Sparnuotųjų raketų bliuzas

Pastarasis kiek įžūliai klausia: "Donaldai, vyruti, ko toks surūgęs?" D.Trumpas prabyla poetiška intonacija: "Ir kas galėjo pagalvoti, kad nelengva būti JAV prezidentu, likimas ne toks jau rožėmis ir klotas?" Pasirodo Ivanka Trump: "O kas nutiko, tėti?" Donaldui nespėjus atsakyti, pasirodo Rexas Tillersonas, kuris nuolankaus patarėjo intonacija sako: "Ne viskas rožėmis klota, kas skleidžia jų kvapą, tai – nuvalkiota tiesa."

D.Trumpas, labiau Ivankai, nei kitiems: "Išalkau aš, vaikeli, užkąsti šio bei to norėčiau, tik štai ko, išties nežinau." R.Giuliani: "Tai, gal užsisakykime picą?" R.Tillersonas: "Ne fizinis tas alkis, kankinantis mūsų Prezidentą, o iš politikos jis kilęs. Jums reikia, pone prezidente, ką nors nuveikti. Ką nors, kas būtų iš tiesų didinga. Jūs turite tapti lyg litras pieno laktozės netoleruojančiame žarnyne."

Ivanka: "Gal, tėti, tu nuverski tą storulį Kim Jong-uną? Girdėjau, jog jis visus ten jau užkniso – ir Šiaurę, ir Pietus, net kinai nebežino, ką daryti?" R.Tillersonas: "Mintis gera, klausyki, pone prezidente, šios išmintingos moters. Nors ji ir ne pirmoji ledi, bet – vis tiek." Prabyla R.Giuliani tuo pačiu familiariu tonu: "Doni, berniuk. Žinai, kai dirbau dar meru Niujorko, girdėjau apie tokį restoraną. O kalbos apie jį skrajojo keistos ir mįslingos. Esą jo savininkai ne iš šio pasaulio, o maistą jie gamina, tik valgomą politikų."

R.Tillersonas: "Mintis gera, klausyki, pone Prezidente, šio išmintingo vyro. Nors jis ir ne valstybės sekretorius, bet – vis tiek." Ivanka: "Ar ten bus galima suvalgyti "Pchenjano paršą"? R.Giuliani: "Be abejo, turbūt." D.Trumpas: "Tai, ko mes tada laukiame? Eime." Visi keturi personažai išeina.

Scenoje Ovalinį kabinetą pakeičia jaukus skersgatvis vidury Manhateno. Veikėjai lipa į rūsį, kuriame įkurtas restoranas. Virš įėjimo kabo užrašas "Tik politikams". Pasirodo padavėjas, kuris sutinka ateinančius lankytojus: "Oho, pone prezidente, nesitikėjome čia šiandien sulaukti jūsų. Ir ponas Rudy. Ir ponas Rexas. Ir panelė Trump. Ech, kokia palyda, kas galėjo pagalvoti?"

D.Trumpas: "Esu išalkęs, manęs statistiniu maistu nenumalšinsi, suprantat, kur link lenkiu? Padavėjas: "Taip, taip. Prašau prisėskite. Tuojau atnešime meniu." Mūsų veikėjai susėda prie stalo, ant kurio patiesta languota staltiesė. Ant jo stovi senas tuščias vyno butelis su apvarvėjusia žvake. Aplinkui vyrauja jauki prieblanda. Fone skamba Howlino Wolfo atliekama daina "Smokestack Lightning" (1956). Ant visų sienų iškabinti televizoriai rodo vaizdus iš karinio konflikto Sirijoje. Tiksliau, vaizdus, kaip Basharo al Assado paruoštos cheminio ginklo atakos metu, abejingai stebint taikdariams iš Rusijos, nuodijami Sirijos gyventojai. Jie leisgyviai trūkčioja ant žemės, tąsomi traukulių, iš burnų krenta baltos putos.