Ar naikinami šalies miškai?

Aiškinasi visuomenei miškininkai, ministras, politikai, premjeras bando apsimesti, kad čia ne jo iniciatyva Labanoro naikinimas vyksta. Sunerimęs dėl savo prezidentinių reitingų transliuoja žinutę, kad kviečiasi aplinkos ministrą pasiaiškinti, bet nutyli, kad būtent premjero iniciatyva miškų kirtimo intensyvumas padidintas 6 proc.

Velnias slypi detalėse

Nieko naujo po Saule, bet žmonės, matydami protestus, socialinių tinklų kunkuliavimą, nerangiai besiaiškinančius politikus, ima nerimauti, gal tikrai naikinami Lietuvos miškai?

Atsakymas – nenaikinami. Kam detalės nesvarbu, toliau gali ir nebeskaityti.

Velnias slypi detalėse. Miškai ne naikinami, o kertami. Taip buvo ir bus per amžius. Bent jau tol, kol mums reikės medienos ir jos neužsiauginsime kosmose. Buvo kertami pernai, užpernai, prieš 10 metų ir visada.

Bet šiuo metu Lietuvos mastu išlaikomas tvarios miškininkystės principas. Kitaip tariant, iškertama mažiau medienos, negu kasmet priauga.

Kas atsitiko naujo būtent dabar?

Net jei ne žalieji "valstiečiai" sukūrė dabartinę kirtimų tvarką, jų valioje ydas ištaisyti. Tad, matant, kad dėl didelio kirtimų masto mušami ne patys kalčiausi, ašara nebyra. Jie to verti.

Pušies brandos amžius – 101 metai

Po Pirmojo pasaulinio karo miškai Lietuvoje buvo kaizerinės Vokietijos drastiškai išgrobti. Liko milžiniškos plynės, kurios atsikūrė savaime.

Praėjus 100 metų tame regione subrendo jūra gražių pušynų. Miškininkystės mokslas kiekvienam medžiui nustato brandos amžių, kurį pasiekus medienos priauginimo kiekis toliau ima lėtėti.

Pušies brandos amžius yra 101 metai. Taigi dabar tiek ir sukako Labanore (1918–2018). Ne tik Labanore, yra ir daugiau girių, kur priaugo brandžių medynų.

Taigi miškininkai pasidžiaugia subrendusiu derliumi ir raitojasi rankoves pjūčiai. Mūsų medienos pramonė gauna žaliavos, gamina įvairios produkcijos, mes turime darbo, mokesčių į biudžetą.

Skelbiama, kad medienos sektorius sukuria BVP už 1,6 mlrd. eurų kasmet. Tad kas čia blogai? Tai, suprantama, gėris. Bet jeigu žiūrėsime tik į seniai sukurtas tvarkas, Labanore ar Dzūkijoje iš miškų jūros atsiras plynės. Teisėtai.

Tik produkcija – vienintelė vertė?

Jeigu mes kaip robotai skaičiuosime tik pelną už parduodamą medieną ir nevertinsime miško kuriamos pridėtinės vertės turizmo sektoriuje, jo sukuriamų rekreacinių paslaugų, augalų, grybų ir gyvūnų įvairovės, gyvensime virtualioje realybėje ir tikrosios vertės nežinosime.

Ne vien duona žmogus gyvas, ne vien parduota mediena yra teisingas matas.

Todėl Labanoro žmonės ir nesutinka 100 metų laukti naujo miško. Jie nesutinka, kad Labanoro regioninis parkas visas taptų plyna birže.

Būtent tik po brandos pradeda formuotis tikrasis miškas, atsiranda uoksų paukščiams, negyvos medienos, kuri itin svarbi daugybei organizmų.

Vienoje svarstyklių pusėje atsiduria ekonomika, kitoje – rekreaciniai poreikiai ir gyvoji gamta. Politikai aiškina, kad viskas teisėta. Niekas jų neklausia, ar teisėta. Klausia: "Kodėl teisėta"?

Vietos pramonė ir šiaip nesunaudoja visos pagaminamos medienos, o daug eksportuojama į Kiniją, Lenkiją, Latviją. Miškai yra didžiausia vertybė Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, atimti iš tenykščių gyventojų mišką yra tas pats, kas atimti jūrą iš pajūriečių.

Tiesa, ši valdžia to nesibodi ir grasina dalį pajūrio atimti statant giliavandenį uostą.

Miškas – ne bulvių laukas

Tad ką daryti, kad ir medienos vietos pramonė turėtų, ir gamta nenukentėtų?

