Kino akademijos sriuba: druska ir pipirai

Pirmasis naujųjų metų mėnuo greitai baigsis, o nieko naujo pasaulyje per tą laiką neįvyko – teroro aktai ir įžymybių mirtys. Tik geras kinas mums galėtų garantuoti šlakelį poilsio nuo žmoniją kamuojančių negandų.

Bet ar tikrai? JAV kino akademija paskelbė "Oskarų" nominacijas, – kas vasario pabaigoje varžysis dėl praėjusių metų geriausių iš geriausiųjų vardo. Peržvelgus nominantų sąrašus galima konstatuoti, jog šiais aštriais laikais net Holivudas neišvengė politikos.

Juodaodžiai piktinosi, kad tarp kandidatų neatsidūrė nei Samuelis L.Jacksonas, nei Idrisas Elba, o seksualinės mažumos antrino savo: "Bloga ta Kino akademija, kad neįtraukė į nominantų sąrašus kažkokio lytį pasikeitusio asmens".

Leiskite paklausti: kurioje kategorijoje moteris su XY chromosoma turėtų pretenduoti?

Vis dėlto tiek lytinės mažumos, tiek afroamerikiečiai perdeda. Tokių politiškai korektiškų "Oskarų" jau seniai nebuvo. Daugiausia nominacijų susišlavė juosta su Leonardu DiCaprio. Ji pasakoja apie realiai egzistavusio asmens kovą su piktu lokiu bei kerštą jį išdavusiems kompanionams. Filmas "Hju Glaso legenda" ("The Revenant"), kurį režisavo trijų statulėlių savininkas Alejandro Gonzalezas Inarritu, yra viena mažiausiai politiškų juostų, pretenduojančių "Geriausio filmo" kategorijoje. Jos konkurentai: "Didžioji skola" ("The Big Short"), pasakojanti apie kapitalizmo ydas, Steveno Spielbergo Šaltojo karo trileris "Šnipų tiltas" ("Bridge of Spies"), siunčiantis naivią žinią šiuolaikiniams agresoriams, jog dėl visko gyvenime galima draugiškai susitarti, istorija apie airių imigrantus "Bruklinas" ("Brooklyn") vien savo tema primenanti, kad europiečiui kartais irgi tenka "pabėgėlio" dalia, apokaliptinio veiksmo filmų serijos "Pašėlęs Maksas" naujausia dalis, kuri be prikaustančio veiksmo ir įspūdingų šiuolaikinių efektų nepagailėjo dar ir didžiulės dozės feminizmo, "Marsietis" ("The Martian"), apie kurio reveransus Kinijai jau rašėme, "Kambarys" ("Room"), pasakojantis apie vienoje patalpoje įkalintą jauną moterį bei jos penkerių metų sūnų, na, ir pati smagiausia juosta – "Sensacija" ("Spotlight"), pasakojanti apie laikraščio "Boston Globe" konfliktą su Katalikų bažnyčia.

Žvelgiant į kitas nominacijas, randama dar daugiau įdomių kūrinių. "Geriausio dokumentinio filmo" kategorijoje ryškiausi varžovai yra filmas "The Look of Silence", pasakojantis apie genocidą Indonezijoje 1965–1966 m., ir Jevgenijaus Afinejevskio "Winter on Fire" – įspūdinga dokumentinė freska, skirta Maidano įvykiams. Šie filmai savo aktualumu užgožia darbus apie dainininkes Amy Winehouse ir Niną Simone. Nors "Geriausio aktoriaus" kategorijoje daugelis tikisi pagaliau triumfuosiant žiūrovų numylėtinį L.Di Caprio (jam tai jau šeštoji nominacija šioje kategorijoje), tenka pripažinti, jog jo šansai menki. Ne todėl, kad vaidmuo būtų silpnas, o todėl, kad "Oskarus" teikiantys asmenys yra sociopatai, mėgstantys bjaurius pokštus. Jie žino, jog daug kas nori "Titaniko" žvaigždės pergalės, todėl gali sąmoningai atiduoti statulėlę Mattui Damonui arba Steve‘ą Jobsą suvaidinusiam Michaelui Fassbenderiui ir sau gudriai šypsotis: "Aha, nesitikėjote?"

