Apie didvyrius ir parankinius

Malonu matyti, jog mano knyga „Politikos sūpuoklės“ sukėlė ne tik plataus skaitytojo rato susidomėjimą, bet atkreipė ir save intelektualais vadinančių žurnalistų dėmesį.

Deja, vietoje polemikos ir argumentais grįstos diskusijos apie užsienio politikos procesus Lietuvai lemtingu metu, jos sėkmes ir nesėkmes, girdžiu nepamatuotus samprotavimus, emocingą žemos prabos filosofavimą apie žalingus valstybininkus, Lietuvai kenkiančius rezervistus, laiku nesudorotus komunistus, buvimą „kitoje barikadų pusėje“ ir menkystas provincialus „iš kokių nors Kaišiadorių, Prienų, Varėnos, Tauragės rajono.“

Sakoma, jog diplomatas dešimt kartų gerai pagalvoja, prieš nieko nepasakydamas. Šį kartą ir gerai pagalvojęs nutariau pasisakyti.

Galėčiau pagal kelių oponuojančių straipsnių logiką pradėti samprotauti, jog jie atsiųsti Lietuvon iš Rusijos vesti hibridinio karo, ar, kad yra išlaikomi stambių korporacijų, korumpuojančių politikus, tačiau taip jokiu būdu nesakau, vengdamas į jų logiką panašaus mąstymo.

Tad manau, kad civilizuotas kelias – dar sykį atsakyti į jau ne kartą atsakytus klausimus.

Mano knyga ne apie mūsų gyvenimą iki 1990 metų. Ji apie lemtingus Lietuvai pirmuosius nepriklausomybės metus. Tai pasakojimas, ką veikė žmonės, paprasti piliečiai po Kovo 11-osios, įtvirtindami tarptautinį mūsų valstybės pripažinimą, kaip Lietuvai iškovojus pripažinimą, dirbo mūsų diplomatai, spręsdami egzistencinius valstybės geopolitinio saugumo klausimus ir įtvirtindami naujas ekonominės plėtros galimybes dalyvaudami Europos Sąjungoje.

Taip jau susiklostė likimas ir aš jam be galo dėkingas, kad tuo metu man teko didelė garbė vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir stojimo į NATO ir Europos Sąjungą deryboms, kurias sėkmingai pabaigėme ir 2004 metų pavasarį tapome šių tarptautinių organizacijų nariais. Apie šiuos valstybei ir jos piliečiams svarbius faktus oponentai nerašo nieko, todėl suprantu, jog čia man ir su manimi dirbusiems diplomatams bei kitų ministerijų atstovams, susitelkusiems apie URM, jokių priekaištų jie neturi. Džiugu, kad svarbiausias gyvenimo darbas vertinamas.

Priekaištų jie vėl turi, kažkelintą kartą klijuodami man „rezervisto“ etiketę ir tarsi reikalaudami atsakyti į klausimus, kurie jau seniai atsakyti. Priminsiu, jog 2005 m. sausį buvo sudaryta Seimo komisija, tyrusi vadinamųjų „rezervistų“ veiklą. Komisijos sudarymą aš sveikinau, pateikiau visą jos prašomą informaciją. Komisija nustatė, jog atsargos karininkai nevykdė jokių KGB užduočių ir nebuvo įsipareigoję kada nors jas vykdyti. Be to, jie ten pateko ne savo valia.

Komisijai liudijusi Lietuvos genocido ir rezistencijos centro direktorė Dalia Kuodytė tada paaiškino, jog KGB atsargos karininkų segmentas „niekada nebuvo slaptas, šitos bylos buvo paliktos visai sąmoningai, su jomis galėjo dirbti visi istorikai, visi norintys su jomis susipažinti. KGB rezervas nevykdė veiklos, kuri gali būti vertinama kaip nusikalstama, arba priešiška Lietuvos valstybės atžvilgiu“. Be to ,kelis kartus pervertęs bylą, ten neradau žodžio „rezervistas“, vartojami tik žodžiai „atsargos karininkas“. Baigę aukštąsias mokyklas visi tapdavome Raudonosios armijos atsargos karininkais, o kai kuriems teko nelaimė būti pervestiems į kariuomenės kontržvalgybos atsargą. Visi tai gerai žinojo, kol neprireikė pagal lietuvių patarlę „lazdos šuniui mušti“. Beje, niekada nebuvau mokymuose Minske.

Kita man ir mano bendražygiams klijuojama etiketė – mes valstybininkai. Taip, patvirtinu – man rūpi ši valstybė ir aš tikrai valstybininkas. Ir man apmaudu, kad su purvu maišomas šis kilnus žodis. Valstybė bus, kol gyvuos valstybininkai. Tie, kas aktyviausių valstybės tarnautojų ir kai kurių politikų sudorojimą pavadino „valstybininkų skandalu“, turėjo gyventi ne Lietuvoje ir gerai suprato, kad diskredituodamas valstybininkus diskredituoji valstybę. Toks, matyt, tikslas ir buvo. Tik gaila, kad aktyvūs Lietuvos antivalstybininkai tada to nesuprato ar nenorėjo suprasti.

Aukštai vertinu tuos , kurie per 1991 m. sausio įvykius gynė Televizijos bokštą ar kitaip dalyvavo ginant valstybę nuo tada kilusių grėsmių. Tačiau  mano oponentai, pavartę šią knygą, turėjo suprasti, jog ir aš nesėdėjau sudėjęs rankų. Todėl signatarės Birutės Valionytės prezidentės adresu pasakytos ir man taikomos pastabos čia visai netinka.

Pabaigoje autoriams priminsiu, jog Lietuvos atgimimą, pradėtą politinių kalinių ir disidentų bei Vilniaus intelektualų ir inteligentų, nulėmė oponento su panieka minimi Prienų, Tauragės, Kaišiadorių, kitų miestų ir miestelių „provincialai“. Baltijos kelio dalyvių, Sausio 13-sios gynėjų ryžtas ir nulėmė valstybės išlaisvinimą. Džiaugiuosi, jog tada buvau kartu su tais „provincialais“.

Lietuva visiems viena ir ją kūrė tremtiniai ir kolūkiečiai, partizanai ir sovietinių fabrikų darbininkai. Užgniaužę kvapą, šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių klausėsi Landsbergio ir Brazausko, Ozolo ir Marcinkevičiaus. Priminsiu, jog apie keturiasdešimt procentų Aukščiausiosios Tarybos (Steigiamojo Seimo) deputatų buvo nepriklausomos LKP nariai.

Tad ir dabar Lietuvoje turi rastis vietos visiems. Ir trispalvei, ir istorinei vėliavoms. Ir dešinei, ir kairei. Viena pusė negali nugalėti kitos, nes tada pralaimime visi. Tik kartu turime kurti mūsų valstybę sutardami ir pasitardami be kategoriškų komandų kitaminčiams ir šventeiviško pasipūtimo.

Ir pabaigai – linksmiau. Polittechnologai pataria: jei tu visiškai blaivas eini gatve, o dešimt žmonių tau sako, jog tu girtas – eik namo ir atsigulk. Šį kartą jų patarimo neklausau. Nes prisimenu Goebbelso aksiomą, jog dešimt kartų pakartotas melas tampa tiesa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kiek žinau, Raudonosios armijos jau seniai nebėra. Vietoj jos jau ilgą laiką buvo Tarybinė Armija. Gal tam ponui diplomatui kokia 120 metų nuo gimimo, kad buvo dar Raudonosios Armijos atsargos karininku ?

Ponas Valionis

Ponas Valionis portretas
nelabai turi moralinės teisės kažką rašyti.Jo pavardė žiburiuoja Respublikos laikraštyje paskelbtame KGB sąraše.O tai reiškia, kad karjera ir jaunystė buvo rusų žvalgybos bendradarbiavimo veikloje.Dabar supratau, kodėl nebuvo priimtas liustracijos įstatymas-visi mūsų žymiausieji, aršiausieji kovotojai su rusų grėsme ir liberalkonsevsocdemonų patriotai puikuojasi tame pat sąraše.Kaip tą pakomentuotumėt ponas Valioni?

Man žodis

Man žodis portretas
valstybininkas tas pats kaip korumpuotas vagis su diplomu
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šuo loja, o karavanas?
    Šuo loja, o karavanas?

    Seimas vėl pamėtėjo naują lietuviškos "Santa Barbaros" seriją. Nei škvalas, nei mokesčių ir pensijų reformos, nei parlamentinis tyrimas dėl verslo poveikio politikai neužgožė naujienos – Petras Gražulis turi nesantuok...

    11
  • Kybartų holivudas
    Kybartų holivudas

    Gerb. ministre Aurelijau Veryga, ar girdėjote naujausią tostą? "Į sveikatą!" Jį praėjusią savaitę internautams tiesiogiai transliavo Kybartų kolonijos holivudas. Kaip galėjo tai nutikti Lietuvoje, kurioje neparduodama be dešimtos ry...

    2
  • Nepelnęs Nobelio premijos
    Nepelnęs Nobelio premijos

    Lygiai prieš mėnesį literatūros pasaulis neteko JAV rašytojo Philipo Miltono Rotho (1933–2018). ...

    4
  • Laimė ir vasara
    Laimė ir vasara

    Vasara. Kaip reta anksti atėjusi, gausiai šilumos ir saulės dovanojusi performatuoja mūsų rutiną ir siūlo savo dienotvarkę, kurioje vis daugiau laiko atsiranda malonumams. Braškės, ežeras, kelionės, draugų vizitai, vakarojimas terasoje...

  • Sunkumai grūdina
    Sunkumai grūdina

    Lietuvos krepšinio lyga (LKL) baigė jubiliejinį, 25-ąjį, sezoną. Ketvirtis amžiaus sporto organizacijai nėra rekordinė atkarpa, bet pakankama toli siekiantiems apibendrinimams. Šį sezoną LKL jau tvirtai įrodė, kad yra geriausia sporto...

    1
  • Juodojo kirmino linksmybės
    Juodojo kirmino linksmybės

    Citata: "Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena/ Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,/ Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,/ Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,/ Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė ...

    6
  • Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai
    Kam daryti paprastai, jei gali daryti painiai

    Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, a...

  • Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui
    Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui

    Panašu, jog dvi Rytų partnerystės valstybės – Gruzija ir Moldova – įprastai lyginamos savo pažanga Europos integracijos srityje, pradėjo gana atkakliai varžytis ir kurią apraizgė didesnis vieno milijardieriaus voratinklis. Ką turiu...

    3
  • Nevilties sausra
    Nevilties sausra

    Vilniuje itin šventiškai pristatyta naujoji, devintoji, "Renkuosi mokyti!" mokytojų karta. Liejosi džiugesys: norinčiųjų tapti mokytojais – rekordiškai daug! Nuo rugsėjo į 21 mokyklą įsilies 25 pokyčio komandos da...

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    5
Daugiau straipsnių