Matau tokį Kauną, iš kurio nesinorėtų išvažiuoti

Į mero rinkimus einantis Rimantas Mikaitis neabejoja: laikas rauti Kauno piktžoles.

Kauną jau paliko beveik trečdalis žmonių. Kauniečiai, apmokėdami vis augančias sąskaitas, maitina būrius savivaldybės įmonėse įdarbintų politikų, jų draugų ir artimųjų. Miestą sudrebino ne vienas korupcijos skandalas. Į mero rinkimus einantis Rimantas Mikaitis neabejoja: laikas rauti Kauno piktžoles.

– Iškėlėte ambicingą šūkį „Aplenksime Vilnių, ir viskas bus gerai!“ Manote, realu Kaunui pasivyti ar net aplenkti sostinę?

– Akademinio miesto statusas, puiki geografinė padėtis, verslumo, kultūros tradicijos rodo milžinišką Kauno potencialą, tačiau ekonominiai ir socialiniai rodikliai prastėja, o miestas tebetūno sostinės šešėlyje.

Kaunas turi tapti geriausiu, patogiausiu, jaukiausiu miestu gyventi – plėtoti verslą, dirbti, mokytis, kurti, auginti vaikus.

Mano tikslas – išlaisvinti visas iniciatyvas, kurios užtikrintų kokybišką ir turiningą gyvenimą Kaune, leistų kauniečiams jaustis oriai.

Tikra vietos valdžia yra ta, kuri dirba kartu su miestiečiais, atsiliepia į jų iniciatyvas, iš tikrųjų sprendžia jų problemas, o ne dejuoja ir imituoja darbą.

– Kodėl nutarėte kelti savo kandidatūrą per tiesioginius mero rinkimus?

– Tiesioginiai mero rinkimai – tai šansas Kaunui. Mūsų miestas turi istorinę galimybę nustoti trypti vietoje ir žengti šiuolaikiško miesto keliu, išnaudodamas savo didžiules galimybes, savo stipriąsias puses.

Patirties turiu daug – ir gyvenimo, ir darbo miesto taryboje, todėl neabejoju, kad man pavyks sutelkti kauniečius, visų pastangas kuriant tokį Kauną, iš kurio nesinorėtų niekur išvažiuoti. Juk ir per tą pusę metų, kai man teko eiti mero pareigas, daugelis kauniečių spėjo pajusti pokyčius, pamatė, kad valdžia gali veikti kitaip – dirbti atvirai, dirbti miestui, spręsti kauniečiams rūpimus klausimus.

Tarpusavio pasitikėjimas ir bendras veikimas yra būtinos prielaidos pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias mums suteikia laisvė.

– Jūs pusmetį buvote Kauno meru. Per tą laiką buvo baigta statyti „Žalgirio“ arena, surengtas Europos krepšinio čempionatas, įvyko didžiausia miesto istorijoje šventė – Tarptautinės Hanzos dienos. O kokios negerovės jums labiausiai krito į akis, kas trukdė dirbti? Ar yra dalykų, kuriuos reikėtų rauti su šaknimis?

– Džiaugiuosi, kad man, kaip miesto merui, su tuomet tekusiais iššūkiais pavyko sėkmingai susitvarkyti. Deja, bet miesto taryboje nugalėjo tos politinės jėgos ir politikai, kurių siekiai ir tikslai buvo ir yra visai kitokie.

Daugeliui išrinktųjų svarbiausia patogiai įsitaisyti valdžios kėdėse ir spręsti savo, savo bičiulių reikalus. Su antrankiais išvedami politikai – didžiulė Kauno gėda ir nelaimė. Savivaldybės įmonės tapusios partijų šėryklomis, išsipūtusios nuo politikų ir jų draugų. Už tai sumoka visi kauniečiai, apmokėdami vis augančias sąskaitas už savivaldybės įmonių teikiamas komunalines paslaugas.

Kol Kauno valdžia įgyvendina rūpinimosi savimi ir savais politiką, miestas ir toliau ritasi žemyn. Miestą jau paliko beveik trečdalis gyventojų! Žmonės išvažiuoja, nes praranda viltį gauti darbą, nepajėgia išlaikyti savo šeimų ir nemato jokių valdžios ambicijų ir pastangų keisti prastėjančią situaciją mieste.

– Skaudžiausia Kauno piktžaizdė yra gatvės, kurių duobėse sulaužyta ne viena dešimtis kauniečių automobilių. Artėjant rinkimams iš dabartinių miesto vadovų lūpų liejasi pakilūs žodžiai, kad štai, žiūrėkite, suremontavome ir tą gatvę, ir šitą. Bet jūs apžiūrėjote įvažas į daugiabučių kiemus... Koks vaizdas?

– Išskyrus keletą pagrindinių gatvių, kurių danga buvo išlyginta šį rudenį, kitų gatvių būklė vis prastėja. Apie įvažas į daugiabučių namų kiemus apskritai nėra ko kalbėti – daugelis jų neremontuotos jau dešimt ar daugiau metų.

Esu apžiūrėjęs daugelį įvažų, bendravęs su gyventojais ir neatsistebiu jų kantrybe. Visuose miesto rajonuose yra prastos būklės įvažų, o Kovo 11-osios, Baltijos, Rasytės, Partizanų, Birželio 23-iosios g., V.Krėvės pr. teko matyti ypač tragiškos būklės įvažų.

Ne vienus metus siūlėme numatyti lėšų biudžete ir iš esmės spręsti klausimą, tačiau dabartinei valdžiai tai neatrodo svarbu. Tapus meru, įvažų į daugiabučių kiemus remontas man būtų vienas pirmųjų darbų.

Kalbėjosi Mantas Lapinskas

Politinė reklama bus apmokėta iš LR liberalų sąjūdžio Kauno m. rinkimų apygardos Nr. 15 kandidatų rinkimų agitacinės sąskaitos. Užs. 1329727



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sonata M.

Sonata M. portretas
Rimantas Mikaitis vertas Kauno mero posto dėl savo ambicingų, bet realių tikslų. Kandidatas nesišvaisto populistiniais pažadais, o įžvelgia realias miestiečių problemas, kas ir atsispindi partijos programoje. O daug kontroversiškų vertinimų ir diskusijų įžiebęs lozungas "Aplenksime Vilnių", manau, nekursto konkurencijos tarp miestų bet yra postūmis tapti traukos centru, kad Kauno vardas būtų pozityviai eskaluojamas ne tik šalies, bet ir Europos mastu - būtent tapęs tokiu miestu, kokiu jį mato R. Mikaitis!

Raimondas Merkevičius

Raimondas Merkevičius portretas
Rimantas Mikaitis yra puikus kandidatas į Kauno merus, nes yra pasiruošęs save atiduoti 100% dėl geresnės Kauno miesto ateities ir dirbti, kad žmonės norėtų gyventi Kaune, o ne iš jo keltis į Sostinę ar kitus miestus.

Karolina V.

Karolina V. portretas
Rimantas Mikaitis žmogus pasiryžęs dirbti Kaunui. Tai atsakingas, atviras ir sąžiningas žmogus. Žmogus siekiantis gėrio Kauno miestui, o ne asmeninės naudos. Tik tokio žmogaus reikia Kaunui.
VISI KOMENTARAI 37

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių