- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau sulaukia pasipiktinusių vyrų skundų, kodėl į šauktinių kariuomenę neketinama imti moterų ir merginų. Tačiau šiuo klausimu įstatyme esą yra išimtis, ir privaloma karinė tarnyba numatyta tik vyrams. Todėl tai nelaikoma moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimu, nors visuomenėje tai vertinama nevienareikšmiškai. Vieni mano, kad moterims kariuomenėje ne vieta, kiti įsitikinę, jog tėvynei tarnauti privalėtų visi.
Už
Kęstutis Oginskas, žurnalistas ir buriuotojas:
– Mano nuomone, tiek jauni vyrai, tiek ir jaunos moterys bei merginos turi turėti lygias teises ir galimybes pakliūti į šauktinių kariuomenę. Juk šiuolaikinė armija tikrai nebe ta, kuri buvo prieš 50 ar 100 metų. Situacija pasikeitė ir tikrai nederėtų dairytis atgal. Dabar šioje struktūroje pasiektas visai kitas lygmuo. Ir jei merginos pareiškia norą eiti tarnauti į kariuomenę, jos turi visą teisę tai daryti. Nors nežinau, kokios visuomenės reakcijos sulauktume, jei tai išties taptų privaloma. Pats ne vienus metus dirbu su jaunimu, su studentais, turiu pripažinti, sutinku labai karingų merginų. Tokių visais laikais buvo ir pats pažįstu ne vieną. Kuo jos prastesnės už vyrus? Yra įvairių nuostatų, kad merginos negalima sulyginti su vyru karybos srityje. Esu matęs situacijų, kai merginos ant savo pečių tikrąja ta žodžio prasme nešė nepaeinančius vyrukus. Tačiau tai nereiškia, kad merginas kariuomenėje reikėtų apkrauti pernelyg sunkiais darbais, kaip kokius krovininius arklius. Fizinis krūvis šiais laikais tikrai ne svarbiausias dalykas kariuomenėje. Gal ateis kada laikas Lietuvoje, kai karinė tarnyba taps visuotinė būtinybė, kaip šiandien Izraeliui. Ir moterys, kaip ir vyrai, bus šaukiamos į privalomąją karinę tarnybą. O sprendžiant pagal tai, kas šiuo metu vyksta Rytuose, akivaizdu, jog netrukus teks į armiją Lietuvoje šaukti ir moteris, ne tik vyrus. Ilgą laiką galvojau, kad moterų kariuomenėje nereikia, bet, pasirodo, reikia. Toks yra gyvenimas, kuris koreguoja ankstesnes nuostatas ir mąstymą. Jeigu tėvynės gynybai prireiks ir moterų pagalbos, kodėl gi ne? Juk Izraelyje privalomoji karinė tarnyba yra natūrali visiems, tai vieną dieną ir pas mus bus visiškai natūralu, ir niekam net nekils tokių klausimų, ar moteriai vieta kariuomenėje.
Prieš
Egidijus Kazlauskis, istorinio karybos klubo vadovas:
– Mano manymu, merginų šaukti į kariuomenę nereikėtų. Vis dėlto gamta surėdė kitaip, ir nesvarbu, kad šiuo metu moterys yra emancipuotos. Kariuomenėje vis dėlto sąlygos yra ekstremalios, jos reikalauja labai didelių ne tik emocinių, bet ir fizinių pastangų. Juk tiriant žmogaus galimybes, yra akcentuojama, kad moters kūno masė yra mažesnė nei vyrų, raumenų masė – mažesnė, fizinė ištvermė – taip pat mažesnė. Ir dabar jas pakviesti į kariuomenę ir sulyginti tai, kas nesulyginama, nereikėtų. Tai tas pats, kaip vežti akmenis motociklu ir krovininiu sunkvežimiu. Nebent moterys kariuomenėje galėtų būti išskirtinėse pozicijose, ten, kur nereikia ypatingo psichologinio ir fizinio pasirengimo ar krūvio. Tarkime, jos galėtų gelbėti ligoninėje, ryšių struktūroje, štabe, bet tik labai nedidelis procentas. Įsivaizduokime, pašauks į kariuomenę tik pabaigusią universitetą jaunutę gležną merginą ir pastatys prie pabūklo, kurio vien sviediniai sveria iki 40 kg. Kaipgi ji juos pakels? Štai pavyzdys, vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais moterų į kariuomenę neėmė, nors kovotojų labai trūko. Nes jie suprato, kad tai yra neefektyvu. Kam žmogų pražudyti, nes jis nesugebės atlikti savo pareigos? Žinoma, šiais laikais yra šalių, kuriose moterims karinė tarnyba privaloma, pavyzdžiui, Izraelis. Bet tai – maža šalis. Jai privalu turėti didesnę kariuomenę. Jie kokybę paaukojo kiekybei. Kalbant apie lygias galimybes, manau, kad ne visur jos turėtų būti automatiškai pritaikomos. Tai tada tas lygias galimybes užsispyrusiai aklai taikykime ir sporte. Kodėl gi pas mus yra atskirai vyrų ir moterų lengvoji atletika ir visi jie nebėga kartu. Na, neištvers dauguma moterų kariuomenėje: ar jos galėtų įveikti 100 km žygį, nešdamos didelius svorius? Ir kam to reikia? Taip yra gamtos sukurta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ko laukti iš tokių beširdžių?1
Prieš keletą dienų važiavau 14-ojo maršruto autobusu iš Klaipėdos centro į Tauralaukį. ...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...