Kokia turėtų būti Kauno vizija?

Dažnai mėgstama diskutuoti apie Kauno miesto esamą situaciją ir kontempliuoti įvairius jo vystymosi kelius, tad Kaunas kaip pokalbio tema tiek viešosios erdvės retorikoje, tiek kasdieniniame pokalbyje nepalieka abejingų.

Tokie apibūdinimai, kaip akademinis ir studentų miestas, pensininkų miestas, sportiškas miestas, žalias miestas, apleistas miestas, logistikos centras, verslininkų ar spekuliantų miestas ir pan., reprezentuoja diskursų įvairovę, šnekant apie Kauno praeitį, dabartį ar net ateitį. Po šiais epitetais gali slėptis tiek ironija, tiek pasididžiavimas, tiek nusivylimas, o tai nėra tik kalbėtojo nuomonė ar laikysena Kauno atžvilgiu. Ši Kauno diskursų įvairovė reprezentuoja istorinę praeitį, esamą plėtros ir dinamizmo potencialą ar to potencialo neišnaudojimą bei numanomas tolimesnes miesto vystymosi kryptis.

Tuo tarpu, fundamentaliu pagrindu, norint nespekuliatyviai šnekėti apie Kauną ir jo ateitį, reikia kalbėti ne tik apie fizinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų, architektūrinio paveldo, rekreacijos zonų, būsto fondo ar kitas materialiąsias formas miesto ribose, bet ir apie pačius gyventojus, jų pasirinkimus, lūkesčius ir miesto bendrą demografinę situaciją.

Bet kuris šiuolaikinio miesto strateginis planavimas ir vizijos įgyvendinimas neįmanomas be demografinių procesų stebėsenos, kai daugelis miestų konkuruoja tiek dėl naujų miesto gyventojų ir verslo pritraukimo, tiek dėl esamų gyventojų gyvenimo kokybės ir esamo verslo mieste skatinimo.

Konkurencija dėl gyventojų tampa ypač aktuali Lietuvos ir Kauno miesto demografiniame kontekste, nes pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo net 16,5 proc. Visgi, šis skaičius apibendrina ne tik Kauno, bet ir daugelio Lietuvos didmiesčių demografinę situaciją: pavyzdžiui, gyventojų skaičius per dešimtmetį Klaipėdos mieste sumažėjo 15,8 proc., Panevėžio – 16,7 proc., o Šiaulių – net 18,3 proc.

Kita svarbi tendencija – jeigu Kauno miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas panašus į kitų didmiesčių situaciją, tai Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį padidėjo 3,2 proc. Taigi, miesto gyventojų depopuliacija ir priemiesčių plėtra tampa rimtais ateities Kauno iššūkiais.

Vienas iš rodiklių, parodančių potencialią Kauno ne tik kaip besitraukiančio, bet dar ir kaip senėjančio miesto situaciją, yra Lietuvos statistikos departamento pateikiamas demografinės senatvės koeficientas. Jis parodo, kiek savivaldybėje šimtui vaikų (iki 15 m. amžiaus) tenka pagyvenusių žmonių (65 m. ir vyresni). 2015 metais Kauno miesto savivaldybės koeficientas buvo 141, rajono – 96, Klaipėdos miesto – 120, o Vilniaus miesto – 101. Taigi, šis rodiklis suponuoja laikinosios sostinės demografinio senėjimo problemas: neabejotinai jau dabar mažėjantis bendras gyventojų skaičius ir Kauno rajonui pralaimima kova dėl jaunų gyventojų tampa šiandienos aktualiais klausimais, kuriuos reikėtų spręsti miesto politikos formuotojams ir vykdytojams.

Šias demografines depopuliacijos, gyventojų senėjimo ir vidinės migracijos tendencijas patvirtina ir VDU Socialinių tyrimų centro atliktas tyrimas „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: Erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kuriame atskleidžiama vidinė Kauno miesto kaimynysčių segmentacija. Tyrimas parodė, kad Kauno miestas senėja netolygiai, o tam tikri rajonai turi didesnę senų gyventojų koncentracijos augimo riziką.

