Kaunietiškas chadžas

Daugiau kaip prieš dešimtmetį, 2004 m., viename tokiame Saudo Arabijos šalies mieste, pavadinimu Meka, buvo pradėtos įspūdingo dangoraižių komplekso "Abraj Al Bait" statybos. Kompleksas įdomus tuo, kad aukščiausias komplekso statinys – vadinamasis laikrodžio bokštas (na, jis tikrai labai panašus į legendinį Didįjį Beną) siekia apie 500 m aukštį ir de facto yra trečias aukščiausias statinys Žemėje. Na, ir galiausiai, kiti pasaulio aukštingumo lyderiai dažniausiai pasižymi išreikšta vertikale, yra, liaudiškai sakant, laibi ir grakštūs, o "Abraj Al Bait" kompleksas vizualiai atrodo masyvus ir primena kai kuriuos iš vadinamųjų Stalino dangoraižių Maskvoje ar Varšuvoje.

Tai nėra vienintelė šio komplekso įdomybė. Minimas pastatas stovi faktiškai kitoje gatvės pusėje, nei yra švenčiausia visų pasaulio musulmonų vieta – Kaabos akmuo ir mečetė; jis čia atsirado nugriovus istorinį gynybinį XVIII a. pastatą, kurio paskirtis buvo saugoti Kaabos akmenį nuo įvairiausių vandalų puldinėjimų.

Taigi Saudo Arabijos šeichai (tiesą sakant, niekada nesigilinau, ar sprendimas dėl projekto buvo kolektyvinis, ar vienašališkas) pasielgė taip, tarsi laisvai interpretuotų miesto percepcijos genijaus Christopherio Alexanderio supratimą apie šventąsias vietas mieste: kiekviename mieste esanti šventa vieta turi būti apsupta tam tikrų struktūrų, kurios pabrėžtų centro šventumą ir būtų tarsi įžanga jo pajautai. Šeichai taip ir padarė – sukūrė viešbučių ir visokių pramogų bei paslaugų kompleksą, kuris turėtų palengvinti chadžo procesą kiekvienam pasaulio musulmonui jį palengvinant ir dar labiau komercializuoti. Įdomu tai, kad dangoraižių kompleksas oficialiai priklauso vyriausybei.

Prieš smerkdami visko pertekusius žmones, kurie priima sprendimus Saudo Arabijoje, nuo kurių norų ir įgeidžių neretai priklauso ir dažno lietuvio ar Lietuvos verslininko gyvenimas planuojant išlaidas degalams, prisiminkime ir Europos, kurioje susiformavo paveldosauga, praeitį bei genezę. Juk čia nuolat atsirasdavo epochos, kurias dabar mes suvokiame kaip istoriją, kai žmonija savo egzistenciją tiesiog įprasmindavo per aukštingumo siekį.

Viduramžiais atsiradusios didžiulės ir šviesios katedros – ne vien inžinerinių sprendimų tobulėjimo padarinys. Ne! Inžineriniai sprendiniai atsirado iš vyravusio šūkio: kuo daugiau šviesos – tuo arčiau Dievo. Mat pagrindinis bažnyčios siekis buvo statyti pastatą, kurio interjerą puoštų pro plačius langus įeinanti šviesa. Na, ir galiausiai ši mitologija itin aiškiai atsikartoja jau XX a. pradžioje, kai JAV dangoraižiai tampa finansinio kapitalizmo šventvietėmis, suformuojančiomis ne tik amerikietiškąją "downtown" tipo miesto morfologiją, bet ir kuriančią kasdienius bei nekasdienius ritualus.

Kaune aukštybiniai pastatai neauga. Neauga ir paveldui šiuo aspektu negrasina. Bėda ta, kad Kaune dominuoja nekokybiškos, turinio neturinčios horizontalės.

Pažvelkime ir į Kauną. Čia galima prisiminti ir bene legendines vadinamąsias urbanistines aukštingumo lenktynes tarp Kauno rotušės ir Jėzuitų bažnyčios XVI a., kai instucijos savotiškai kovojo dėl simbolinio valdžios įprasmino mieste būtent per vertikalųjį aspektą miestovaizdyje. Galų gale Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip atgimusios valstybės simbolis irgi įprasminta vertikalioje architektūrinėje konfigūracijoje.

Tad vertikalės sąvoka miestovaizdyje yra natūralios antropogeninės prigimties ir pati savaime yra aukščiau kultūros paveldo objekto. Juk ji – viena iš tų nematerialiųjų savybių, kuriančių materialius kultūros paveldo objektus: bažnyčias aukštais bokštais, piramides karaliams-dievams laidoti, mečetes su raketas primenančiais minaretais, verslo koorporacijų bokštus, pranokstančius visas ligišiolines aukštutines struktūras mieste.

Būna ir atvirkščiai. Neretai dominuoja ir horizontali kofigūracija – senovės Graikijos šventyklos, renesansiniai palaco ar šiuolaikiniai muziejai, mokslo ir technologijų centrai, bibliotekos orientuotos į horizontalią dimensiją. Horizontalūs centrai mieste paprastai turi labiau išreikštą turinį, būtent turinys jiems įkvepia formą, o ne atvirkščiai, kaip yra vertikalioje dimensijoje, kai gotikos kultūriniam periodui reikėjo, kad sklindanti į interjerą šviesa įkvėptų Dievo supratimą visuomenėje.

Kad ir kaip būtų, mes kalbame apie tai, kas galima ar kas negalima kultūros paveldo objekte ar prie jo. Saudo Arabijos vadovybė sukūrė stiprų postmodernistinį projektą, kurio forma neturi nieko bendro su vietinėmis ar bet kokiomis kitomis islamo tradicijomis. Vakarietiško kičo produktas yra aukštai iškilęs virš švenčiausios musulmonų vietos ir, daugelio manymu, tai yra negerai.

Manau, kad negerai visų pirma yra tai, kad valstybė kelių ar vieno asmens vardu gali nuspręsti tokius dalykus. Lygiai kaip aš nepritariu, kad Kauno savivaldybė, matyt, pirks maistą vaikams darželiuose iš kokio stambaus tiekėjo neva geresne kaina. Juk tai irgi ne kas kita kaip kelių asmenų priimtas sprendimas ir savotiška vertikalė, tik ne architektūrinė, bet sprendimo priėmimo.

Tačiau Kaune aukštybiniai pastatai neauga. Neauga ir paveldui šiuo aspektu negrasina. Nors galbūt prieš kadencijos pabaigą ir bus pranešta apie vieno iš grandiozinių planų įgyvendinimo pradžią 2022 m. O gal ir nebus.

Bėda ta, kad Kaune dominuoja nekokybiškos, turinio neturinčios horizontalės. Buvau šokiruotas pamatęs vaizdą socialiniame tinkle, kai vienas labai svarbus Kauno kultūros paveldui žmogus dalijasi nuotraukomis iš greitojo maisto restorano Karaliaus Mindaugo prospekte, kitaip sakant, ir taip jau sudarkytoje Senamiesčio dalyje. Nustebino ne nuotraukų turinys, bet tai, kad nesuprantama, jog tai yra blogai: ir architektūriškai, ir socialiai, ir sveikatos požiūriu. Todėl mes kol kas, negalėdami statyti urbanistinės vertikalės, statome kvailumo Babelį, kurio likimas bus toks kaip ir mesopotamiškojo originalo.

Saudo Arabijos gyventojai parinko švenčiausiai savo vietai kičinės kultūros atspindį – pseudoneogotikinės stilistikos dangoraižį, kuris nepadarytų gėdos ir Kijevo šiuolaikinei architektūrai. Dangoraižis centralizuos musulmonų chadžą – anksčiau smulkesnėse užeigose ir apgyvendinimo namuose gyvenę musulmonai iš viso pasaulio galės leisti laiką po vienu stogu ir apsivalę per Alachą dar užeiti į kazino, esantį keliais aukštais žemiau nei jų kambarys. Bet tai yra tikra, taip buvo ir bus, tai autentiška, nes nepridengta po paveldosaugos skraiste. O mes turėsime Kauno senamiestyje įsikūrusią greitojo maisto užeigėlę, bet jos juodo pastato atsiradimas dar ir ciniškai įteisintas paveldosauginės minties standartais.

Neabejoju, kad Saudo Arabijos gyventojai čia nuo mūsų atsilieka. Kaunietiškas chadžas kur kas aiškesnis ir netgi visiškai eliminuoja bet kokį šventumą, na, ar kultūrinį sluoksnį. Mekoje tūlas musulmonas juk vis tiek nueina prie Kaabos ir ten atlieka savo ritualus. O Kaune užteks pavažiuoti Karaliaus Mindaugo prospektu, sustoti užkandinėje, pasiimti iš centralizuoto tiekėjo gaunamą šlamštą, įmesti jį į skrandį – ir chadžas baigtas.

