Savi kiemai

Vėlyvuoju sovietmečiu viešėjo grupė ukrainiečių, paprašiusių aprodyti jiems Kauną. Užuot palydėjęs į muziejus, Laisvės alėją ir Kauno pilį, pusę dienos vedžiojau juos Senamiesčio kiemais – kuo toliau nuo turistinių trasų. Ukrainiečiai liko sužavėti. O šiuo metu Kaune vykstančios tarptautinės fotografų ir žurnalistų kūrybinės dirbtuvės, organizuotos Kauno fotografijos galerijos ir vokiško žurnalo "Froh", kaip tik ir skatina atsigręžti į tai, kas vyksta už oficialių fasadų.

Kiekvienas turime tolimesnių giminaičių, pamatomų tik per vestuves ar jubiliejus – išeiginiais drabužiais, pasitempusius, suoficialėjusius ir visiškai neautentiškus. Būtent toks atrodytų ir miestas, jei apie jį spręstume tik iš paveldo, dailiai nudažytų fasadų ir madingų kavinių. Jis irgi būtų iškilmingai pasitempęs tolimesnis giminaitis. Bet čia gyvena žmonės, kurie nėra linkę suslėpti savo gyvybės ženklus ir tą nefasadinę gyvybę liudija miesto kiemai.

Jie įvairūs, kaip ir juos prižiūrintys gyventojai. Pagal kiemą dažnai galima spręsti, kuo ir kaip gyvena jo šeimininkas. Parodyk, koks tavo kiemas, ir aš pasakysiu kas tu – taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį. Yra nemažai rajonų, kuriuos pavadintume kaimu mieste, – Šančiai, Žaliakalnis, Vilijampolė, – čia kiemai privatesni ir įvairesni, apsukę ratą kvartalais šalia Žaliakalnio turgaus išvystume visą čionykščių gyventojų skalę – nuo skurdo ir apleistumo iki stulbinamo noro papuošti savo kiemą kuo tik įmanoma. Nuo spalvotų vėjo malūnėlių iki cementinės meškos su alaus bokalu letenoje. Taip, tam tikra prasme tai irgi fasadinis dalykas, tačiau itin asmeniškas, neunifikuotas ir netvirtintas miesto architekto. Kiemas kaip liaudies kūrybos dalis yra labai savotiškas žanras.

Senamiesčio kiemai dabar visai kitokie nei dviejų Romualdų – Rakausko ir Požerskio – aštuntojo dešimtmečio fotografijose. Nesustyguotos gyvybės čia mažiau, nors nesakyčiau, kad ji visai išnykusi. Kiemą kaip asmeninės erdvės dalį sunaikino sovietiniai daugiabučiai. Čia kiemas yra vieta, kur gali pasistatyti savo mašiną, ne daugiau. Tačiau ir daugiabučių areale žmonės sugeba puoselėti įvairius gėlynus šalia pirmojo aukšto balkonų – o tai rodo didžiulį savojo kiemo poreikį.

Jei mieste būtų VIEN šie kiemai, vargu galėtume apibrėžti Kauno miestiškąją tapatybę, tačiau būtinai reikia IR jų. Kartais minėtoji cementinė meška su bokalu (iš tiesų juk kičas ir plagiatas) man būdavo gražesnė už Kauno rotušę. Tai tik įrodo, kad žmogaus siela yra kuo mįslingiausias dalykas.


Šiame straipsnyje: kaunasnuomonėžvilgsnis

NAUJAUSI KOMENTARAI

gaila

gaila  portretas
kad vis dar neįvertinam kiek mus nuniokojo tas nelemtas 50dešimtmetis

Savas protas

Savas protas portretas
Mažiausiai prieš 50 metų kiemai ( senų miesto rajonų ) dar buvo su savais smetoniniais gyventojais, savomis tradicijomis, kur laisvai galėjai atskirti vietinį kaunietį nuo atvykėlio. Kaunas dar turėjo gyiią tik Kaunui būdingą specifiką. Tiek kalboje tiek buityje, tiek mąstyme. Pamenu dar tuometis "Nemunas" rašė kaip atrodė tipinis kaunietis. "Atskiedus" Kauną melioruojamo kaimo gyventojais sumažėjo ir jo autotentiškumas.

Anonimas

Anonimas portretas
Kuo čia dėtas sovietmetis ? 1960 ir vėlesniais metais gyvenau Senamiestyje, Dauksšos g, Milicijos kieme. Tai gan buvo įdomus kiemas ir aplinka su jos gyventojais. Vien kaip įspūdingai atrodė suaugusios Grigo panos, kaip ir kaimynas Mėksika. O arttimiausios parduotuvės Rozmarinas, Žalioji - buvo daug autentiškesnės, lyginant su dabar taip giriama Vilniaus gatve. O netoliese buvęs turgus.....čigonų namas Daukšos gale.......Buvo betvarkės, bet betvarkėje, buvo tam tikra tvarka, tam tikros taisyklės, tam tikri prioritetai su dūmijančiais Ikarusais iš Rotušės Vilniaus gatve........
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių