- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje oficialiai egzistuoja 41 politinė partija. Nuo šių metų gruodžio 14-osios visos veikiančios politinės partijos privalės turėti ne mažiau nei 2 tūkst. narių. Jeigu partijoje liks mažesnis nei įstatyme reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį faktą pati politinė partija arba Teisingumo ministerija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tikimasi, kad daugelis mažųjų partijų tokiu būdu sunyks arba susijungs į didesnes. Šis klausimas kelia nemažai diskusijų. Nesutariama ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Ar Lietuvoje reikėtų tik kelių politinių partijų?
Už
Lilija Petraitienė, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė:
– Lietuva – maža valstybė. O šalyje gaji iškreipta samprata, kad politinės partijos yra blogai. Jau tapo tradicija, kad prieš rinkimus atsiranda naujų pranašų, jie sukuria partijas, o patirtis rodo, kad po metų jos miršta. Tokių pavyzdžių būtų galima vardyti labai daug. Kažkas mūsų tautoje yra ne taip, kad kaskart vis lipame ant to paties grėblio. Senosios demokratijos šalyse yra po dvi partijas, kurios atstovauja kairiajai ir dešiniajai vertybių sistemoms. Mano nuomone, kol išaugsime iki tokio demokratijos lygmens, mums labiau tiktų turėti penkias parlamentines partijas. Nuo seniausių laikų valstybės rėmėsi partine sistema, nes partijos prisiima atsakomybę. Rinkėjai nubaudžia kažkurią politinę jėgą, už ją nebalsuodami. O iš laisvų asmenų ar ką tik susikūrusių partijų nėra kaip pareikalauti atsakomybės. Partijos siūlo ir deleguoja solidžius ir patikimus žmones. Todėl partijos turi labai aiškiai deklaruoti pamatuotą rinkimų programą, kad rinkėjai galėtų vertinti nuveiktus darbus. Puikiai žinome, kai į koalicijas jungiasi partijų atstovai, jie tai daro pagal programas. Prisiminkime, dar tarpukario Lietuvoje buvo juokaujama: du lietuviai – trys partijos. Man pačiai yra tekę kelis partijos bičiulius išbraukti, nes jie buvo įrašyti ir kitų partijų įskaitoje. Nes dalis žmonių į partijas ateina tik tam, kad gautų patogią darbo vietą. Mano įsitikinimu, Lietuvai su tokiu nedideliu gyventojų skaičiumi turėti dešimtis partijų yra tikrai per daug.
Prieš
Stanislovas Buškevičius, Partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis:
– Demokratinėje visuomenėje, jeigu žmonės nori, gali vienytis į partijas. Dirbtinis draudimas steigti ir gyvuoti partijoms veda į diktatūrą ir yra politinė korupcija. Viskas turi vystytis laisvai ir demokratiškai. Juk dar visai neseniai buvo tik viena – komunistų partija. Tad vien svarstymai – daug ar mažai Lietuvoje partijų – gali atvesti prie minties, kad gali užtekti ir vienos. Laisvose šalyse tokie klausimai nekeliami. Mes esame prie tų autsaiderių, kurie dirbtinai nori liepti dideliam skaičiui žmonių priklausyti vienai partijai. Rinkėjai turi spręsti, trys ar 10 tūkst. narių turi būti partijoje. Nepatiks partija, nebalsuos už ją. Dirbtinis partijų ribojimas yra ir laisvės ribojimas, jis prieštarauja demokratinės, laisvos visuomenės principams. Juk už tai ir kovojome. Bandymas riboti partijų skaičių rodo kai kurių partijų lyderių konkurencijos baimę, amoralumą, nepasitikėjimą savimi, kompleksavimą. Prilyginčiau tai pasakymui, kad darželyje rožės reikalingos, o tulpės – ne. Juk žmonės partijas renkasi ne pagal skaičių, o pagal idėjas. Toks mąstymas yra sovietinis reliktas. Šiandien mažai narių turinti partija jau rytoj jų gali turėti labai daug. Lietuvoje didžiosios partijos pasiima mokesčių mokėtojų pinigus be jokio gyventojų atsiklausimo, ir taip susidaro uždaras ratas. Reklamai reikia pinigų, o jų duodama iš biudžeto. Jei nenori vogti ir esi sąžiningas, jų negausi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...