Laisvės ribos

Dar viena detalė – žalieji dviračių takai – jau visiškas idiotizmas, bjaurojantis alėją, ypač renovuotą, tačiau panaudoti lėšas juk reikia.

Galėtume pakalbėti apie garsiausią šios savaitės knygą, kurią nusimezgė garsioji mezgėjėlė, visiems rūpi, kas ją jai parašė, bet ir čia tik juokai, jokios intrigos. Kai memuarus leidžia kiekvienas Radžis, ko čia mūsų Gretai nepaatviravus? Juk žodžio laisvė. Apie tos laisvės ribas ir pakalbėkime.

Baisus triukšmas kilo, kai Rasa Juknevičienė pasakė Amerikoje mačiusi ant suolų miegančius benamius ir daugiausia jų buvo juodi. Nepavartojo žodžio "negras", kaip kadais Dalia Teišerskytė ("negras" Lietuvoje nėra neigiamas žodis, sovietijoje jis apskritai turėjo teigiamą konotaciją, bet jei kam nepatinka, nevartokime), jos pasakymas nebuvo menkinantis, tiesiog konstatavo, ką mačiusi. Pasirodo, taip negalima, nes tai  rasizmas. Užmerkime akis, užčiaupkime burnas, nes tai, ką pamatysime ir įvardysime gali būti rasistiška, ksenofobiška, seksistiška ir visaip kitaip nusižengti politiniam korektiškumui.

Užmerkime akis, užčiaupkime burnas, nes tai, ką pamatysime ir įvardysime gali būti rasistiška, ksenofobiška, seksistiška ir visaip kitaip nusižengti politiniam korektiškumui.

"Mano kalbos ribos yra mano pasaulio ribos", – rašė vokiečių filosofas Ludwigas Wittgensteinas. Tad draudimas įvardyti kai kuriuos tikrovės reiškinius siaurina pačią tikrovę, o juk ne tik kalbėti negalima, kai kurie veiksmai ar tradicijos irgi gali būti politiškai nekorektiški. Taip, kai kurie iš tiesų gali, tačiau politinio korektiškumo lazda jau tiek perlenkta, kad greitai triokštelės. Tokiu atveju ir Mišios ar religinės procesijos politiškai nekorektiškos Europoje tarpstančių musulmonų atžvilgiu, ir daugybė klasikinių knygų ar meno kūrinių neturi nieko bendro su dabartine politinio korektiškumo dogma.

O įdomiausia, kad visi tie vaikščiojimai ant pirštų galiukų, kad tik ko neįžeidus, ne tik kad nepanaikina rasizmo, nacionalizmo, seksizmo ir kitų negerų -izmų, bet netgi juos skatina, nes visuomenė suvokia apribojimų nenatūralumą. Įdomu, jei politikė būtų pasakiusi, kad ant suoliukų miegojo daugiausia balti, tai būtų politiškai korektiška baltųjų atžvilgiu, ar kaip?