Rinkimų skersvėjai: praktiniai patarimai

Tačiau jeigu kas nors ką nors subadė peiliu, tai nereiškia, jog dėl visko kaltas Richardas Nixonas ar Margaret Thatcher. Paprasčiausiai agresoriaus ir aukos ryšiai ir taip buvo pašliję, o nesutarimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams tebuvo niekam tikusių santykių pasekmė.

Niekas nesuteikia tiek džiaugsmo, kaip skirtingų grupių kova siekiant viršenybės, o šauniausia, jog beveik kas ketverius metus pas mus vis pasikartoja milžiniškos politinės orgijos, labiau pašėlusios nei dievaičio Dioniso garbintojų siautėjimai.

Taip, mielieji, kalbame apie rinkimus. Kadangi šie yra ne už kalnų, siūlome paskaityti demokratinės šalies rinkėjo atmintinę, padėsiančią apsispręsti, už ką atiduoti savąjį balsą. Primename, jog šios taisyklės negalioja Rusijoje, Kinijoje bei Šiaurės Korėjoje.

1. Tu esi ne baudžiauninkas, vergas ar gyvulys. Tu – žmogus, demokratinės valstybės pilietis. Tai reiškia, jog visa šalies ateitis – tavo ir kitų šio statuso savininkų rankose. Jeigu šeima yra visuomenės ląstelė, tai tu esi visuomenės atomas. Balsuoti turi ne todėl, jog tai tavo formali pareiga, o todėl, kad tai tavo didžiausia privilegija ir daugybė žmonių padėjo galvas tam, kad tu ją turėtum. Valdžioje nesėdi kažkokie mistiniai ponai. Jie tokie patys, kaip ir tu. Ir tu gali tapti vienu jų, nes čia – ne Rusija.

2. Liaukis kartoti, kad nėra už ką balsuoti. Tavo pasirinkimui net trys skirtingos politinės jėgos – kairieji, dešinieji ir centro. Išsirink tą, kuri tau mieliausia, ir keliauk prie balsadėžių.

3. Kad išsirinktum pačią geriausią, pirmiausia turi pažinti pats save. Kai kuriems filosofams neužteko viso gyvenimo, kad tą padarytų, bet politikoje viskas gerokai paprasčiau, kadangi viso labo yra tik trys pasirinkimo variantai. Taigi, kas tau svarbiau? Priklausyti bandai ar būti visaverte asmenybė? Tavo gerovę turi sutverti kiti ar privalai ją susikurti pats? Savo gera norėtum pasilaikyti ar atiduoti kitiems? Yra Dievas ar ne? Atsakymai į šiuos ir panašius klausimus suguls į bendrą mozaiką ir tai tau, kaip rinkėjui, leis greičiau susivokti savo politiniuose interesuose.

4. Nors kiekvienu kontroversišku politikos klausimu yra keli atsakymų variantai ir rinkėjas turi teisę pasirinkti labiausiai patinkantį, egzistuoja dar ir tam tikros aksiomos, kurioms įmanomas tik vienas atsakymo variantas. Pavyzdžiui, bendradarbiavimas su JAV. Jeigu tau yra svarbios tavo teisės ir orumas, privalai reikalauti iš politiko savo šalies saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo su strateginiais partneriais. Tai vienintelis kelias ir daugiau nėra jokio kito. Politikas, kuris viešai kalba apie patriotizmą ir tradicines vertybes, bet tuo pat metu NATO vadina okupantais, atvirai siūlo, hiphopo atlikėjo Eminemo žodžiais tariant, šokti žemyn, virve prisirišus falą prie medžio šakos, jis arba meluoja, arba yra idiotas, todėl bet kuriuo atveju nenusipelnė tavo dėmesio ir juolab balso.

