Patriotizmas – mada ar būtinybė?

Pastaruoju metu Kauno miesto (kai kuriais atvejais ir visoje šalyje) dramos ir kino teatruose pristatytos premjeros, tarpusavyje panašios savo gvildenamomis temomis – Lietuvos praeities atgaivinimu, kvietimu apmąstyti jos reikšmę dabarčiai ir patriotine pozicija.

Tai dar praėjusių metų pabaigoje žiūrovams pristatytas Kristijono Vildžiūno filmas "Senekos diena" (apie nepriklausomybės išvakares, Baltijos kelią ir jame gyvenusių žmonių tolesnį likimą), vasario 16-ąją vienu metu pasirodę Gyčio Padegimo spektaklis "Alksniškės" (apie tarpukario Kaune gyvenusį trečiąjį šalies prezidentą Kazį Grinių) ir daugiausia Kaune filmuotas Donato Ulvydo filmas "Emilija iš Laisvės alėjos" (vaizduojantis 1972-ųjų įvykius, primenantis Romo Kalantos auką). Dar į šį sąrašą būtų galima įtraukti ir pirmą kartą Kaune savo darbus pristačiusio jaunųjų teatro kūrėjų sindikato "Bad Rabbits" darbus "Samurajaus knyga" ir "Vienatvė. 1991", kalbančius apie šiandienos lietuviškąją tapatybę jaunimo akimis. Ir regis, apie Lietuvą kalbančių darbų dar tik daugės. Štai ir Nacionalinis Kauno dramos teatras (jau seniai pasiūlęs kažką nacionalinio) rengiasi Vido Bareikio režisuojamam spektakliui "Žalgirės", kalbantį apie šiandienos problemas, kurių didžiausia – homofobija).

Peržiūrėjus šiuos kūrinius, akivaizdu viena – tokios kūrybinės produkcijos paklausa didžiulė. Žmonės masiškai, netgi šeimomis, keliauja žiūrėti šių spektaklių ir filmų – tai sėkmingai papildo teatrų biudžetus. Puikių rezultatų duoda ir kruopščiai apgalvota rinkodaros strategija, nusitaikiusi į žmonių patriotinę jauseną, kuri kai kuriais atvejais dirginama itin stipriai. Nauja aukso gysla? Patikimas būdas greitai išpopuliarėti?

Lietuvių kalbos žodyne patriotizmas apibrėžiamas kaip atsidavimas, meilė, pasiaukojimas savo tėvynei. Minėtuose kūriniuose keliamas klausimas: ką šis apibrėžimas reiškia šiandien? Ką reiškia būti patriotu dabartinėje visuomenėje? Ką reiškia mylėti savo šalį šiandien, kai dauguma aimanuoja prislėgti finansinių sunkumų? Ar patriotas – tas, kuris gyvendamas pusbadžiu neišvažiuoja į užsienį? Ieškant atsakymų pasiūlomas ne vienas variantas, kaip išlaikyti (ar sužadinti) kosmopolitizmui priešingą patriotizmo jausmą: pažinti savo tautos praeitį, žinoti ir minėti valstybei svarbias datas, susitapatinti su kuriuo nors vienu iš nacionalinių herojų, turėti savo individualią nuomonę apie istorinius įvykius, asmenybes ir t.t.

Bet kaipgi reikėtų vertinti tokius kūrinius? Tai padaryti, tiesą sakant, yra ne visai paprasta. Visų pirma todėl, kad apie mus pačius kalbantys darbai, paliečiantys ir esamas problemas, visada buvo, yra ir bus aktualūs. Tai jau savaime pranašumas. Ir dažnai nutinka taip, kad toks aktualus turinys tiesiog apakina žiūrintįjį ir verčia užmiršti tai, kas yra meniškai vertinga. Neretai į pirmą vietą iškyla turinys, o forma paliekama kone atsitiktinumui. Įprastiems žiūrovams vertinimo kriterijumi tampa patriotiškų jausmų sužadinimo kiekybė. Ir tuo daugiau teigiamų atsiliepimų nuvilnija, kuo daugiau pastarųjų yra patiriama, arba, kitaip tariant, kuo daugiau tavyje konkretus darbas išspaudžia ašarų.

Žvelgiant iš kitos pusės, ši patriotinio turinio banga šiandienos byrančiai Lietuvai galbūt iš tiesų yra reikalinga, skatinanti susimąstyti ir galbūt elgtis ryžtingiau savo paties ir tėvynės labui. Šiuo klausimu teatras ir kinas tarytum grįžta į tą svarbią poziciją, kokią turėjo anksčiau, ypač sovietmečiu, kaip yra vaizduojama ir filme "Emilija". Jeigu iš tiesų šie darbai tokie paveikūs, galbūt tai būtinybė? Kalbantieji nesudėtinga kalba prieinami daugeliui žmonių, ne vien siauram elitinio meno mėgėjų būreliui, jie formuoja tautinę tapatybę, vienybės jausmą, kurio taip šiandien trūksta. Galbūt nereikėtų apskritai taip griežtai jų vertinti ir visai natūralu, kad riedančių ašarų upėje paskęsta meninių sprendimų kokybė?

Ši patriotinio turinio banga šiandienos byrančiai Lietuvai galbūt iš tiesų yra reikalinga, skatinanti susimąstyti ir galbūt elgtis ryžtingiau savo paties ir tėvynės labui.

