Kodėl neperspektyvus, nors ir jaunas?

Šilainių mikrorajone su pertraukomis gyvenu septintus metus. Sunku pasakyti, kas traukia, bet kiekvienas sugrįžimas padovanoja namų jausmą. Vilijampolė, Kalniečiai, Dainava tebuvo laikinos stotelės su įdomiais peizažais, o Šilainiai susiję su vidiniu grįžimu ten, kur viskas sava, nepaisant to, kad, kas kartą grįžus, rajono veidas įgauna naujų bruožų.

Menininkės Evelinos Šimkutės iniciatyva "Šilainiai Project" tęsia mikrorajono tyrimus. Šįkart V.Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių filiale architektas Martynas Marozas ir KTU Architektūros studentai pristatė "Miesto planavimo studiją 1: Mikrorajono transformacija – Šilainiai (studijos vadovai: Martynas Marozas ir Johanas de Wachteris)".

1970-aisiais buvo pateiktas pirmasis Šilainių mikrorajono plano projektas, tačiau tik po septynerių metų – 1977-aisiais – architektas Saulius Lukošius laimėjo projekto konkursą.

1992-ieji buvo metai, turėję žymėti rajono užbaigimo darbus – to laikotarpio spaudoje jis buvo apibūdinamas kaip švariausias Kauno miesto rajonas, ateities rajonas, traukiantis žvilgsnius ir t.t., tačiau euforija dėl naujojo miesto rajono blėso, nepaisant to, kad čia kūrėsi turgūs, parduotuvės, grožio salonai, pramogų erdvės, o 2000-aisiais atidarytas pirmasis prekybos ir pramogų centras "Mega".

Tik 2010-aisiais buvo pradėta kalbėti apie Šilainių atgimimą, o pernai E.Šimkutės pradėta "Šilainiai Project" iniciatyva atgaivino gilesnį vieno moderniausių miesto rajonų istorijos tyrinėjimą.

Pristatydamas miesto planavimo studiją M.Marozas pastebėjo, kad visuomenė daugiau kalba apie užmiesčio rajonus, jų tvarkymą, o pilkieji miesto rajonai, nors juose daugiau rinkėjų, mokesčių mokėtojų ir pan., primirštami.

Šiuos rajonus reikia prikelti naujam gyvenimui, kad jie taptų patrauklūs jaunoms šeimos, įtrauktų jas į bendruomenišką tiek emocinės, tiek fizinės aplinkos kūrimą. Tačiau to įmanoma pasiekti tik mąstant konceptualiai, išsigryninant tokių miesto dalių ateitį, įvertinant, kokias naujas funkcijas jam būtų galima sukurti, kad būtų įgyvendinti ne tik šiandieninių, bet ir būsimų  jaunų šeimų poreikiai.

Ši idėja paskatino KTU Architekūros studentus atlikti tyrimą, kurio rezultatais remiantis, pateikta "Miesto planavimo studija 1: Mikrorajono transformacija – Šilainiai".

Miesto planavimo studija suskirstyta į tris etapus: analizės, strategijos ir pasiūlymų pateikimo, istorijos ir identiteto tyrimų.

Tai monotoniškas miesto rajonas, kuriame, be gyvenamųjų namų, prekybos centrų, turgaus ir parko, daugiau nieko nėra.

Architektai studiją pradėjo atlikdami apklausą, kurioje prašė žmonių vienu žodžiu apibūdinti Šilainius ir padarė išvadas: jaunimas nežino, kaip apibūdinti rajoną, kuriame gyvena, vidutinio amžiaus apklaustieji – jį apibūdina kaip namus, o senjorai prisipažino rajone nesijaučiantys saugiai.

Susumavę apklausos rezultatus, studentai išsikėlė tikslą surasti mikrorajono indentitetą. Ieškodami jo, analizavo daugiabučių teritoriją, žymėjo žaliuosius plotus ir pastatus, taip pat tyrė akcentuotas rajono vietas: parkus ir žaidimų aikšteles. Stebėtas ir automobilių, pėsčiųjų judėjimas.

Galiausiai nustatyta, kad rajone didelę dalį vietos užima žalieji plotai; pastatai – 15 proc. teritorijos (dalis jos yra automobilių stovėjimo aikštelės), o 16 proc. rajono ploto – neidentifikuota tuščia erdvė.

