Apie laimę ir kaimyno tvartą | KaunoDiena.lt

Apie laimę ir kaimyno tvartą

Kai tokia šilta ir žydinti gegužė, taip ir norisi pakalbėti apie laimę. Ne apie asmenišką, žmogišką, materialiai apčiuopiamą laimę. Tokios laimės formulę bandė išvesti daugybė filosofų, pradedant senovės graikų išminčiumi Epikūru, kuriam laimė buvo saikingai mėgautis jusliniais malonumais.

Suvokimo ribos

Panašiai, tik prasčiokiškai šiurkščiau panašią laimės sampratą išsakė vieno sovietinės rusų literatūros kūrinio (jau nepamenu, kokio) herojus. Paklaustas, kaip jis supranta laimę, trečios kartos proletaras daug negalvojęs atsakė: "Tai barščiai su mėsa!" O truputį ilgiau pagalvojęs pridūrė: "Ir dar 100 gramų degtinės."

"Microsoft" įkūrėjui Bilui Gatesui tokie laimės rėmai būtų gerokai per maži. Taigi, kiekvienam – savo suvokimo ribos.

Norėčiau pakalbėti apie laimę, kurią suvokia didesnės žmonių bendrijos, taigi, apie tai, kas vadinama laimės indeksu. Kiek daugiau nei prieš mėnesį buvo triukšmingai pažymėta kauniečių Laimės diena, tariant, kad Kauno miesto gyventojai jaučiasi laimingiausi Lietuvoje. Mano nuomone, tai buvo puikiai organizuota ir sumani viešųjų ryšių akcija, tačiau aš turiu galvoje Jungtinių Tautų kasmet skelbiamą laimės indeksą. Pagal įvairius nuostatus – ekonominius, socialinius, emocinius, psichologinius pateikiamos išvados, kurios tautos ir kiek jaučiasi laimingos.

Pasijutome laimingesni

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

O štai pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje – tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet palyginti abejingi kitų žmonių problemoms.

Štai čia ir slypi viena priežasčių, kodėl mes, jau truputį aplenkę artimiausius kaimynus, vis dėlto labiau jaučiamės nepatenkinti nei laimingi.

Pirmajame penketuke – Danija, Norvegija, Islandija, Švedija, Suomija. Atrodytų, čia viskas aišku: skandinaviško socializmo šalyse klesti ekonomika, žmonių labui paskirstomas BVP, beveik tobula sveikatos apsaugos ir socialinio tikrumo (saugumo) sistema.

Lemia ne tik pinigai

Vis dėlto laimės pojūtį lemia ne tik ekonomikos gerovė. Pavyzdžiui, už lietuvius laimingesni jaučiasi Panamos ir kai kurių kitų Lotynų Amerikos šalių gyventojai. Jie apsirengę skurdžiai, važinėja beviltiškai pasenusiais automobiliais, bet visą laiką dainuoja ir šypsosi.

Atrodytų bepigu jiems, ten saulės daug, jie apsirūpinę vitaminu D už dyką, todėl tokie ir laimingi. Tačiau ne visiškai taip – Islandijoje, vienoje laimingiausių šalių, saulė iki 20 laipsnių pašildo gal tik savaitę per visą trumpą vasarą, todėl manau galime daryti prielaidą, kad socialinės laimės hormoną augina ne kosminė, o žmogiškoji saulė.

Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika.

Matyti užuomazgos

Laimingos yra solidarios šalys, tokios visuomenės, kuriose pagalba vienas kitam, nesavanaudiška parama yra tarsi savaime suprantama norma, savotiškas socialinis instinktas. Solidarumas gali būti būdingas tiek socialinės gerovės visuomenėms (Skandinavijos šalys), tiek draugiškai vieni kitiems nepritekliuje padedantiems neturtingų šalių piliečiams.

Tokios visuomenės apibūdinamos pagal formulę: kito buvimas yra tavo gerovės forma. Pas mus atvirkščiai. Mūsų mentalitetą labiau išreiškia prancūzų filosofo egzistencialisto Jeano Paulio Sartre'o ciniška frazė: "Pragaras – tai kiti."

Jei norime iš tamsos pakilti į šviesą, privalome iš esmės keisti laimės sampratos paradigmą (suvokimo kryptį). O tokių pokyčių užuomazgos jau matyti.

Maži džiaugsmai

Daug metų dirbame kartu su Antanina Medviedeviene, Edita Vaitkūniene, Vytaute Senkoviene ir kitais bendraminčiais įkurtame Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fonde. Jo tikslas – padėti socialiai remtinoms, daugiavaikėms šeimoms ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, ligoniukus auginančioms, slaugančioms šeimoms.

Turint omenyje tokias šeimas, apie jokį laimės indeksą kalbėti, aišku, netenka. Tačiau pastebėjau, kad tiek skurdo ir nepriteklių, tiek sunkių ligų prispaustos šeimos tampa kaip reta solidarios ir sugeba atjausti viena kitą.

Niekada neteko patirti, kad gausios, vargingai gyvenančios šeimos varžytųsi dėl gardesnio kąsnio, bandytų gauti didesnį labdaringų maisto produktų paketą, geresnių dovanų. Jos džiaugiasi kasdienine duona, šlakeliu aliejaus, sauja miltų, laimingai šypsosi.

Ir vėžiu sergančių vaikų, ir jų tėvų veiduose – ne vien skausmas ir širdgėla, bet ir viltis bei ryžtas. Kai vaikus aplanko Madam Kuku su trimis laimę nešančiomis strazdanomis ant skruosto (režisierė – Hana Šumilaitė), onkologiniai ligoniukai tiesiog krykštauja. O jei medicina ir Dievas padaro stebuklą, vaikas išgyja – jų tėvų akys suspindi ašaromis, ir tai ne liūdesio, tai laimės ašaros.

Daugiau ryžto ir vilties net ir sunkioje, regis, beviltiškoje padėtyje. Išmokime pasimėgauti mažu džiaugsmu, kepalėliu duonos, strazdanomis ant skruosto, jei jau didelės sėkmės neduota. Tuomet manau tapsime laimingiausia pasaulio tauta, net ir nesustabdę emigracijos. Tegul ir bus mūsų mažiau, bet laimingesni.


Šiame straipsnyje: laimėlietuviailaimės indeksas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitovas

Skaitovas portretas
Juokinga , baltas tekstas ir juoda nuotrauka. Beje , kaip yra kad buvęs vidaus vandenū flagmanas vadovauka ekologiniam žemės ūkio sertifikavimui, juk nieko nesupranta. Gal renka pinigus rinkimams. ? O už kieno pjarinasi ?

gediminas

gediminas portretas
AR TIK lABANAUSKAI CIA NE APIE SAVE PARASEI:Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika. NES KAS PAZYSTA JUMIS TI ZINO KAD JUM SYRA LABAI BUDINGAS PAVYDO IR CHAMISKUMO BRUOZAS . JUMS ZMOGISKUMO BRUOZAS YRA SVETIMAS . IR TA JUSU KOMANDA SIMKUNAS SENKOVIENE VAITEKUNIENE , TAI TIK IRANKAI JUSU NORAMS VYKDYTI

Juk negali būti gerai

Juk negali būti gerai portretas
Iš tikrųjų darosi net negera nuo nuolatinių dejonių dėl visko.Nėra pas mus taip blogai,kaip nuolat skundžiamasi.Daugeliui net nemalonu girdėti,kai nesiskundžiama kuo nors.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    4
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

  • Naudos pitbulių šėlsmas
    Naudos pitbulių šėlsmas

    Bankų ideologų fronte – nieko naujo. Vis dar toliau įkyriai ieškoma argumentų, kuo puikus yra automobilių mokestis. Nors premjeras S.Skvernelis aiškiai pasakė: šitos prievolės nebus, tačiau užkulisiuose ant laužų vis degin...

    3
  • Graudžiai juokinga
    Graudžiai juokinga

    Retkarčiais susimąstau, ką pagalvotų žmogus iš, pavyzdžiui, karaliaus Saulės valdymo laikų, jei laiko mašina atkeliautų į 2018-uosius. Ar nesprogtų iš nuostabos įmantriomis garbanomis papuošta galva, pamačius greta va...

    10
  • Mindaugai, paklausk tėčio
    Mindaugai, paklausk tėčio

    Kol politikai kartu su dalimi Lietuvos masiškai atostogauja, viešojoje erdvėje gali sužibėti ir įprastomis aplinkybėmis įspūdingo dėmesio nesulaukiantys Seimo nariai. Vienas jų – kaunietis Mindaugas Puidokas. ...

    20
  • Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?
    Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?

    Nuo ko priklauso laimė? Išgirdus šį klausimą pirmiausia į galvą ateina liaudies posakis „ne piniguose laimė“. Visgi yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad laimę galima rasti ir piniguose. ...

  • Profesionalus švonderizmas
    Profesionalus švonderizmas

    Svarbiausių šio profesionalų Seimo darbų sąrašas vis ilginamas. Greta kovos su alkoholiu (kažkodėl ne su alkoholizmu) ir balto fortepijono Seime (jei ten užsukęs pirmasis faktinis šalies vadovas skubiai užsinorėtų pirštus...

    6
  • Kaukazo taifūnas: 5 dienos
    Kaukazo taifūnas: 5 dienos

    Šią savaitę sukako lygiai dešimt metų, kai Kremliaus banderlogų gaujos ir Mordoro orkų ordos atvirai užpuolė suverenią, nepriklausomą, vakarietiškos demokratijos keliu žengti bandančią Gruziją, kuri dabar vadinama dar ir Sakar...

    6
  • Kiekvienam – savas tunelis
    Kiekvienam – savas tunelis

    Dar gegužės pirmosiomis dienomis prasidėjusi šių metų vasara jau iš pat pradžių žadėjo siurprizų. Atsargesnieji turėjo suklusti, nes taip nebūna: Baltija staiga virto Viduržemio jūra, o Lietuvos vasaros sostinė prilygsta Turkijos k...

    1
Daugiau straipsnių