Kelių dešimčių minučių istorija | KaunoDiena.lt

Kelių dešimčių minučių istorija

Keliasdešimt minučių vienos dienos mastu gali būti bereikšmės. Lengvai pamirštamos. Nepastebėtos. Tačiau tos pačios kelios dešimtys minučių gali būti laikas, kuriame sutelpa tai, ką išgyvename kelerius metus.

Laikas tampa toks tamprus, kai sutelkiame dėmesį – darome kažką labai svarbaus. Būtent tokios – svarbios, įsimenančios – būna akimirkos, kai atidarome personalinę parodą ir stovėdami priešais auditoriją į tas kelias dešimtis akimirkų turime sutalpinti kelių ar keliolikos metų patirtį taip, kad ji neatrodytų fragmentiška.

Atsirinkti tai, kas svarbiausia, atmesti tai, kas tik užima vietą. Ne pats lengviausias užsiėmimas. Kaip kūrybos procese atskirti tai, kas reikšminga, o kas – ne? Ko gero, vienas iš atsakymų galėtų būti – tai, kas padeda atskleisti temą, pridėdamas jai papildomą sluoksnį – individualios, autentiškos patirties sluoksnį, kuris gali būti atrastas tik tada, kai menininkas kalba, pasakoja.

Būtent pasakojimo momentas esti esminis, kai norime pažinti. Kad ir kas būtų – paveikslas, skulptūra, objektas, reikšminga yra tai, kas slepiasi už jo. Žinoma, galime interpretuoti, remdamiesi savo patirtimi ir taip pridėdami dar vieną sluoksnį, užmegzdami pokalbį, kuris nebūtinai turi virsti į lygias dalis padalintu dialogu. Kartais galima kažko nesuprasti ar nepajausti, neįžiūrėti ir neatrasti, o gal paprasčiausiai – nesusidomėti. Tas pats netaktiškas "man neįdomu" gali trasformuotis į "pasirenku išklausyti". Pabūti su menininku tas kelias dešimtis minučių ir išgirsti jo istoriją, kurią jis dėliojo tam tikrą savo gyvenimo tarpsnį ir tam tikra ženklų sistema išreiškė per meno kūrinius.

Parodos atidarymo metu autorius peržengia ribą, skiriančią jo autentišką žvilgsnį į pasaulį nuo susirinkusios publikos.

Parodos atidarymo metu autorius peržengia ribą, skiriančią jo autentišką žvilgsnį į pasaulį nuo susirinkusios publikos. Šie žvilgsniai susitinka, kai pasirenkame išklausyti. Ir nors galime daugiau niekada nebepažvelgti kūrėjo žvilgsnio kryptimi, patirtis, kurią igijome per tas kelias dešimtis akimirkų, bus visada su mumis. Ji leis mums suprasti, susikalbėti, o gal – paprieštarauti. Bet kuriuo atveju šiame meno kūrinio suvokimo procese kalbėsis jau abi pusės. Štai todėl, kad ir kokie panašūs būtų parodų atidarymai, jie yra labai svarbūs: juk jų istorija kaskart būna kita.

Smagu matant, kad į parodų atidarymus susirenka ne tik nuolatinė  publika – žiūrovų auditorija jaunėja, o ir dalyvavimas jaunosios kartos autorių parodose tampa toks pat svarbus kaip ir vyresniosios. Juolab, kad Kaune atsiranda vis kitokio formato parodų, vis naujų erdvių, tad jaunieji turi daugiau ir vietos, ir drąsos savo kūrybai pristatyti. Šiandien daug lengviau atrasti galimybę savo istorijai papasakoti – tereikia tik iniciatyvos. Džiugina ir tai, kad formalius parodų atidarymus keičia įdomios, dinamiškos ekskursijos su autoriais. Tad tereikia tik ateiti. Ištrūkti iš savojo matymo lauko, praplėsti akiratį – kaskart tai unikali galimybė. Juolab – nemokama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gera būti kasdienybėje
    Gera būti kasdienybėje

    Neseniai teko žiūrėti dviejų amerikiečių režisierių kurtą animacinį filmą, kurio esminė mintis buvo per neilgą pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą atskleisti šiuolaikinio pasaulio chaosą, vienatvę, nuovargį. Nors istorija buvo be laim...

    1
  • Atminties darbas ir montažas
    Atminties darbas ir montažas

    Carinei Rusijai valdant Kauną, XIX a., kitoje Nemuno pusėje esantys Aleksotas ir Panemunė buvo užimti Napoleono Bonaparto. Šiandien jau tarsi didžiuodamiesi skaičiuojame vietas, kur lankėsi imperatorius, lyg sąmoningai pamiršdami apie jo ...

  • Gražioji epocha vartojimo mekoje
    Gražioji epocha vartojimo mekoje

    Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje "Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai" rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunyst...

  • Nelieskite R. Kalantos!
    Nelieskite R. Kalantos!

    Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų ke...

    101
  • Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą
    Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą

    Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? ...

    5
  • Apie NE Vyčio paminklą
    Apie NE Vyčio paminklą

    Šiandien prie Kauno pilies atidengiamas paminklas, kaip skelbiama iš aukštų tribūnų, Vyčiui. Pagrindiniam mūsų valstybės simboliui. Tai toks svarbus simbolis kiekvienam Lietuvos patriotui, kad vertėtų atidžiau pažiūrėti, kas p...

    133
  • Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis
    Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis

    Jei paklaustumėte kauniečių, kokia miesto vieta jiems yra gražiausia, tikriausiai ne vieno atsakymas būtų – Nemuno ir Neries santaka. Joje pasimatymus skiria įsimylėjėlių porelės, laisvalaikį leidžia šeimos, vaikštinėja senjor...

  • Monika lyg Gebelsas
    Monika lyg Gebelsas

    Kaip visada, Lietuvoje atsiranda įdomių sprendimų įvairiuose lygmenyse. Štai nuspręsta Venecijos bienalėje Lietuvą pristatyti 20 kv. m natūralios pelkės. Kūrybinga. Geras sumanymas, atspindintis ir kai kurias visuomenės tendencijas. Tačiau k...

    4
  • Su šautuvu juk nevaro
    Su šautuvu juk nevaro

    Kitą savaitgalį Lietuvoje prasideda "Poezijos pavasaris". Esu dalyvavęs analogiškuose festivaliuose daugybėje šalių, tačiau mūsiškis su daugiau kaip šimtu renginių ir itin plačia tų renginių geografija pranoksta...

    9
  • Seksas ir medžiai
    Seksas ir medžiai

    Bėgant bizonų kaimenei, bėgimo greitis derinamas pagal lėčiausiai bėgantį bizoną. Kartais atrodo, kad kai kurios mūsų valdžios struktūros veiklą derina prie iracionaliausiai mąstančių savo narių. Nes protą nesunku suprasti, o kvailybė yra ir...

    11
Daugiau straipsnių