Šilainiai – vienas jauniausių mikrorajonų, tačiau jame daugiausia gyvena vidutinio amžiaus žmonės. Pagrindinės problemos, kodėl mažėja jaunimo – socialinės įvairovės stygius, gyventojų pajamų skirtingumo trūkumas ir tai, kad rajone nėra išskirtų aiškių tikslinių grupių.

Kitaip tariant, Šilainiai pastatyti principu "vienas tinka visiems", todėl tai monotoniškas miesto rajonas, kuriame, be gyvenamųjų namų, prekybos centrų, turgaus ir parko, daugiau nieko nėra.

Architektūros studentai mano, kad išsiaiškintas rajono identitetas, sukurta vieninga bendruomenė rajoną darytų patrauklų net Lietuvos mastu, jis taptų kultūringas, o gyvenimas jame – pagrįstas geru kainos ir kokybės santykiu.

Miesto planavimo studijoje pateiktas mikrorajone esančių lankytinų vietų žemėlapis. Jame – IX forto transformacijos planas, atgimstančio Sargėnų dvaro vizija. Be to, studentai siūlo pasinaudoti Šilainių rajono lokacijos pranašumais ir suprojektuoti daugiau apžvalgos aikštelių.

Architektai studijoje pataria renovuoti pastatus, paįvairinti monotonišką jų architektūrą. Pristatymo metu pristatytos stogo restorano, sporto komplekso įrengimo idėjos; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymo planai, įrengiant požemines aikšteles, kurios leistų namų gyventojams turėti daugiau privačios vidinės erdvės.

Rajone esantį mišką, į kurį norėtųsi pritraukti gyventojus Kauno mastu, studentai pasiūlė apgyvendinti ir įrengti organizuotas mašinų stovėjimo aikšteles, tačiau išlaikyti laukinę miško erdvę.

Pagrindiniai dėmesio taškai miesto planavimo studijoje – žmonės, viešoji erdvė ir juos jungianti infrastruktūra. Dėmesys fokusuojamas į gyvenamuosius būstus, parkavimą, viešosios erdvės identifikaciją ir tuščių plotų panaudojimo galimybes.

Esančias problemas spręsti padėtų funkcinis mikrorajono suskirstymas į gyvenamuosius ir rekreacinius plotus, kiekvienam jų priskiriant tikslines grupes.

Studentų idėja – išskirti dvi šeimų zonas (nes tai svarbiausia tikslinė grupė): jaunų žmonių zoną bei senjorų zoną. Tai leistų pateikti konstruktyvius pokyčių tipus: pirmojoje zonoje svarbiausias būtų saugumas, bendruomeniška, vaikams pritaikyta aplinka. Siūloma šioje zonoje modernizuoti butus, įrengti bendruomenės ir šeimos verslo centrus. Antrojoje šeimos zonoje svarbu būtų tai, kad pirmojo namų aukšto gyventojai turėtų individualiai prižiūrimo kiemo ploto. Tai būdas panaudoti tuščią rajono erdvę, dalį jos privatizuojant ir atiduodant žmonėms. Senjorų zona turėtų būti socialiai aktyvesnė, bendruomeniškesnė, pritaikyta vyresnio amžiaus žmonių patogumui.

Jaunų žmonių zonoje architektai numato didelių pokyčių: pagerinti infrastruktūrą, pertvarkyti automobilių parkavimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad jauni žmonės norėtų gyvos ir kūrybingos aplinkos, tačiau jų pajamos yra ribotos, siūloma gyvenamųjų namų stogus skirti viešajai erdvei ir juos išnaudoti. Butų plotus yra siūloma mažinti, pritaikant juos vienam žmogui arba, priešingai, suardyti esamus būtų planus ir juos transformuoti į butus su šešiais miegamaisiais, kurie būtų prieinami studentams.

Studijoje keliamas klausimas, ką daryti su teritorijoje esančiais nenaudojamais garažais. Siūlyta juos apauginti butais, o antruose aukštuose įrengti komercines erdves. Jaunimo zonoje taip pat planuojama įrengti du požeminius garažus – kad kiemai būtų aktyvūs, juose jauni žmonės galėtų rengti renginius, kurti. Planuojama ir vidinės gatvės transformacija: atskirti pėsčiųjų ir dviračių takai, žalieji plotai. Zoną išbaigtų biurų pastatas ir įrengta laisvai samdomų profesionalų darbo erdvė.