Galų gale tokio komplekso kaip "Abraj Al Bait" atsiradimas motyvuojamas ir tuo, kad į Meką atvyksta vis daugiau turistų, t.y. ne musulmonų, o šiaip žmonių – tiesiog pasižiūrėti. Tam reikalinga infrastruktūra. Aš irgi norėčiau ten nuvykti, man Kaabos akmuo atrodo toks magiškai šventas, nors ir nesu musulmonas. O Kaune turistui bus palengvintas gyvenimas ir Kauno senamiesčio potencialaus savitumo pamatyti neteks, dėl to ir galvos nereikės sukti. Juk kas suks galvą dėl daugybės  vadinamojo skandinaviškojo stiliaus naujos architektūros namų (kurie, tiesą sakant, neturi nieko bendro su Skandinavija) ar kažkokios užeigos, kurią galima rasti bet kur kitur pasaulyje.

Tad kaunietiškas chadžas yra paprastas, lengvas ir ganėtinai bukas. O kam dabar patinka sudėtingi dalykai? Laukiu nesulaukiu, kada pastatysime daugiabutį kur nors tarp Šv.Jurgio bažnyčios ir Kauno pilies. O gal geriau – šiukšlių deginimo katilinę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tas

tas portretas
...greitas maistas krantinėj ar ne su krabų kvapu

nemenotyrininkas

nemenotyrininkas portretas
kuo daugiau išgriaus tų supuvusių medinukų ir carinių dviaukscių, kuri nespėjo nugriauti pirmos nepriklausomybės metu, tuo bus geriau. tegul tik stato ir daro kuo aukštesnius ir šiuolaikiškesnius pastatus. puiku.

Ta, kuriai rūpi Kaunas

Ta, kuriai rūpi Kaunas portretas
Labai liūdnos naujienos. Bet, kad tai suvokti, reikia nors truputį būt intelektualiai prakutusiam. O, tie visi, katučių plojikai Savivaldybės veiksmams, deja...labai kultūriškai neišprusę, nes jei tik kas suabejoja valdančiųjų sprendimais, tuoj būna apšauktas Kauno priešu, koncervatorium ar net Maskvos gerbėju!!!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gražioji epocha vartojimo mekoje
    Gražioji epocha vartojimo mekoje

    Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje "Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai" rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunyst...

  • Nelieskite R. Kalantos!
    Nelieskite R. Kalantos!

    Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų ke...

    101
  • Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą
    Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą

    Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? ...

    5
  • Apie NE Vyčio paminklą
    Apie NE Vyčio paminklą

    Šiandien prie Kauno pilies atidengiamas paminklas, kaip skelbiama iš aukštų tribūnų, Vyčiui. Pagrindiniam mūsų valstybės simboliui. Tai toks svarbus simbolis kiekvienam Lietuvos patriotui, kad vertėtų atidžiau pažiūrėti, kas p...

    133
  • Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis
    Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis

    Jei paklaustumėte kauniečių, kokia miesto vieta jiems yra gražiausia, tikriausiai ne vieno atsakymas būtų – Nemuno ir Neries santaka. Joje pasimatymus skiria įsimylėjėlių porelės, laisvalaikį leidžia šeimos, vaikštinėja senjor...

  • Monika lyg Gebelsas
    Monika lyg Gebelsas

    Kaip visada, Lietuvoje atsiranda įdomių sprendimų įvairiuose lygmenyse. Štai nuspręsta Venecijos bienalėje Lietuvą pristatyti 20 kv. m natūralios pelkės. Kūrybinga. Geras sumanymas, atspindintis ir kai kurias visuomenės tendencijas. Tačiau k...

    4
  • Kelių dešimčių minučių istorija
    Kelių dešimčių minučių istorija

    Keliasdešimt minučių vienos dienos mastu gali būti bereikšmės. Lengvai pamirštamos. Nepastebėtos. Tačiau tos pačios kelios dešimtys minučių gali būti laikas, kuriame sutelpa tai, ką išgyvename kelerius metus. ...

  • Su šautuvu juk nevaro
    Su šautuvu juk nevaro

    Kitą savaitgalį Lietuvoje prasideda "Poezijos pavasaris". Esu dalyvavęs analogiškuose festivaliuose daugybėje šalių, tačiau mūsiškis su daugiau kaip šimtu renginių ir itin plačia tų renginių geografija pranoksta...

    9
  • Seksas ir medžiai
    Seksas ir medžiai

    Bėgant bizonų kaimenei, bėgimo greitis derinamas pagal lėčiausiai bėgantį bizoną. Kartais atrodo, kad kai kurios mūsų valdžios struktūros veiklą derina prie iracionaliausiai mąstančių savo narių. Nes protą nesunku suprasti, o kvailybė yra ir...

    11
  • Nušveisti gerumą
    Nušveisti gerumą

    Esu įgaliota perduoti linkėjimus kaunietei rašytojai Daivai Čepauskaitei. "Fantastiška menininkė! Kartais sutinku ją Kauno senamiestyje, noriu padėkoti už jos kūrybą, bet nedrįstu..." – prisipažino viena "Kauno die...

Daugiau straipsnių