Patriotizmas – mada ar būtinybė?

Pastaruoju metu Kauno miesto (kai kuriais atvejais ir visoje šalyje) dramos ir kino teatruose pristatytos premjeros, tarpusavyje panašios savo gvildenamomis temomis – Lietuvos praeities atgaivinimu, kvietimu apmąstyti jos reikšmę dabarčiai ir patriotine pozicija.

Tai dar praėjusių metų pabaigoje žiūrovams pristatytas Kristijono Vildžiūno filmas "Senekos diena" (apie nepriklausomybės išvakares, Baltijos kelią ir jame gyvenusių žmonių tolesnį likimą), vasario 16-ąją vienu metu pasirodę Gyčio Padegimo spektaklis "Alksniškės" (apie tarpukario Kaune gyvenusį trečiąjį šalies prezidentą Kazį Grinių) ir daugiausia Kaune filmuotas Donato Ulvydo filmas "Emilija iš Laisvės alėjos" (vaizduojantis 1972-ųjų įvykius, primenantis Romo Kalantos auką). Dar į šį sąrašą būtų galima įtraukti ir pirmą kartą Kaune savo darbus pristačiusio jaunųjų teatro kūrėjų sindikato "Bad Rabbits" darbus "Samurajaus knyga" ir "Vienatvė. 1991", kalbančius apie šiandienos lietuviškąją tapatybę jaunimo akimis. Ir regis, apie Lietuvą kalbančių darbų dar tik daugės. Štai ir Nacionalinis Kauno dramos teatras (jau seniai pasiūlęs kažką nacionalinio) rengiasi Vido Bareikio režisuojamam spektakliui "Žalgirės", kalbantį apie šiandienos problemas, kurių didžiausia – homofobija).

Peržiūrėjus šiuos kūrinius, akivaizdu viena – tokios kūrybinės produkcijos paklausa didžiulė. Žmonės masiškai, netgi šeimomis, keliauja žiūrėti šių spektaklių ir filmų – tai sėkmingai papildo teatrų biudžetus. Puikių rezultatų duoda ir kruopščiai apgalvota rinkodaros strategija, nusitaikiusi į žmonių patriotinę jauseną, kuri kai kuriais atvejais dirginama itin stipriai. Nauja aukso gysla? Patikimas būdas greitai išpopuliarėti?

Lietuvių kalbos žodyne patriotizmas apibrėžiamas kaip atsidavimas, meilė, pasiaukojimas savo tėvynei. Minėtuose kūriniuose keliamas klausimas: ką šis apibrėžimas reiškia šiandien? Ką reiškia būti patriotu dabartinėje visuomenėje? Ką reiškia mylėti savo šalį šiandien, kai dauguma aimanuoja prislėgti finansinių sunkumų? Ar patriotas – tas, kuris gyvendamas pusbadžiu neišvažiuoja į užsienį? Ieškant atsakymų pasiūlomas ne vienas variantas, kaip išlaikyti (ar sužadinti) kosmopolitizmui priešingą patriotizmo jausmą: pažinti savo tautos praeitį, žinoti ir minėti valstybei svarbias datas, susitapatinti su kuriuo nors vienu iš nacionalinių herojų, turėti savo individualią nuomonę apie istorinius įvykius, asmenybes ir t.t.

Bet kaipgi reikėtų vertinti tokius kūrinius? Tai padaryti, tiesą sakant, yra ne visai paprasta. Visų pirma todėl, kad apie mus pačius kalbantys darbai, paliečiantys ir esamas problemas, visada buvo, yra ir bus aktualūs. Tai jau savaime pranašumas. Ir dažnai nutinka taip, kad toks aktualus turinys tiesiog apakina žiūrintįjį ir verčia užmiršti tai, kas yra meniškai vertinga. Neretai į pirmą vietą iškyla turinys, o forma paliekama kone atsitiktinumui. Įprastiems žiūrovams vertinimo kriterijumi tampa patriotiškų jausmų sužadinimo kiekybė. Ir tuo daugiau teigiamų atsiliepimų nuvilnija, kuo daugiau pastarųjų yra patiriama, arba, kitaip tariant, kuo daugiau tavyje konkretus darbas išspaudžia ašarų.

Žvelgiant iš kitos pusės, ši patriotinio turinio banga šiandienos byrančiai Lietuvai galbūt iš tiesų yra reikalinga, skatinanti susimąstyti ir galbūt elgtis ryžtingiau savo paties ir tėvynės labui. Šiuo klausimu teatras ir kinas tarytum grįžta į tą svarbią poziciją, kokią turėjo anksčiau, ypač sovietmečiu, kaip yra vaizduojama ir filme "Emilija". Jeigu iš tiesų šie darbai tokie paveikūs, galbūt tai būtinybė? Kalbantieji nesudėtinga kalba prieinami daugeliui žmonių, ne vien siauram elitinio meno mėgėjų būreliui, jie formuoja tautinę tapatybę, vienybės jausmą, kurio taip šiandien trūksta. Galbūt nereikėtų apskritai taip griežtai jų vertinti ir visai natūralu, kad riedančių ašarų upėje paskęsta meninių sprendimų kokybė?

Ši patriotinio turinio banga šiandienos byrančiai Lietuvai galbūt iš tiesų yra reikalinga, skatinanti susimąstyti ir galbūt elgtis ryžtingiau savo paties ir tėvynės labui.

