Siautėjantis „optimizavimas“

Kalbėdamas LRT laidai "Istorijos detektyvai" apie sovietmečio Kauno bohemą, turėjau konstatuoti, kad nebeliko NĖ VIENOS kavinės, kur tuo metu rinkdavomės. O juk tai labai svarbi miesto saviidentifikacijos dalis. Viskas laiku kažkieno "optimizuota", ir dabar bent jau suknelių yra kur nusipirkti.

"Optimizavimas" siautėja toliau. Centrinis paštas kybo ant plauko, Centrinis knygynas "optimizuotas" taip, kad rimtesnė asortimento dalis itin susiaurėjo, knygos ten brangiausios mieste, knygynas, laikytas vienu Kauno simbolių, prarado bet kokį savarankiškumą ir yra valdomas iš Vilniaus. Tiesa, jo kolektyvui priekaištų neturiu, merginos dirba gerai.

"Optimizuotas" Ryšių istorijos muziejus, atsidūręs nežinia kur, nes Erudito licėjui mat būtinai reikia būti šalia Rotušės. O dabar kas, Kauno miesto muziejaus eilė? Jeigu valdininkai nusimano apie muziejininkystę geriau negu ten dirbantys žmonės, tegu jie eina į muziejų fondus ir suveda eksponatus į informacinę sistemą LIMIS, užuot iš savų kabinetų rodę pirštu, kam ką veikti.

Kauno miesto muziejus irgi jau šiek tiek "optimizuotas", atsisakius buvusių patalpų nuomos, kurią buvo galima pratęsti, ir sugrūdant viską į Rotušę, kur visavertė muziejaus veikla paprasčiausiai neįmanoma. Jei ten būtų atsiradęs reprezentacinis muziejaus filialas – taip, tačiau dabar nei šis, nei tas. Muziejininkų pažįstu daug, o minimo muziejaus veiklą žinau gerai ir ne iš spaudos. Tad ir kyla kai kurių klausimų.

Visų pirma, žinoma, direktorės. Kodėl jai pateiktas reikalavimas išeiti iš darbo? Ultimatyviai, kirviu kertant. Tokia praktika ne nauja. "Optimizuojant" Centrinį knygyną su jo direktore niekas nesitarė, irgi kirto kirviu, abejoju, ar buvo tariamasi su kitų pertveriamų kultūros objektų vadovais. Kodėl kalbama tik apie vieną žmogų? Jei jis ko nors nespėja, juk galima trumpam pasamdyti kitą ir parengti tą taip trokštamą modernizacijos programą. Juo labiau kad muziejus tokią jau yra parengęs, tereikia įgyvendinti. Kauno miesto muziejaus direktorė yra gera vadovė, apie tai girdėjau daugybę kartų, tai liudija ir VISŲ muziejaus darbuotojų pasirašytas ją remiantis raštas. O jei kam nors nepatinka jos savarankiškumas, tegu eina į marionečių teatrą. Psichoanalitikai tai aiškintų paprastai: siekis, įgavus galių, pašalinti visus, kol pats nesi pašalintas. O kiekviena valdžia juk laikina, liks tik jos darbo vaisiai.

Kol kas vaisiai tokie: kadaise galėjome eiti į "Tulpę", dabar einame į "Spurginę". Bet jei ir ta būtų "optimizuota", jos vietoje seniai dūgztų "Hesburger".


Šiame straipsnyje: kaunaskauniečiaiKauno valdžia

NAUJAUSI KOMENTARAI

KAI

KAI portretas
suprasim ,kad VALDŽIA mums tarnauja -tada reikalai pajudės piliečių naudai Dabar belieka tik ploti jų svaičiojimams ir niokojimui

tyla -ne visada

tyla -ne visada portretas
PAVELDO NAIKINIMAS prasidėjo anksčiau -dabar vyksta toliau Bet kur kauniečiai ? kodėl miestiečių balsų negirdėti Dabar 'bohema' dejuoja ,kad neturi kur kavos išgerti ,o prieš25metus -tylėjome visi

siūlymas

siūlymas portretas
muziejus turėtų palikti rotušę valdžios ponams, o istorinius eksponatus perkelti į padalinį, kur stulgos muziejus glaudžiasi. Jo instrumentai gal tilptų Žaliakalnyje, Petrauskų muziejuje. Bet visa bėda, kad Stulgos muziejų kai kas nusižiūrėjo - ar kotedžams, ar licėjaus praplėtimui, ar privačiam vaikų darželiui. Užtai ir muziejaus direktorę reikia pakeisti kito politiko žmona, kuri bus labiau "matanti perspektyvą"?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių