Apie darbo pokalbius

Jau prasidėjo. Mano kolegos, dirbantys aukštojo mokslo sektoriuje, aktyviai ieškosi kito profilio darbų, nebenorėdami tęsti primestų politinių žaidimų ir laukti galimų universitetų rokiruočių rezultatų. Pasitvirtino faktas, jog drąsius žingsnius žengia šviesiausi, daugiausia potencijos bei studentų pagarbos turintieji.

Natūralu, kad dabar mūsų rate dažna tema – darbo interviu. Kokie jie yra ir kokie turėtų būti.

Atmetame darbdavius, kurie ieško darbuotojų – robotukų, kurie į ištekėjusias moteris žiūri kaip į potencialų virusą.  Jie nepersistengia pasiruošti darbo pokalbiams.

Taip išsifiltruoja, deja, nelietuviško kapitalo įmonės su aukštesnio lygio institucine kultūra, kuriems įdomūs išsilavinimą turintys žmonės. Ryškėja tendencija dažniau darbuotoją rinktis tiesiogiai, be tarpininkų – atrankų specialistų.

Vienbalsiai pasmerkėme tradicinio formato darbo pokalbius, kai atsakinėjama į nuspėjamus klausimus, kartais po jų dar pateikiant kalbos suvokimo, matematinių gebėjimų, loginio mąstymo testus. Kaip per trumpą laiką pasirinkti geriausią kandidatą? Spręsdami darbdavių galvosūkius ėmėme ieškoti informacijos apie pasitvirtinusias kitokio formato darbuotojų atrankas.

Vertas dėmesio pasirodė JAV specialistų aprašytas variantas, kai tradicinio interviu metu kardinaliai pasikeičiama vaidmenimis.

Tarkim, išskiriami penki aplikantai.

Pirma drąsi idėja – kviesti juos pokalbio visus vienu metu.

Antras žingsnis – leisti jiems iškart apklausti darbdavį ar jo atstovą; padrąsinti juos užduoti bet kokį klausimą, svarbų priimant sprendimą. Tai pagreitina galimybę susivokti, ar norisi dirbti toje kompanijoje. Juk darbas – rimtas įsipareigojimas, tokios, sakytum, mini vedybos.

Dažniausi kandidatų užduodami klausimai – apie finansus, vadybos politiką, darbo metodus ir darbdavio lūkesčius.

Kompanijų atstovai itin vertino, jei buvo domimasi, kas atsitinka, jei klientas nėra patenkintas kompanijos atliekamu darbu. Arba – kaip darbuotojas gali žinoti, jog įmonė yra finansiškai saugi?

Neturintis klausimų aplikantas nėra patrauklus tokiems darbdaviams.

Trečias žingsnis – kandidatai prašomi apklausti vienas kitą ir pasiūlyti vieną vertingą kandidatą. Ne save.

Labiausiai šiame etape vertinami įdėmiai klausantys, dedantys pastangas rasti konsensusą grupėje kandidatai.

Kai šis etapas baigiamas, prašoma raštu atsakyti į šiuos klausimus:

1. Kas jus turėtų įdarbinti ir kodėl?

2. Kas iš šios grupės, tavo nuomone, labiausiai techniškai kompetentingas atlikti šį darbą?

3. Kuris kandidatas turi geriausius bendruosius gebėjimus?

4. Su kuo iš šios grupės pasirinktum užstrikti oro uoste dėl prastų oro salygų?

Paskutinis klausimas – puikus indikatorius kandidato patrauklumui ir patikimumui įvertinti. Būtent šis klausimas, teigia šio metodo šalininkai, pasiteisino geriausiam kandidatui išskirti.

Be abejo, šis metodas turi savų trūkumų. Tikėtina, jog ekstravertai okupuos visą dėmesį, o intravertai negaus progos atsiskleisti, nors būtent jie įmonei dažnai sukuria didžiulę pridėtinę vertę.

Dinamiškas darbas grupėje reikalauja greitos reakcijos ir gali neigiamai paveikti kandidato galimybę atsakyti į klausimą gerai pagalvojus.

Ko gero, tas nepasiteisintų ir ypač aukštoms pozicijoms ieškomiems darbuotojams. Jiems svarbu interviu metu giliau pažvelgti į pačią organizaciją, o tas nelabai įmanoma, kai esi apsuptas kitų potencialių kandidatų.

Šis provokatyvus metodas minimas kaip vienas sėkmingiausių atrenkant geriausius kandidatus į pakankamai svarbias pozicijas.  Jis leidžia pamatyti, kaip kandidatai elgiasi gyvenimiškose situacijose ir kaip jie suvaldo pirmąjį iššūkį.

Kolkas nei vienas iš mano kolegų nedalyvavo tokio formato darbo pokalbyje.

Tačiau gyvename didelių pokyčių laikais – tiek globalių, tiek lokalių. Tikėtina, jog toks formatas greitai atsiras ir mūsų aplinkoje.

O talentingi žmonės tikrai pritaikys savo gebėjimus neakademinėse srityse, neabejotinai geriau finansuojamose ir patrauklesnėse kitokia – pažangesne – institucine kultūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi chi

Chi chi portretas
..."užstriKti oro uoste"...

nejuokinkit

nejuokinkit portretas
buvau tokiam vienam pokalbyje. tai buvo aisku is kart kad reikalingas savas zmogus.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių