

Štai čia ir slypi viena priežasčių, kodėl mes, jau truputį aplenkę artimiausius kaimynus, vis dėlto labiau jaučiamės nepatenkinti nei laimingi.

Pirmajame penketuke – Danija, Norvegija, Islandija, Švedija, Suomija. Atrodytų, čia viskas aišku: skandinaviško socializmo šalyse klesti ekonomika, žmonių labui paskirstomas BVP, beveik tobula sveikatos apsaugos ir socialinio tikrumo (saugumo) sistema.

Lemia ne tik pinigai

Vis dėlto laimės pojūtį lemia ne tik ekonomikos gerovė. Pavyzdžiui, už lietuvius laimingesni jaučiasi Panamos ir kai kurių kitų Lotynų Amerikos šalių gyventojai. Jie apsirengę skurdžiai, važinėja beviltiškai pasenusiais automobiliais, bet visą laiką dainuoja ir šypsosi.

Atrodytų bepigu jiems, ten saulės daug, jie apsirūpinę vitaminu D už dyką, todėl tokie ir laimingi. Tačiau ne visiškai taip – Islandijoje, vienoje laimingiausių šalių, saulė iki 20 laipsnių pašildo gal tik savaitę per visą trumpą vasarą, todėl manau galime daryti prielaidą, kad socialinės laimės hormoną augina ne kosminė, o žmogiškoji saulė.

Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika.

Matyti užuomazgos

Laimingos yra solidarios šalys, tokios visuomenės, kuriose pagalba vienas kitam, nesavanaudiška parama yra tarsi savaime suprantama norma, savotiškas socialinis instinktas. Solidarumas gali būti būdingas tiek socialinės gerovės visuomenėms (Skandinavijos šalys), tiek draugiškai vieni kitiems nepritekliuje padedantiems neturtingų šalių piliečiams.

Tokios visuomenės apibūdinamos pagal formulę: kito buvimas yra tavo gerovės forma. Pas mus atvirkščiai. Mūsų mentalitetą labiau išreiškia prancūzų filosofo egzistencialisto Jeano Paulio Sartre'o ciniška frazė: "Pragaras – tai kiti."

Jei norime iš tamsos pakilti į šviesą, privalome iš esmės keisti laimės sampratos paradigmą (suvokimo kryptį). O tokių pokyčių užuomazgos jau matyti.

Maži džiaugsmai

Daug metų dirbame kartu su Antanina Medviedeviene, Edita Vaitkūniene, Vytaute Senkoviene ir kitais bendraminčiais įkurtame Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fonde. Jo tikslas – padėti socialiai remtinoms, daugiavaikėms šeimoms ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, ligoniukus auginančioms, slaugančioms šeimoms.

Turint omenyje tokias šeimas, apie jokį laimės indeksą kalbėti, aišku, netenka. Tačiau pastebėjau, kad tiek skurdo ir nepriteklių, tiek sunkių ligų prispaustos šeimos tampa kaip reta solidarios ir sugeba atjausti viena kitą.

Niekada neteko patirti, kad gausios, vargingai gyvenančios šeimos varžytųsi dėl gardesnio kąsnio, bandytų gauti didesnį labdaringų maisto produktų paketą, geresnių dovanų. Jos džiaugiasi kasdienine duona, šlakeliu aliejaus, sauja miltų, laimingai šypsosi.

Ir vėžiu sergančių vaikų, ir jų tėvų veiduose – ne vien skausmas ir širdgėla, bet ir viltis bei ryžtas. Kai vaikus aplanko Madam Kuku su trimis laimę nešančiomis strazdanomis ant skruosto (režisierė – Hana Šumilaitė), onkologiniai ligoniukai tiesiog krykštauja. O jei medicina ir Dievas padaro stebuklą, vaikas išgyja – jų tėvų akys suspindi ašaromis, ir tai ne liūdesio, tai laimės ašaros.

Daugiau ryžto ir vilties net ir sunkioje, regis, beviltiškoje padėtyje. Išmokime pasimėgauti mažu džiaugsmu, kepalėliu duonos, strazdanomis ant skruosto, jei jau didelės sėkmės neduota. Tuomet manau tapsime laimingiausia pasaulio tauta, net ir nesustabdę emigracijos. Tegul ir bus mūsų mažiau, bet laimingesni.


Šiame straipsnyje: laimėlietuviailaimės indeksas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitovas

Skaitovas portretas
Juokinga , baltas tekstas ir juoda nuotrauka. Beje , kaip yra kad buvęs vidaus vandenū flagmanas vadovauka ekologiniam žemės ūkio sertifikavimui, juk nieko nesupranta. Gal renka pinigus rinkimams. ? O už kieno pjarinasi ?

gediminas

gediminas portretas
AR TIK lABANAUSKAI CIA NE APIE SAVE PARASEI:Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika. NES KAS PAZYSTA JUMIS TI ZINO KAD JUM SYRA LABAI BUDINGAS PAVYDO IR CHAMISKUMO BRUOZAS . JUMS ZMOGISKUMO BRUOZAS YRA SVETIMAS . IR TA JUSU KOMANDA SIMKUNAS SENKOVIENE VAITEKUNIENE , TAI TIK IRANKAI JUSU NORAMS VYKDYTI

Juk negali būti gerai

Juk negali būti gerai portretas
Iš tikrųjų darosi net negera nuo nuolatinių dejonių dėl visko.Nėra pas mus taip blogai,kaip nuolat skundžiamasi.Daugeliui net nemalonu girdėti,kai nesiskundžiama kuo nors.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už grotų sustingęs sovietmetis
    Už grotų sustingęs sovietmetis

    Teoriškai Pravieniškės turėtų būti ta vieta, kur nuteistieji tampa dori, taurūs piliečiai, kurie daugiau nebedaro nusikaltimų ir laiku moka alimentus. ...

    7
  • Žmonės konteineriai
    Žmonės konteineriai

    Vėlus antradienio vakaras. Išeinu į balkoną tradiciškai vakare pabūti gryname ore. Nakties tylą tik retkarčiais prablaško tolumoje suurzgiantis automobilio variklis. Tuomet gatve artėti ima dvi poros kojų ir traukiamų medžiagini...

    11
  • Gyvenimas be ribų
    Gyvenimas be ribų

    Gerbiamas teatro kritikas feisbuke mėgino atvėsinti aistras, užvirusias dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto "Zero Live Show" provokacijos Turgelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje: "Perspaustos reakcijos: T...

    4
  • Kūrėjas be tėvynės
    Kūrėjas be tėvynės

    Pastarąją savaitę kultūros pasaulį sukrėtė dvi pribloškiančios žinios. ...

    7
  • E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai
    E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

    Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinim...

    2
  • Turėti tiek, kiek pakanka
    Turėti tiek, kiek pakanka

    Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis b...

  • Beveik kaip Amerikoje
    Beveik kaip Amerikoje

    Visi tik skundžiasi ir skundžiasi, nors gyvename beveik kaip Jungtinėse Valstijose. Nepatinka įstatymai? Bet būtent mūsų įstatymai nenusileidžia amerikiečių. ...

    7
  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    3
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

    1
  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    11
Daugiau straipsnių