Amerikos sugrįžimas?

Viena balandžio savaitė pasaulį, atrodo, pasuko nauja kryptimi. Kai Rusijos remiamas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas zarino dujomis išnuodijo beveik šimtą civilių, kraupių vaizdų, kuriuose kankindamiesi žūsta nekalti vaikai, sukrėstas Donaldas Trumpas įsakė atakuoti Sirijos valdžios kontroliuojamą oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai su mirtinu ginklu. O B. al Assado pasitraukimas tapo esmine sąlyga Sirijos konfliktui išspręsti.

Tačiau ne vien Sirijos klausimas žymi pokyčius, mat D. Trumpas pasiuntė dar bent kelis signalus ir persigalvojo dėl prieš tai kontroversiškai vertintų savo pozicijų svarbiausiais pasaulio politikos klausimais. Baigėsi bet kokios iliuzijos apie galimą bičiulystę su Rusija, kai iš pirmojo vizito Maskvoje grįžęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas parsivežė „šaltus jausmus“.

Po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas vis dėlto pareiškė, jog tikisi abipusiai naudingų santykių su valstybe, kurią rinkimų kampanijos metu kaltino manipuliavimu valiuta, amerikiečių darbų grobimu ir ruošėsi skelbti prekybos karą.

Taip pat po susitikimo su NATO vadovu Jansu Stoltenbergu JAV prezidentas išsižadėjo rinkimų kampanijos metu išsakytos pozicijos dėl „pasenusio“ Aljanso ir nedviprasmiškai pasakė, kad šiandien NATO aktualumas neabejotinas.

Galiausiai, vyšnia ant torto – Amerikos kariniams laivams artėjant prie Korėjos pusiasalio, Afganistane ant „Islamo valstybės“ kovotojų slėptuvių numesta didžiausia nebranduolinė bomba, kada nors Vašingtono panaudota koviniams veiksmams. „Visų bombų motina“ vadinamas sprogmuo atliko ir islamo radikalų bazės sunaikinimo užduotį, ir simbolinį vaidmenį, parodantį apie Vašingtono intencijas griežtai atsakyti į priešiškų jėgų iškilimą.

Visi šie vos per savaitę nutikę įvykiai – galvos skausmas Maskvai, kuri pastaruosius penkerius metus bandė įsitvirtinti tarptautinėje politikoje kaip ta didžioji galia, be kurios negali būti priimti jokie svarbiausi sprendimai. Kyla grėsmė daugeliui geopolitinių projektų, kuriuos ji galėjo konstruoti dėl Baracko Obamos vykdytos politikos globalioje arenoje atsiradusio galios vakuumo.

Nors Kremlius griežtai pasmerkė Vašingtono sprendimą atakuoti Sirijos teritoriją sparnuotosiomis raketomis, grasino situacijos eskalacija ir atsakomaisiais veiksmais, vis dėlto šiandien koziriai yra ne Rusijos rankose. Didysis septynetukas, nors ir nesutarė dėl sankcijų Rusijai praplėtimo, brėžė aiškią liniją – Sirijos ateitis su B. al Assadu nesiejama. Iranas, tradicinis Rusijos ir Sirijos partneris, nebus linkęs rizikuoti vėl susilaukti naujų sankcijų, tad yra pažeidžiamas žaidėjas geopolitinėse varžytuvėse.

Galimai matome užsimezgančią partnerystę tarp Vašingtono ir Pekino, kuriam šiuo metu gali būti naudinga pozicionuoti save draugiškam Vakarų atžvilgiu: mainais už paramą tramdant vis agresyvesnį Šiaurės Korėjos režimą, Pekinas gali tikėtis palankesnių prekybinių susitarimų su JAV. Kinija į Ameriką eksportuoja už beveik 500 mlrd. JAV dolerių, į Rusiją – vos 35 mlrd. Tad Kinijos ekonomikai neišgyvenant geriausių savo laikų, geri prekybiniai santykiai su Vašingtonu yra kur kas svarbesni nei partnerystė su Rusija. Tad visoje geopolitinėje dėlionėje tradicinių partnerių santykis tampa dar vienu veiksniu pokyčiams.

Šioje situacijoje Kremliui galimybių veikti tampa vis mažiau: atsitraukti ir nustoti remti B. al Assadą reikštų pralaimėjimą visomis prasmėmis. Tačiau nei ekonominiai, nei diplomatiniai, nei kariniai svertai vis labiau ne Rusijos rankose. Todėl praktiškai neturint pasirinkimų, Kremliui liko veikti per instituciją, kurią daugelį metų ciniškai ignoruoja – Jungtines Tautas.

Vos JAV paleido savo raketas, Rusija apkaltino Vašingtoną pažeidžiant Sirijos suverenitetą ir tarptautinę teisę. Taigi valstybė, okupavusi ir aneksavusi Krymą, kalba apie suverenitetą ir tarptautinę teisę. Galiausiai praėjusią savaitę sušauktoje Saugumo Taryboje ji eilinį, aštuntąjį kartą vetavo rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė įgytų instrumentus tirti cheminio ginklo panaudojimo faktą ir aplinkybes. Tuo pačiu Maskva moralizavo, kad Vakarai baudžia B. al Assadą neturėdami faktų. Kaip kitaip pavadinti tokią strategiją, jei ne į įspaustos į kampą, savo sudėtingą ir prastą situaciją matančios valstybės veikimą?

Kas įvyko per pastarąsias porą savaičių, visų pirma Amerikos prezidento retorikoje ir veiksmuose, dar toli gražu neleidžia kalbėti apie susiformavusią ir nusistovėjusią Vašingtono politiką. Tačiau 59 „tomahaukai“ ir „visų bombų motina“ tapo galimos naujos eros, kur į savo, nebijokime pavadinti, tradicinę rolę grįžta JAV, užgimimo simboliu.


Šiame straipsnyje: JAVRusijaSirijakaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Heras

Heras portretas
Snargly slepkis ,pieną nuo lūpų nusivalyk,nes mama nuo papo paliko

Anonimas

Anonimas portretas
ei jūs amerikonai jau sugrįžot,tai va su šituom piemeniu,kuris nesamones rašinėja,ateikit ir man į šikną pabučiuokit

jonas taspt mokausi reikšti minti ir truputį rašyti

jonas taspt mokausi reikšti minti ir truputį rašyti portretas
grieštas Jums visiems įspėjimas nieda Jus ir Jusų palikuonys neturės pinigų(savo)pinigai bitu jusų tuo atveju jaigu butų jusų portretas dabar išena docai kuriems meldžetės yra akies kuri ant to dolco kuri jus be poilsio stebi net tada kaip meldžiatės jiems net tada kap meldžiatės telefnui per kurį akis stebi dabr ir klauso ar gerai atliekat jai(akiai)malda prieš miega pasmelskite galit prabus jų neberasti grieštai įspėjų man praneše nįvardinta bet žinomas aukšto rango informatoris lbai tyliai kad akis nišgirstu prašau neišduoti mane kad išdaviau akies paslptį
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    17
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

Daugiau straipsnių