Vadovauti šaliai – tik neprasižengus?

Seimas, nepaisydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo raginimų, vėl nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuri atvertų "tvarkiečių" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui galimybę tapti Seimo nariu ir prezidentu. Šiuo metu, pagal galiojančią konstitucinę doktriną, visam laikui į šiuos postus negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų. Ar teisingas Seimo sprendimas neleisti į prezidentus prasižengusių politikų?

Už

Kęstutis Masiulis, Seimo narys, konservatorius:

– Buvo bandoma patvirtinti pataisas, kuriomis tokie asmenys, kaip R.Paksas, Linas Karalius ar bet kurie kiti per apkaltą iš einamų pareigų pašalinti politikai, vėl galėtų būti renkami į Seimą ar šalies prezidento postą. Šitie parlamentarai, kurie dabar teikia tas Konstitucijos pataisas, išplėstinai traktuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymą, kuriuo pabrėžiama, kad prasižengę asmenys negali amžinai neturėti teisės būti renkami į parlamentą. Jų norą įteisinti pataisas dėl prasižengėlio rinkimo ir į prezidentus sulyginčiau su atveju, kai žmogui priteisiama sugrąžinti pavogtą automobilį, bet jis kartu nori gauti dar ir namą. Manau, kad reikia vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, bet ne daugiau, nereikia daryti išplėstinio traktavimo, kokio siekia "Tvarka ir teisingumas". Todėl Tėvynės sąjunga buvo įregistravusi kitokias pataisas, kad reikia keisti dar vieną 72-ą Konstitucijos straipsnį, nurodant, jog tokie asmenys, kurie po apkaltos praėjus 10 metui sugrįžo į Seimą, nebegalėtų būti renkami į Lietuvos prezidento postą. Tada mes irgi būtume balsavę ir palaikę tokias pataisas, nes mums privalu paisyti Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymų, bet neprivalu daryti didesnių nuolaidų, kokių norėjo "tvarkiečiai". Manau, kad ši istorija jau – su barzda, visiems nusibodo, žmonės nuo jos pavargo. Vertinant politinį interesą, manau, kad R.Paksui ir jo partijai labiausiai aktualu, kad jam nebūtų leidžiama balotiruotis į prezidentus, tada jis vėl galės vaizduoti nuskriaustą. Per pastarąjį dešimtmetį po apkaltos jis jokia kita rimta tema taip nesireiškė, kaip tik savo paties apkaltos klausimu. Niekur neužfiksavau, kad jis vystytų kokią nors kitą solidžią temą. Todėl manau, kad R.Paksui svarbu, jog tas klausimas liktų neišspręstas. Man R.Paksą yra tekę matyti iš labai arti kaip politiką, buvau jo patarėju, kai jis buvo premjeras, teko su juo dirbti ir savivaldybėje. Ir visur jis buvo beveidė politinė figūra, liūdnojo vaizdo riteris. Todėl aš netgi labai norėčiau, kad jis grįžtų į Seimą. Gal rinkimų metu jo sugrįžimas ir būtų naudingas jo partijai, bet paskui, manau, jis saviškius nusitemptų į nebūtį. O "darbiečių" žingsnis buvo labai aiškus. Jei R.Paksas savo partijos neves į rinkimus, Darbo partija susirankios jų paklydusį elektoratą, juolab dabar darbiečių lyderis yra Valentinas Mazuronis, kažkada buvęs labai lojalus R.Paksui, šiuo metu visaip bandantis jam pakenkti.

Prieš

Petras Gražulis, Seimo narys, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas:

– Įvyko išdavystė, išdavė artimiausi koalicijos partneriai – "darbiečiai". Iš 29 Darbo partijos atstovų 15 neatėjo į salę balsuoti. Sakykime, 2–3 galbūt nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties, o visi kiti žinojo iš anksto apie tą balsavimą ir galėjo komandiruočių atsisakyti, bet to nepadarė. Ir tai buvo suplanuota dabartinio Darbo partijos pirmininko V.Mazuronio ir būsimo pirmininko Artūro Paulausko. Paradoksalu, juk A.Paulauskas yra iškėlęs ir laimėjęs šmeižto bylą prieš V.Mazuronį, jis gi pradėjo bylą prieš Viktorą Uspaskichą. Ir, be abejonės, jis yra pradininkas apkaltos proceso prieš R.Paksą. O dabar jis tarsi koks Trojos arklys tapo Darbo partijos įpėdiniu. Ir kadangi į rinkimus partijos sąrašo V.Mazuronis neves, tai darys A.Paulauskas, galbūt būsimas lyderis, jis bando nelabai garbingu būdu, kitų rankomis susitvarkyti politinę situaciją, kad nemažus reitingus gautų ta partija, kurios sąrašą jis ir ves į rinkimus. Ne veltui aš jam per kitus asmenis įteikiau virvę su kilpa. Judas, kai išdavė Kristų, pasikorė, Petras atgailavo. O "darbiečiai" po šitos išdavystės juokiasi ir tyčiojasi. Jie dar baisesni už Judą. Bet atpildo valanda ateis. Šis scenarijus mane labai šokiravo, nes juk žinote mūsų partijos poziciją. Mes manome, kad Darbo partijos byla yra su politiniu atspalviu. Ir tos politinės jėgos, kurios labiausiai apvogė ir nuskurdino Lietuvą, labiausiai korumpuotos, nėra teisiamos. Teisiami tik tie, kurie nėra sistemos žmonės. Todėl mes ir gynėme R.Paksą. Nepaisant išdavystės, mes nekeisime savo pozicijos, bet dabar tikrai žinosime, kas yra kas. Šitame politiniame žaidime R.Paksas tapo tarsi koks atpirkimo ožys. Ir, nežiūrint Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto sprendimų, kad būtų atkurtos R.Pakso teisės, Lietuva, baksnodama į kaimynines šalis, kad jose nėra demokratijos, pati neįgyvendina tarptautinių reikalavimų. Be to, kai R.Paksas buvo nušalintas, Konstitucijoje nebuvo nė vieno žodžio apie tai, kad jis netenka teisės vėl būti renkamas. Tik po to Konstitucinis Teismas išaiškino, kad po apkaltos prezidentas negali būti renkamas į tą postą visą gyvenimą. Toks sprendimas turėjo įsigalioti ateityje, o ne atgaline data. R.Paksas buvo ne jų klano žmogus ir sistema jį sunaikino. Artėjant Kalėdoms, kreipiausi į krikščionis demokratus gailestingumo, bet nė vienas mūsų nepalaikė.