Žinoma, ne visi šių darbų taip aklai yra pasidavę šiai madingai tendencijai ir svarbių pavardžių ar datų nepavertę prekės ženklais, siekdami tauresnių – edukacinių – tikslų. Galima pajusti, kad kai kurių režisierių sunkias pastangas ieškant įdomesnių, netikėtų kadrų ar mizanscenų, kūrybingų atradimų vizualinėje kalboje ar montavimo darbe, kas yra be galo svarbu, skatina vaizduotę ir brandesnius emocinius potyrius. Tačiau kažkodėl kartais jie nublanksta prieš pirmojo tipo kūrinius. Galbūt kai kuriems žmonėms tiesiog to ir reikia, kad kažkas pabaksnotų pirštu ir pasakytų: taip yra gerai, taip – ne. Mąstykime taip ir ne kitaip.

Kad ir kaip ten būtų, minėtieji kūriniai, vis iš kitos pusės pažvelgiantys į patriotizmo sąvoką, turėtų surasti savąjį žiūrovą. Reikia viltis, kad vis dėlto ateityje bus galima išvysti ir tokių darbų, kuriuose į brandų kūrybinį dialogą susijungs ir turinys, ir forma, ir į salę pakvies tiek meno gurmaną, tiek eilinį žiūrovą. Ir kad patriotizmas nepavirs viena iš pramogų, kurią galima nusipirkti ir išėjus iš teatro pamiršti kaip daugelį kitų potyrių, o iš tikrųjų paskatins apmąstyti savo ryšį su tėvyne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

patriotizmas

patriotizmas portretas
propogandinis atspalvis -Nemanau-kad tai butinybe ar siekiamybe,PVZ U.S,A-tokie dalykai tiesiog juokingi ,Patriotizmas baudziauninkams labai patinka,nes nieko neturi tik nostalgija ar kuria mitus

dede

dede portretas
tusti vdu studentes sapaliojimai kai visu nes nieks negaivina to teatro jo po dvdesimt metu nereiks nes gyvens ciurkos.gerb vdu studente
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis
    Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis

    Jei paklaustumėte kauniečių, kokia miesto vieta jiems yra gražiausia, tikriausiai ne vieno atsakymas būtų – Nemuno ir Neries santaka. Joje pasimatymus skiria įsimylėjėlių porelės, laisvalaikį leidžia šeimos, vaikštinėja senjor...

  • Monika lyg Gebelsas
    Monika lyg Gebelsas

    Kaip visada, Lietuvoje atsiranda įdomių sprendimų įvairiuose lygmenyse. Štai nuspręsta Venecijos bienalėje Lietuvą pristatyti 20 kv. m natūralios pelkės. Kūrybinga. Geras sumanymas, atspindintis ir kai kurias visuomenės tendencijas. Tačiau k...

    4
  • Kelių dešimčių minučių istorija
    Kelių dešimčių minučių istorija

    Keliasdešimt minučių vienos dienos mastu gali būti bereikšmės. Lengvai pamirštamos. Nepastebėtos. Tačiau tos pačios kelios dešimtys minučių gali būti laikas, kuriame sutelpa tai, ką išgyvename kelerius metus. ...

  • Su šautuvu juk nevaro
    Su šautuvu juk nevaro

    Kitą savaitgalį Lietuvoje prasideda "Poezijos pavasaris". Esu dalyvavęs analogiškuose festivaliuose daugybėje šalių, tačiau mūsiškis su daugiau kaip šimtu renginių ir itin plačia tų renginių geografija pranoksta...

    9
  • Seksas ir medžiai
    Seksas ir medžiai

    Bėgant bizonų kaimenei, bėgimo greitis derinamas pagal lėčiausiai bėgantį bizoną. Kartais atrodo, kad kai kurios mūsų valdžios struktūros veiklą derina prie iracionaliausiai mąstančių savo narių. Nes protą nesunku suprasti, o kvailybė yra ir...

    11
  • Nušveisti gerumą
    Nušveisti gerumą

    Esu įgaliota perduoti linkėjimus kaunietei rašytojai Daivai Čepauskaitei. "Fantastiška menininkė! Kartais sutinku ją Kauno senamiestyje, noriu padėkoti už jos kūrybą, bet nedrįstu..." – prisipažino viena "Kauno die...

  • Lyg balanos gadynėje
    Lyg balanos gadynėje

    Ak, tie mūsų užsienio tautiečiai – vis ką nors padovanos. Pastaruoju metu gąsdinama koplytstulpiu šalia Seimo rūmų. Tai kas, kad aukštas, juk jo aukštis tris kartus mažesnis, negu "Titaniko", ko čia jaudintis? Sak...

    31
  • Pardavimų receptas
    Pardavimų receptas

    Kol dauguma sporto šakų laužo galvą, kaip prisivilioti žiūrovų, krepšinio vadybininkams tuoj pradės mausti smilkinius, kaip sutalpinti visus norinčius patekti į jų renginius. Stebint ažiotažą dėl Kauno "Žalgirio" rungtyni...

    1
  • Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?
    Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?

    Neseniai patvirtintas 2018 m. Kauno miesto biudžetas. Panagrinėkime, kiek jis subalansuotas vertinant per kauniečių ir jų gerovės prizmę. ...

    9
  • Apie rinkimus
    Apie rinkimus

    Ne už kalnų Rusijos prezidento rinkimai, kuriuose pergalė prognozuojama Vladimirui Putinui. Tačiau net jei dabartinis Kremliaus šeimininkas sugebės išlaikyti postą, režimui ir Rusijai ateinantys metai gali būti sunkūs. ...

    5
Daugiau straipsnių