Žinoma, ne visi šių darbų taip aklai yra pasidavę šiai madingai tendencijai ir svarbių pavardžių ar datų nepavertę prekės ženklais, siekdami tauresnių – edukacinių – tikslų. Galima pajusti, kad kai kurių režisierių sunkias pastangas ieškant įdomesnių, netikėtų kadrų ar mizanscenų, kūrybingų atradimų vizualinėje kalboje ar montavimo darbe, kas yra be galo svarbu, skatina vaizduotę ir brandesnius emocinius potyrius. Tačiau kažkodėl kartais jie nublanksta prieš pirmojo tipo kūrinius. Galbūt kai kuriems žmonėms tiesiog to ir reikia, kad kažkas pabaksnotų pirštu ir pasakytų: taip yra gerai, taip – ne. Mąstykime taip ir ne kitaip.

Kad ir kaip ten būtų, minėtieji kūriniai, vis iš kitos pusės pažvelgiantys į patriotizmo sąvoką, turėtų surasti savąjį žiūrovą. Reikia viltis, kad vis dėlto ateityje bus galima išvysti ir tokių darbų, kuriuose į brandų kūrybinį dialogą susijungs ir turinys, ir forma, ir į salę pakvies tiek meno gurmaną, tiek eilinį žiūrovą. Ir kad patriotizmas nepavirs viena iš pramogų, kurią galima nusipirkti ir išėjus iš teatro pamiršti kaip daugelį kitų potyrių, o iš tikrųjų paskatins apmąstyti savo ryšį su tėvyne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

patriotizmas

patriotizmas portretas
propogandinis atspalvis -Nemanau-kad tai butinybe ar siekiamybe,PVZ U.S,A-tokie dalykai tiesiog juokingi ,Patriotizmas baudziauninkams labai patinka,nes nieko neturi tik nostalgija ar kuria mitus

dede

dede portretas
tusti vdu studentes sapaliojimai kai visu nes nieks negaivina to teatro jo po dvdesimt metu nereiks nes gyvens ciurkos.gerb vdu studente
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Katalikiška mokykla. Verta. Kodėl?
    Katalikiška mokykla. Verta. Kodėl?

    Pastarojo laiko švietimo dokumentai pabrėžia kiekvienos ugdymo įstaigos savitumą, autentiškumą ir originalumą, kad įvairaus tipo vaikai galėtų atrasti tinkamiausią vietą ugdymuisi ir asmenybės brendimui. ...

    2
  • Kaunieti, skaityk
    Kaunieti, skaityk

    Pafantazuokime – vieną dieną mieste pasirodo taip į miestiečius besikreipiantys didžiuliai stendai (užuomina į "Šarai, pasilik") , o pasirašo juos "Iniciatyvos Kaunui". ...

    4
  • Laisvės ribos
    Laisvės ribos

    Apie ką tik praėjusią Valstybės dieną jau nemažai prikalbėta, tad palikime šią temą. Ta proga atidengtas paminklas istoriniam burmistrui, nauja Laisvės alėjos detalė, kiek kontroversiška, bet tikrai ne pati blogiausia. ...

    3
  • Kai nėra kultūros, telieka skulptūros
    Kai nėra kultūros, telieka skulptūros

    Konkursas "Kauno akcentai", matyt, bus ta kultūrinio pakilimo Kauno mieste dalis, kuri ateities kartoms iliustruos profaniškai nykų ir nuobodžiai neintegralų XXI a. antrojo dešimtmečio Kauno gyvenimą. Parodinių paminklų statyba ...

    14
  • Savaitgalio diena
    Savaitgalio diena

    Įdomu, kaip kauniečiai leidžia šią permainingą vasarą, tarkim, savaitgalius. Tad šis rašinys bus lyrinio pobūdžio – nors trumpam palikime problemas jų sukėlėjų dispozicijai ir pažvelkime, kaip praeitą šešt...

    1
  • Besikeičiantys fortai: kas toliau?
    Besikeičiantys fortai: kas toliau?

    Kauno tvirtovės parke įvyko keletas svarbių įvykių. Galima sakyti, kad prasidėjo naujas tvirtovės tvarkymo ir pritaikymo dabartiniams poreikiams etapas, todėl norėtųsi apie naujienas išsamiau papasakoti kauniečiams ir Kauno tvirtovės mylėto...

    2
  • Kauno galerijų savaitgalio aidai
    Kauno galerijų savaitgalio aidai

    – Ar tu irgi pankė? – paklausė manęs jaunas vyras. ...

  • Poezijos trauka
    Poezijos trauka

    Ir Kaune, ir atokiausiose kaimų bibliotekose įsibėgėja "Poezijos pavasaris", jau sklindantis ir toli už Lietuvos ribų. Tai turbūt vienas atspariausių tradicinių renginių, ir tas atsparumas kelia nuostabą, ypač žinant (gal kiek ir tendenc...

  • Lik sveikas, žalias Kaune
    Lik sveikas, žalias Kaune

     ,,Stebis Kauno gatvės žalios: kas čia, kas čia daros? Kaunas tvarkos ir Praranda žalią rūbą savo.‘‘ Perfrazuota Salomėja Nėris ...

    79
  • Kaune – kitaip
    Kaune – kitaip

    Nežinau, kaip buvo statomi senovės Roma, Atėnai, šiek tiek žinau, kaip dirbo Andrea Palladio, bet tenykštė urbanistika palieka labai gerą įspūdį. Tiek architektūriniais sprendimais, tiek funkcionalumu. Šiaip ar taip, Romos Kolizi...

    11
Daugiau straipsnių