Apie laimę ir kaimyno tvartą

Kai tokia šilta ir žydinti gegužė, taip ir norisi pakalbėti apie laimę. Ne apie asmenišką, žmogišką, materialiai apčiuopiamą laimę. Tokios laimės formulę bandė išvesti daugybė filosofų, pradedant senovės graikų išminčiumi Epikūru, kuriam laimė buvo saikingai mėgautis jusliniais malonumais.

Suvokimo ribos

Panašiai, tik prasčiokiškai šiurkščiau panašią laimės sampratą išsakė vieno sovietinės rusų literatūros kūrinio (jau nepamenu, kokio) herojus. Paklaustas, kaip jis supranta laimę, trečios kartos proletaras daug negalvojęs atsakė: "Tai barščiai su mėsa!" O truputį ilgiau pagalvojęs pridūrė: "Ir dar 100 gramų degtinės."

"Microsoft" įkūrėjui Bilui Gatesui tokie laimės rėmai būtų gerokai per maži. Taigi, kiekvienam – savo suvokimo ribos.

Norėčiau pakalbėti apie laimę, kurią suvokia didesnės žmonių bendrijos, taigi, apie tai, kas vadinama laimės indeksu. Kiek daugiau nei prieš mėnesį buvo triukšmingai pažymėta kauniečių Laimės diena, tariant, kad Kauno miesto gyventojai jaučiasi laimingiausi Lietuvoje. Mano nuomone, tai buvo puikiai organizuota ir sumani viešųjų ryšių akcija, tačiau aš turiu galvoje Jungtinių Tautų kasmet skelbiamą laimės indeksą. Pagal įvairius nuostatus – ekonominius, socialinius, emocinius, psichologinius pateikiamos išvados, kurios tautos ir kiek jaučiasi laimingos.

Pasijutome laimingesni

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

Pagal JT indeksą ilgą laiką buvę nelaimingi niurzgos lietuviai pernai iš 60 vietos pakilo į 52 ir staiga pasijuto laimingesni už savo kaimynus latvius ir estus.

O štai pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje – tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet palyginti abejingi kitų žmonių problemoms.

Štai čia ir slypi viena priežasčių, kodėl mes, jau truputį aplenkę artimiausius kaimynus, vis dėlto labiau jaučiamės nepatenkinti nei laimingi.

Pirmajame penketuke – Danija, Norvegija, Islandija, Švedija, Suomija. Atrodytų, čia viskas aišku: skandinaviško socializmo šalyse klesti ekonomika, žmonių labui paskirstomas BVP, beveik tobula sveikatos apsaugos ir socialinio tikrumo (saugumo) sistema.

Lemia ne tik pinigai

Vis dėlto laimės pojūtį lemia ne tik ekonomikos gerovė. Pavyzdžiui, už lietuvius laimingesni jaučiasi Panamos ir kai kurių kitų Lotynų Amerikos šalių gyventojai. Jie apsirengę skurdžiai, važinėja beviltiškai pasenusiais automobiliais, bet visą laiką dainuoja ir šypsosi.

Atrodytų bepigu jiems, ten saulės daug, jie apsirūpinę vitaminu D už dyką, todėl tokie ir laimingi. Tačiau ne visiškai taip – Islandijoje, vienoje laimingiausių šalių, saulė iki 20 laipsnių pašildo gal tik savaitę per visą trumpą vasarą, todėl manau galime daryti prielaidą, kad socialinės laimės hormoną augina ne kosminė, o žmogiškoji saulė.

Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika.

Matyti užuomazgos

Laimingos yra solidarios šalys, tokios visuomenės, kuriose pagalba vienas kitam, nesavanaudiška parama yra tarsi savaime suprantama norma, savotiškas socialinis instinktas. Solidarumas gali būti būdingas tiek socialinės gerovės visuomenėms (Skandinavijos šalys), tiek draugiškai vieni kitiems nepritekliuje padedantiems neturtingų šalių piliečiams.

Tokios visuomenės apibūdinamos pagal formulę: kito buvimas yra tavo gerovės forma. Pas mus atvirkščiai. Mūsų mentalitetą labiau išreiškia prancūzų filosofo egzistencialisto Jeano Paulio Sartre'o ciniška frazė: "Pragaras – tai kiti."

Jei norime iš tamsos pakilti į šviesą, privalome iš esmės keisti laimės sampratos paradigmą (suvokimo kryptį). O tokių pokyčių užuomazgos jau matyti.

Maži džiaugsmai

Daug metų dirbame kartu su Antanina Medviedeviene, Edita Vaitkūniene, Vytaute Senkoviene ir kitais bendraminčiais įkurtame Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fonde. Jo tikslas – padėti socialiai remtinoms, daugiavaikėms šeimoms ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, ligoniukus auginančioms, slaugančioms šeimoms.

Turint omenyje tokias šeimas, apie jokį laimės indeksą kalbėti, aišku, netenka. Tačiau pastebėjau, kad tiek skurdo ir nepriteklių, tiek sunkių ligų prispaustos šeimos tampa kaip reta solidarios ir sugeba atjausti viena kitą.

Niekada neteko patirti, kad gausios, vargingai gyvenančios šeimos varžytųsi dėl gardesnio kąsnio, bandytų gauti didesnį labdaringų maisto produktų paketą, geresnių dovanų. Jos džiaugiasi kasdienine duona, šlakeliu aliejaus, sauja miltų, laimingai šypsosi.

Ir vėžiu sergančių vaikų, ir jų tėvų veiduose – ne vien skausmas ir širdgėla, bet ir viltis bei ryžtas. Kai vaikus aplanko Madam Kuku su trimis laimę nešančiomis strazdanomis ant skruosto (režisierė – Hana Šumilaitė), onkologiniai ligoniukai tiesiog krykštauja. O jei medicina ir Dievas padaro stebuklą, vaikas išgyja – jų tėvų akys suspindi ašaromis, ir tai ne liūdesio, tai laimės ašaros.

Daugiau ryžto ir vilties net ir sunkioje, regis, beviltiškoje padėtyje. Išmokime pasimėgauti mažu džiaugsmu, kepalėliu duonos, strazdanomis ant skruosto, jei jau didelės sėkmės neduota. Tuomet manau tapsime laimingiausia pasaulio tauta, net ir nesustabdę emigracijos. Tegul ir bus mūsų mažiau, bet laimingesni.


Šiame straipsnyje: laimėlietuviailaimės indeksas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitovas

Skaitovas portretas
Juokinga , baltas tekstas ir juoda nuotrauka. Beje , kaip yra kad buvęs vidaus vandenū flagmanas vadovauka ekologiniam žemės ūkio sertifikavimui, juk nieko nesupranta. Gal renka pinigus rinkimams. ? O už kieno pjarinasi ?

gediminas

gediminas portretas
AR TIK lABANAUSKAI CIA NE APIE SAVE PARASEI:Manau, daugelis mūsų nesame laimingi ir nebūsime tokie tol, kol vadovausimės ydinga laimės formule: man gerai, kai kitam blogai. Socialinis pavydas atrodo tampa mūsų tautinio mentaliteto bruožu. Dažnam mūsų laimė yra, kai nugaišta kaimyno karvė. O jei dar tvartas sudega – tai tiesiog palaima apima! Štai čia ir pakastas antilaimės šuo. Kol neįveiksime socialinio pavydo komplekso, niekada neatsidursime laimingų šalių dešimtuke, nesvarbu, kiek kiltų mūsų ekonomika. NES KAS PAZYSTA JUMIS TI ZINO KAD JUM SYRA LABAI BUDINGAS PAVYDO IR CHAMISKUMO BRUOZAS . JUMS ZMOGISKUMO BRUOZAS YRA SVETIMAS . IR TA JUSU KOMANDA SIMKUNAS SENKOVIENE VAITEKUNIENE , TAI TIK IRANKAI JUSU NORAMS VYKDYTI

Juk negali būti gerai

Juk negali būti gerai portretas
Iš tikrųjų darosi net negera nuo nuolatinių dejonių dėl visko.Nėra pas mus taip blogai,kaip nuolat skundžiamasi.Daugeliui net nemalonu girdėti,kai nesiskundžiama kuo nors.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    16
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    5
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    7
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
Daugiau straipsnių