Vis dėlto patys stipriausi pretendentai į geriausią vyriško vaidmens apdovanojimą yra du: Eddie Redmayne‘as, suvaidinęs patį pirmąjį lytį pasikeitusį asmenį juostoje "Danų mergina" ("Danish Girl"), ir iš serialo "Breaking Bad" žinomas aktorius Bryanas Cranstonas – už skandalingai pagarsėjusio Holivudo scenaristo Daltono Trumbo vaidmenį filme "Ponas Trumbo" ("Trumbo"). Kad laimės E.Redmayne‘as, tikimybė – mažesnė, nes jis jau pernai gavo šį apdovanojimą už Stepheno Hawkingo vaidmenį. Tiek žymiojo fiziko, tiek transvestito personažai vaidybos požiūriu yra be galo panašūs, nes reikalauja iš E.Redmayne‘o pavaizduoti Franzo Kafkos plunksnos vertą metamorfozę – nuo drovaus moksliuko iki paties madingiausio šių dienų fizikos guru, sergančio baisia liga, nuo bohemos vyro iki moteriškos lyties Frankenšteino. Kad antrus metus už panašų darbą tas pats aktorius gautų antrą statulėlę, tikimybė ne tokia ir didelė.

Užtat B.Cranstono šansai itin nemenki. Nors juosta "Ponas Trumbo" ir yra vertinama vidutiniškai, tačiau: 1. B.Cranstonas už vaidmenį minėtame seriale yra ne mažiau mylimas nei L.DiCaprio. 2. Daltonas Trumbo (1905–1976) yra ne šiaip vardas. Tai žmogus, parašęs scenarijų Stanley'io Kubricko juostai "Spartakas" ("Spartacus", 1960) su Kirku Douglasu. Sakoma, kad Daltonas Trumbo scenarijus rašydavo vonioje, pasidėjęs spausdinimo mašinėlę ant lentos ir be perstojo rūkydamas. Bent jau taip buvo parašytas "Spartako" scenarijus. Trumpai tariant, tai paties Holivudo ir jo istorijos dalis, o Kino akademija vargu ar atsispirs šia proga pademonstruoti narcizišką meilę sau. 3. Daltonas Trumbo buvo komunistas ir už tai netgi užsitraukė dalies JAV visuomenės rūstybę bei pakliuvo į valdžios akiratį. Prezidentas Johnas F.Kennedy žinojo, kad Šaltojo karo branduolinėje akistatoje niekam nepatiks, jei valstybės galva žiūrės filmą, prie kurio kūrybos prisidėjo tokios reputacijos žmogus, tad į "Spartako" seansą JFK atsliūkino slapčia. Sakoma, jog filmas JAV prezidentui be galo patiko.

Taip pat reikia atsiminti, jog Kino akademija dabartinių politinių aktualijų akivaizdoje, atsižvelgdama į D.Trumbo pažiūras, bandys pademonstruoti, jog "jai nenusispjauti ant pasaulio likimo" ir tuo pat metu, jog "ji yra už žodžio bei mąstymo laisvę". Dėl tos pačios priežasties didėja tikimybė, jog "Geriausio filmo" kategorijoje triumfuos būtent S.Spielbergo "Šnipų tiltas", o ne kokia nors kita mažiau politiška juosta ir tuo labiau ne A.G.Inarritu "Hju Glaso legenda"

P.S. Svarbu atkreipti dėmesį į vieną filmą, kuris nominuotas dviejose neįdomiose – techninėse kategorijose. Tai – "Ex Machina". Mat jame akcentuojamos temos: dirbtinio intelekto sužmogėjimas ir intymūs santykiai tarp roboto bei žmogaus. Tai žvilgsnis į ateitį, nes tik laiko klausimas, kada žmonės ims santykiauti bei kurti šeimas su robotais ir prašys ne tik įteisinti jų partnerystę bei santuoką Katalikų bažnyčioje, bet ir galimybę įsivaikinti žmonių vaikus.