5. Ne paslaptis, kad dalis į parlamentą ar kitas institucijas pretenduojančių žmonių nesuvokia, kuo skiriasi kairė nuo dešinės, jų vienintelis tikslas – pinigai. Kadangi čia ne Šiaurės Korėja, o demokratinė valstybė, tavo, kaip rinkėjo, pareiga yra tokius butaforinius politikus atsijoti. Netingėk skirti laiko duomenų apie kiekvieną kandidatą rinkimui bei jų darbų arba išsakytų minčių kritiniam vertinimui. Gerai pamąstyk, jeigu kandidatas dabar skelbiasi esąs už ekologiją ir pasisako prieš japonišką atominę elektrinę, tačiau dar 2003–2004 m. reikalavo, kad senoji tarybinė atominė ne tik nebūtų uždaryta, bet "komunistinių" reaktorių gretas papildytų dar du tokie patys rusiški įrenginiai, verta paklausti, kuo tai dvelkia? Atsakymas – degtine. Informacijos galima ieškoti internete, televizijoje ar laikraščiuose, o detales patikslinti tiesiog paskambinus pačiam kandidatui.

6. Atmink, jog politika yra savotiškas menas – kiekvienas veiksmas ar posakis turi vadinamąjį antrąjį dugną. Jeigu kandidatas tikina, kad "žiniasklaida šiais laikais skleidžia baimę", gali būti, jog jis iš tiesų jos kontrolei siūlo pritaikyti Kremliaus metodus. O tai būtų labai negerai.

7. Idėja, kad geriausiai valstybę valdytų filosofai, iš esmės yra teisinga. Geras politikas turi būti protingas, išsilavinęs, skaitantis ir besidomintis kuo įvairesnėmis sritimis. Užteks cirko ir idiotizmo, absurdo ir nusikalbėjimų, vulgarybių ir primityvumo. Jeigu kandidatas postringauja, kad jam labiausiai patinka trumpiausias Ernesto Hemingway‘aus kūrinys "Senis ir jūra" arba Alexandro Dumas "Trys muškietininkai", tai ko tada galima iš tokio reikalauti? O štai jeigu jis tikina vertinąs Thomaso Pynchono arba Michelo Houllebecqo kūrybą, tada verta suklusti. Gali būti, jog priešais tave stovi žmogus, turintis savąjį stilių ir netgi yra kūrybingas.

8. Kritiškai įvertink kandidato gundymo technikas. Įsivaizduok, kad socialiniame tinkle "Facebook" kokia nors jauna ištekėjusi poniutė (politiko žmona) įdeda nuotraukas, kuriose ji nuoga. Vėliau pasirodo du nuobodūs straipsniai šia tema: "Nuogos politiko žmonos nuotraukos sukėlė audrą internete" ir "Politiko žmona: nematau nuogame kūne nieko blogo". Ką tai rodo? Arba politikui trūksta kūrybiškumo ir vaizduotės viešųjų ryšių srityje, arba jis laiko tave lengvu grobiu, užkimbančiu ant primityvaus kabliuko.

9. Neužmiršk, kad parlamento narys nėra koks nors džinas iš butelio, kuris vykdys kiekvieną tavo norą. Turi ir tu daryti jiems spaudimą, jeigu jie, tavo manymu, elgiasi nederamai. Pats turi apeliuoti į jų moralę bei teisingumą.

10. Neužmiršk, kad čia atstovaujama demokratijai. Sakykime, tavo išrinktas politikas agitavo už žemės pardavimą užsieniečiams, skalūnų dujas bei japonišką atominę elektrinę. Juk tu balsuodamas už jį tikėjaisi visai ne to? Ar tavo išrinktas parlamento narys tave nuvylė? O gal net išdavė? Neskubėk teisti. Galbūt šis politikuotojas yra žymiai protingesnis už tave ir įžvelgia daugiau japoniškos atominės elektrinės privalumų nei trūkumų? Verta susimąstyti. Be to, kaip pasakytų senasis Sigmundas, visai galimas dalykas, kad mūsų išrinkti parlamento nariai atspindi intymiausius mūsų pačių pasąmonės poreikius.