Parko zona miesto studijoje keista minimaliai. Siūloma parką jungti su centrine mikrorajono gatve ir aplinkiniais rajonais bei suskirstyti į kelias funkcines zonas: šeimų teritoriją, reprezentacinę ir bendruomeninę dalis.

Planai – pozityvūs ir įdomūs. Ar Šilainiai antrąjį kartą taps ateities rajonu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

fui

fui portretas
rajonas slykstus pats prasciausias tarakoninas ir gyventojai slabodiniai

iki pilnos laimes Silainiuose

iki pilnos laimes Silainiuose portretas
Tik viesuju erdviu su restoranais betruksta ant namu stogu...ir dar kiemuose renginiu...

Lūkesčiai

Lūkesčiai portretas
Būtų šaunu, jeigu rekonstruojant Santarvės parką būtų sutvarkyta ir žalioji pasivaikščiojimų erdvė (alėja) iki pat Žemaičių plento tarp Baltų prospekto ir Baltijos gatvės.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nesiseka mums su paminklais
    Nesiseka mums su paminklais

    Prisiminkime neseną istoriją su paminklu Jonui Basanavičiui – ko tik neprisiūlyta, o rezultatas? Dar Kryžkalnio monumento skandalas. Ir štai dabar – Lukiškių aikštės reikalai. ...

    12
  • Mažasis Paryžius – mažieji Eliziejaus laukai
    Mažasis Paryžius – mažieji Eliziejaus laukai

    Dauguma kauniečių žino, kad taip vadinamoje smetoninėje Lietuvoje, tarpukariu Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Kas labiausiai tai nulėmė sunku pasakyti. ...

    1
  • Šioje istorijoje nėra laimėtojų
    Šioje istorijoje nėra laimėtojų

    Akademinis nesąžiningumas, spaudimas pedagogams – nei iš administracijos, nei iš įstaigos rėmėjų – yra netoleruotinas nei viduriniajame, nei aukštajame moksle. Jis niekada nebuvo toleruojamas ir vienoje geriausių &scaron...

    8
  • KTU gimnazija: kas vyksta?
    KTU gimnazija: kas vyksta?

    "Pasiutusių miltų – pasiutus ir košė", – kadaise pasakė rašytojas Vytautas Petkevičius. Po to jis parašė knygą "Durnių laivas" ir… numirė. Ne tik fiziškai. ...

    30
  • Visi kartu galėtume daugiau
    Visi kartu galėtume daugiau

    Šaunu, kad mūsų miestas tvarkosi, gerėja miesto infrastruktūra, gatvės panašėja į europietiškas ir patys galime smagiai pralėkti, ir tvarkingai riedančiu mero poršu pasigrožėti. ...

    5
  • Užrašų galia
    Užrašų galia

    Vis daugėja užrašų ir mažėja daiktų, ant kurių nieko neparašyta, viešųjų erdvių, kuriose nebūtų plakato, siūlančio ką nors pirkti, kur nors eiti ar elgtis būtent taip, kaip užrašas nurodo. Ant sienų irgi viso ko pr...

    7
  • Puikus vakaras
    Puikus vakaras

    Ketvirtadienio vakarą Kaune buvo smagu ir meno, ir krepšinio gerbėjams. ...

    2
  • Miesto svajoklių vizijos
    Miesto svajoklių vizijos

    Keičiasi mūsų miestai, neišskiriant ir Kauno, įvairialypė ta kaita, kartais tikrai galima pritarti ir pasidžiaugti, kartais pelnytai protestuojama, nes pro kabineto langą miestas atrodo kitaip nei po jį betarpiškai vaikštant ir dal...

    5
  • Kompleksus vaiko pirkdami ferarius ir vilas
    Kompleksus vaiko pirkdami ferarius ir vilas

    Lietuvoje nėra taifūnų ir cunamių, meteoritai nekrinta ir vulkanai neišsiveržia. Stichinės nelaimės čia kitokio pobūdžio, dažniausiai vidinės, vykstančios žmonių sąmonėje. Viena jų yra epidemijos mastą įgavęs nevisavertiškumo...

    7
  • Kada Kauno centre įveisime daržus?
    Kada Kauno centre įveisime daržus?

    Kuriam laikui dendrologiniai debatai Kaune jau buvo bebaigią aprimti, kol pasirodė pirmosios vizualizacijos, kaip miesto valdžios ir administracijos atstovai įsivaizduoja Ąžuolyno sutvarkymą. Be jokios abejonės, keičiasi laikai, keičiasi mados. Bet a...

    3
Daugiau straipsnių