Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO.

Ketvirtadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ kalbino krikščionių  demokratų partijos (CDU) gynybos ekspertą Roderichą Kiesewetterį, kuris tądien prasidėjusių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų atžvilgiu iš Rusijos pareikalavo daugiau skaidrumo.

„NATO šalių Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienyje septynias dienas truksiančiose pratybose dalyvauja, pasak Maskvos, vos 13 tūkstančių karių, nors iš tiesų į pratybas įtrauktų kareivių skaičius gali priartėti prie 90 tūkstančių, – sakė vokiečių gynybos ekspertas, pavadinęs šias pratybas „nei skaidriomis, nei sąžiningomis“.

Anot R. Kiesewetterio, manevruose dalyvauja keli laivyno daliniai Baltijos jūroje, karinių pratybų ženklų matoma ir Juodojoje jūroje, tad šitaip Rusija kursto nuolatinį nesaugumo jausmą.

„Ypač Baltijos valstybės jaučia didelį nerimą. Po paskutinių didelių Rusijos karinių pratybų 2013-aisiais buvo aneksuotas Krymas. Todėl į Baltijos šalių it Lenkijos nuogąstavimus reikia žiūrėti labai rimtai“, – sakė R. Kiesewetteris.

Ypač Baltijos valstybės jaučia didelį nerimą. Po paskutinių didelių Rusijos karinių pratybų 2013-aisiais buvo aneksuotas Krymas. Todėl į Baltijos šalių it Lenkijos nuogąstavimus reikia žiūrėti labai rimtai.

Lietuva, Estija ir Latvija laiko įmanomu dalyku tai, kad Rusija prisidengdama pratybomis gali į pasienį įvesti karius ilgalaikiam dislokavimui. Tačiau gynybos ministerija Minske teigė, jog šie manevrai nekelia jokio pavojaus Europai. Tai tik pratybos bendroje kovoje prieš teroristus.

Tačiau tuo, kad oficialiai paskelbtas pratybų tikslas esąs kova su įsivaizduotais teroristais, suabejojo Pavelas Felgengaueris, Kremlių kritikuojančiame laikraštyje „Novaja gazeta“ rašantis karinėmis temomis: „Tai gana kvailas apibūdinimas. Juk visiškai aišku, kad čia visą kariuomenę apimanti operacija, kurioje dalyvauja visos ginkluotės rūšys. Tai reiškia – čia ne antiteroristinė operacija, bet tokia, kuri įtraukia visą kariuomenę.“

Dar viename Vokietijos radijo ir būtent jo bendradarbio Markuso Nowako straipsnyje „Pavojingai arti Lietuvos“ apie karines pratybas „Zapad“ rašoma, jog „Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prašė jų „atsisakyti“, tačiau Rusija ir Baltarusija jo nepaklausė.

Jų tiesioginėje Pabaltijo kaimynystėje vykdomi bendri dideli kariniai manevrai yra, pasak Maskvos, grynai gynybiniai, tačiau Lietuvoje tai kelia abejonių“.

Toliau straipsnyje cituojami Lietuvos nacionalinis transliuotojas, krašto apsaugos ministerijos pareigūnas Robertas Šapronas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir žurnalistas Vytautas Bruveris.

Anot pastarojo, „nuo to laiko, kai Lietuvoje dislokuotas Bundesvero vadovaujamas NATO batalionas, galimos Rusijos agresijos rizika dar sumažėjo“.

Tačiau, pasak V. Bruverio, „rytų kaimyno baimė visuomenei turi poveikio. Mes pastebime naują patriotizmą, einantį ranka rankon su Rusijos baime.

Viena vertus, tai gerai, kad daugelis jaunų žmonių itin atidūs ir ginasi nuo rusiškų trolių internete. Kita vertus, daugelis dabar tapo netolerantiški kitų nuomonei. O tai nėra gerai mūsų demokratijos ateičiai“.

Magdeburgo dienraštis „Volksstimme“ penktadienį rašė, jog „tai, kad Rusija nepriims lyg niekur nieko padidintą NATO dalinių buvimą Pabaltijyje, buvo galima numatyti. Dėl to rusų ir baltarusių daliniai dabar ir vykdo didelius manevrus, o tai savo ruožtu didina Vakarų kaimynų nuogąstavimus dėl galimo užpuolimo.

Žinoma, rusų tankų armija sugebėtų per kelias valandas persiristi per kad ir kaip besipriešinančią Pabaltijo šalių trijulę ir pasiekti Baltiją. Tačiau kokia iš to būtų Kremliui nauda?

Rusams Pabaltijo nereikia, jie jau turi prieigą prie Baltijos iš Kaliningrado ir Sankt Peterburgo, Pabaltijo reokupacija jiems atneštų mažai naudos“.

Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, jog „Maskva ir Minskas nieko nepamiršta – nei vietinių susidūrimų, nei tankų, nei atominio karo – savo didžiosiose karinėse pratybose ties savo vakarinėmis sienomis. Dėl to Europos Sąjungai, NATO ir ypač kaimyninėms valstybėms kyla nerimas.

Ar tam yra pagrindo? Taip, lenkų ir pabaltijiečių nepasitikėjimas pagrįstas, juk Rusijos prezidentas V. Putinas galėtų, jei norėtų, pasiųsti savo dalinius per kelias dienas į Baltijos valstybių sostines.

Bet kodėl jam to reikėtų? Tai prilygtų karo Šiaurės Atlanto Aljansui paskelbimui. Todėl tikriausiai teisūs tie, kurie karinę okupaciją laiko mažiau tikėtina, o išpuolius prieš politinį suverenumą pavojingesniais, įskaitant kibernetines atakas, propagandą, tarp rusakalbių mažumų platinamą dezinformaciją.

Šitoks kariavimo būdas, sėjantis abejones ir nesantaiką, gali turėti ilgesnį destabilizuojamąjį poveikį nei kareiviai ir tankai“.

Miunsterio laikraščio „Westfälische Nachrichten“ žodžiais, „Maskva ir Baltarusija bendromis savo pratybomis rodo, kad senieji Šaltojo karo refleksai dar puikiai veikia.

Tačiau tikrai grėsmingi yra ne kariniai pasitąsymai, o tas giluminis nepasitikėjimas, kuris tiek vienų, tiek kitų galvose vis tvirčiau susicementuoja“.

Ludvigshafeno dienraštis „Rheinpfalz“ nurodė, kad „nerimą keliantys kariniai manevrai“ vyksta ne tik Baltarusijoje, bet ir Švedijoje, o „tikinimai, jog čia vien tik gynybinės pratybos, nekeičia fakto, kad jos liudija gilų abipusį nepasitikėjimą. NATO ir Rusija stipriai konfliktuoja“.

Pasak Prahos dienraščio „Hospodarske Noviny“, „nugara nubėga šaltas prakaitas prisiminus, kaip Rusija 2014-ųjų pradžioje tokias pat neva taikingas pratybas panaudojo tam, kad iš Ukrainos atplėštų Krymą ir karui paruoštų visą Donbasą.

O Čekijai, kaip NATO valstybei, kuri Kremliaus akimis vis dar priklauso Rusijos įtakos sferai, tai reiškia, kad turime nepamesti budrumo ir mes“.

Anot Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“, „Rusija jau pakartotinai Švedijai kalė į galvą laikytis atokiai nuo NATO, o ir Danijai teko ne sykį nemaloniai pajusti Rusijos kvėpavimą.

Kai Rusija taip akivaizdžiai imasi išbandyti NATO pasirengimą ginti ir gintis, atsakymas tegali būti vienas: Aljansas turi laikytis, ištesėti ir stoti į kovą, jei reikia, vienas už kitą“.

Talino dienraštis „Postimees“ ragino Baltijos šalių gyventojus, nors Rusija neteikia skaidrios informacijos, vis dėlto „nepulti į isteriją, bet išlaikyti šaltą protą ir ypač kritiškai išnagrinėti šaltinius, pranešimus ir pasirodyti sąmoningais piliečiais, tačiau be savo galių pervertinimo“.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ rašė, jog „nuo Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje sukėlimo Rusija vėl išryškėjo kaip agresorė. Todėl nėra ko stebėtis, kad jos kariniai žingsniai kelia įtarimą. Užuot rinkęsis pasitikėjimo stiprinimo kelią, Kremlius su „Zapad“ demonstruoja karinę jėgą ir baugina kaimynus.

Tuo V. Putinas ir vėl parodo, iš ko jis padarytas“.

O Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ pažymėjo, jog dabar „tarp mūsų ir V. Putino stovi tik mūsų sąjungininkų tankai“.


Šiame straipsnyje: NATOpratybos Zapad

NAUJAUSI KOMENTARAI

Istorijos studentui

Istorijos studentui portretas
Tu smegenų invalidas gydytis

taigi

taigi portretas
Trys judo doleriai už propagandinę rašliavą.

Šitas

Šitas portretas
Drunga rašo komunisto stiliumi. Viena tiesa. Liaupsės valdžiai. Dabar tokie padlaižūnai vertinami. Žiūrėk greit ir medalį gaus iš korumpuotos prezidentūros už savo nuvalkiotas paskalas, kurias surankioja iš laikraščių. Daugiau jis nieko nemoka, tik skaityti svetimų straipsnių ištraukas. Korumpuotai valdžiai tokie kaip jis labai reikalingi.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs
    Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs

    Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje pirmiausia ilgas žvilgsnis į Italiją, o paskui trumpesnis į Rusiją. ...

    1
  • Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės
    Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės

    Eilinio festivalio eiliniai nuobodžiame pranešime spaudai skaitome: štai jau tradiciniu tapęs renginys šįmet vyks antrą kartą. Perskaitome ir pamirštame. Nes visi pranešimai būna vienodi ir nuobodūs, kultūros rengini...

    1
  • Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?
    Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?

    Troškimas patikti į akį kritusiam žmogui taip pat stipriai, kaip jis patinka tau, šiek tiek primena bandymus tobulai išvirti kiaušinį. Kartais, atrodo, darai viską teisingai, tačiau ima bjaurybė ir suskyla. Santykiuose irgi p...

    2
  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    19
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

Daugiau straipsnių