Gal galima leisti privačių miškų savininkams ūkininkauti intensyviau, o valstybiniuose miškuose labiau užtikrinti visuomenei rekreacinius ir aplinkosaugos poreikius, juodųjų gandrų, kurtinių, vilkų ir lūšių apsaugą?

Privatus žmogus geresnis šeimininkas negu valstybė pelno požiūriu, o valstybė geriau vykdo nepelningą apsaugos funkciją.

Turi likti vietos ir brandiems miškams, sengirėms, turi vietos likti ir medienos auginimo daržams. Miškams, kur ūkininkaujama plynais kirtimais, ir miškams, kur vykdomi tik atrankiniai kirtimai arba visai nevykdomi jokie.

Senuose subrendusiuose medynuose vien su negyva mediena susijusių gyvųjų organizmų rūšių skaičius siekia apie 7 tūkst.!

Ten, kur miškas yra it gražiai prižiūrėtas bulvių laukas, o nuimamas tarsi rudeninis derlius vos pribrendęs, jie tiesiog išnyksta.

Žmonės džiaugiasi įspūdingu Mindaugo Survilos filmu "Sengirė", tačiau nepagalvoja, kad tokių miškų su visa ta būdinga miško gyvybe liko gal tik 1 proc.

Tikrai negalima iškirsti visų savaime ataugusių miškų, atsodinti lysvėmis juos it bulves ir, rodant skaičiukus, teigti, kad miškų nemažėja, ir viskas gerai toje šalies miškininkystėje.

Prisišnekėjote, ponai!

Galima kelti klausimą, kodėl žmonės sujudo būtent dabar, o anksčiau tylėjo?

Kirto gi anksčiau ne mažiau, – kai medynas pasiekia reikiamą amžių, tada ir kertama. Pradedamas naujas miško ciklas nuo atsodinimo.

Na, netylėjo, tik sistema buvo tvirta kaip monolitas. Su urėdijų reforma, monolitas sueižėjo. Atsirado vilties įsprausti į plyšius visuomenės interesą.

Juolab kad gyventojams savo įtaka mielai padės ir senųjų miško lesyklėlių globėjai. Palikti "su nosimi" jie dės visas savo pastangas, kad prarasta višta aukso kiaušinių nedėtų ir juos pastūmusiems politiniams priešininkams.

Kita vertus, politikai prisišnekėjo patys. Prieš rinkimus buvo negailima gražių šnekų apie darną, profesionalus, ekologiją, sveikatą, tyrą orą, gražią gamtą, sveiką maistą.

Prisišnekėjote, ponai, tai dabar laikykitės! Atėjo laikas vykdyti rinkimų pažadus. Pasiteisinimai, kad kalbėjimas apie darną reiškė tik darnų pelną ir jokios ekologijos neturėjote galvoje, skamba makabriškai.

Net jei ne žalieji "valstiečiai" sukūrė dabartinę kirtimų tvarką, jų valioje ydas ištaisyti. Tad, matant, kad dėl didelio kirtimų masto mušami ne patys kalčiausi, ašara nebyra. Jie to verti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jūra

jūra portretas
neleiskite miško išvežti iš Lietuvos

R

R portretas
Idomu butu suzinoti kas 1918tais ta Labanoro mišką Lietuvai pasodino

gnomishgnome

gnomishgnome portretas
Visi miškai Lietuvoje atsodinami arba atželdinami, bet kas iš to, žmonės, kurie gyvena, miško sulauks tik po šimto metų. Tai negi reikia viską kirst ir plukdyti į Kiniją? Ar čia daugiau pelno, ar nuostolių, dar didelis klausimas.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Didis valstybės gėris
    Didis valstybės gėris

    Jaunasis Šiaurės Korėjos genijus jau kelintą kartą per pastaruosius metus ištrūko iš savo paties auksinio narvelio, nes vėl sumanė pasižmonėti. Savo blizgančią ševeliūrą pridengęs L.Brežnevo laikų skrybėle atsargusi...

    2
  • Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis
    Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis

    Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio. ...

  • Testas visažiniams
    Testas visažiniams

    Antrieji po naujausios Maidano revoliucijos vykę Ukrainos prezidento rinkimai mūsuose sulaukė daugiau dėmesio nei balsavimas kokioje Europos valstybėje ar JAV. ...

    3
  • Trijų greičių Lietuva
    Trijų greičių Lietuva

    Viena girta moteris pagimdė girtą kūdikį. Dar viena iki sąmonės įmirkusi be penkių minučių gimdyvė atvežta į ligoninę. Bet kuris žmogus pasakys, kad tai – siaubas. O tokių reiškinių po Ramūno Karbauskio ir A ...

    1
  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    18
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    11
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    10
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

Daugiau straipsnių