Pavyzdžiui, yra net 69 procentais didesnė tikimybė Dainavos seniūnijoje, o ne likusiame Kauno mieste, aptikti namų ūkį su didesniu pensijinio amžiaus asmenų skaičiumi, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono priemiesčiuose yra ženkliai didesnė tikimybė (81 proc.) rasti namų ūkį, kuriame yra nepilnamečių vaikų.

Šis tyrimas atskleidžia ne tik tai, kad sovietinio laikotarpio daugiabučių statybos rajonai pirmieji patiria vidutinio namų ūkio senėjimo ir depopuliacijos riziką Kauno mieste, bet ir tai, kad jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, linkusios rinktis ilgesnio laikotarpio finansinius įsipareigojimus, susijusius su būstu (t. y. ilgalaikę būsto paskolą), įsikuria priemiestiniuose rajonuose, kur pradeda dominuoti jaunesni finansiškai ir demografiškai produktyviausi gyventojai.

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tokie namų ūkiai strategiškai pasirenka įsipareigoti už nuosavą būstą priemiestyje kaip ilgalaikę gyvenamąją vietą. Minėtos demografinės gyventojų grupės pasirinkimai yra aktualūs Kaunui klausimai: potencialiai mažėjančios mieste darbingo amžiaus ir dirbančių žmonių grupės pasirinkimai, likti ar nelikti Kaune, lemia ne tik demografinius iššūkius, bet ir reikšmingus mokestinės bazės (GPM surinkimo), miesto viešųjų finansų ar infrastruktūros palaikymo ir išlaikymo bei verslui patrauklios aplinkos sukūrimo klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tarp garliavos ir tamperės

tarp garliavos ir tamperės portretas
jei jau lyginat Kauną su Tampere (neaišku kodėl), tai Tamperė turėtų laimėt alkoholikų skaičiumi :) Marijampolę su kuo lyginsim? ir iš vis, geras straipsnis. dar prieštarauju pirmam komentatoriui - niekada Garliava nebus Kaunas :D kaip Vilnius nebus Lenkija, o 20 metrų ribos visada kažkur atsiranda :)

Dėl rajono

Dėl rajono portretas
Kauno rajono nuostabumas yra sukurtas dirbtinai. Labai keista, kodėl Kauno miesto ribos yra tokios suspaustos. Baigiasi paskutinis daugiabutis ir už 20 metrų jau prasideda rajonas. Visiška nesąmonė, kad Garliava, Domeikava, Giraitė, Ramučiai, Akademija, Noreikiškės, Ringaudai, Neveronys ir t. t. yra ne Kauno miesto ribose. Juos būtina prijungti. Tada gyventojų padaugėtų gal 30 000. Įvairūs mokesčiai duotų didžiulį impulsą miestui, kuriuo visi tie gyventojai ir naudojasi.

Užpelkis

Užpelkis portretas
Nereikia būti nei VDU lektoriumi, nei "BDU" "profesoriumi", kad suprasti esminį dalyką - kol nebus pramonės ir gamybos (ar daiktų, ar įrenginių, ar IT produktų)nebus nei žmonių, nei pagalbinės infrastruktūros:kavinių, rekreacinių zonų, dviračių takų, prieplaukų ir t. t. Postsovietinėjė Lietuvoje apie ekonomiką rimtai beveik nekalbama, todėl jau užaugo karta, kuri net nesuvokia iš kur ateina pinigai. Jiems atrodo, kad jie ateina iš "Europos sąjungos", iš oro, kad reiki statyti rekreacines zonas, kavinukes, klubus, SPA centrus, viešbučius ir žmonės ten eis,ilsėsis, žais, pramogaus ir viskas bus gerai, "kaip Temperėje". Suomija ir Temperė yra visai kitas pasaulis nei Lietuva ar Moldova. Ten žmonės išrusę, ten 1683 m. jau buvo įvestas privalomas mokslas. Te nėra girtuoklių, ten saugu, ten graži architektūra, gatvės apkritus metus ryškiai apšviestos. Į Kauną ar Vilnių reiktu investuoti kokius 20 milijardų eurų, kad jie taptu kažkiek panašus į Suomijos miestus...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių