Kaunieti, skaityk

Pafantazuokime – vieną dieną mieste pasirodo taip į miestiečius besikreipiantys didžiuliai stendai (užuomina į "Šarai, pasilik") , o pasirašo juos "Iniciatyvos Kaunui".

Plakatų apačioje – žaismingai spalvingas dviratukas. Važiuojam! Žalsvais takais, išmargintais, tikėtina, menkai besiorientuojantiems, piešinukų neatpažįstantiems užsieniečiams pritaikytais užrašais LIKE BIKE. Kai minti pedalus pavargstame, šlaminame knygų puslapius. Nebūtinai (kol kas?) angliškai surašytus. Prisėdę, pavyzdžiui, ant naujų Kalniečių bei Dainavos parkų suoliukų arba tvarkingų vejų. Skaito paprasti piliečiai, skaito pateptieji būti politikais ir valdininkais. Gražumėlis! Betgi neįsijautrinkime, neskubėkime.

Anoks čia būtų gražumėlis iš reklaminių plotų atpažįstamiems veidams su knyga rankose pozuoti, pavyzdį parodyti, anokia čia kalba apie kultūros ir menų svarbą kasdieniame gyvenime. Brangūs automobilis, telefonas, laikrodis, kaklaraištis, batai ir batraiščiai – kas kita. O štai parodų, klasikinės muzikos, knygų sukuriama pridėtinė vertė menko ir menkesnio dėmesio teverta. Miestą valdantiems verslo rykliams ir aplinkui atsargiai zujančioms smulkesnėms žuvelėms, atrodo, mielesni "Bike Show Millenium" ar Selo publikai svaidomi mikrofonai. Apgailėtina, tačiau kas iš to atsidusimo, jeigu ir šiandien neturime kryptingos Lietuvos Respublikos kultūros politikos, o Mecenavimo įstatymo kraštelis tai pasirodo, tai vėl dingsta.

Kokia nors Japonija, po karo buvusi išskirtinai dėmesinga kultūrai ir suklestėjusi bei turtingai tebegyvenanti, mums ne pavyzdys. Per toli, dydžiai ne tie... Lietuvoje, taigi ir Kaune, romanus, eilėraščius ir juokus pro ašaras tegu varguoliai skaito. Tie, kurie sviestą nuo duonos riekės nubraukdami šiurpiai brangias knygas įperka. Tiems, kurie neišgali, į talką ateina Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka su filialais, kurie pluša išradingai, lietingą vasarą įsitaiso net paplūdimiuose. Tiesa, gyvenamųjų rajonų senoliai po pliažus nevaikšto, abejoju, ar, regis, trečdaliu sumažėjusių filialų skaičius jiems patogus, lengvai pasiekiamas, nors, tenka pasidžiaugti, veikiančios erdvės remontuojamos, atnaujinamos, gražinamos. Kitas klausimas, kiek gausiai ir kaip sparčiai naujienomis, periodiniais kultūros leidiniais pasipildo fondai, smalsu, kiek juose surandame kauniečių rašytojų išleistų, Kauno miesto savivaldybės inicijuojamos programos "Iniciatyvos Kaunui" iš dalies finansuotų knygų.

Ir čia nuskambės liūdnoji gaida. Jaučiu, kaip rašant užkaista skruostai ir kyla kraujospūdis. Gėda, nes, tikėtina, replikos nebūtų, jeigu nuo 2006-ųjų remtas projektas "Kauno rašytojai – miesto visuomenei" būtų gavęs nors ir kukliausią pritarimą, o ne dailiai įraitytą nulį. Gauni trupinių – tyli, kad stalas neliktų absoliučiai tuščias? Kai kurie savivaldybės valdininkai, kuruojantys kultūrą, aiškino, kad šių metų prioritetas – vizualika, kiti, ilgus mėnesius dėlioję eilutes, kurios paviešintos tik metams įpusėjus (sic! Klausiami, kaip elgtis, patardavo: "Norite veikti, organizuoti, leisti knygas? Savo rizika, savo rizika..."), nuo komentarų susilaiko, rekomenduoja rašyti oficialius raštus. Ką daryti, jeigu kalbėdamasis nori matyti pašnekovo akis, veidą ir tarnybiniame kabinete solidžiai įsikūrusio kūno reakciją? Bičiuliai dailininkai ir fotomenininkai po vizualikos vėliava pamaloninti pildo šūsnis supaprastintų projektų pateikimų popierių popieraičių. Žiū, neprasmingai nerašinėjant, lentelių nebraižant iš tų mašinraščių gal ir kokią grožinės literatūros knygelę išleisti būtų įmanoma.

Ar tikrai "Kaunas pilnas kultūros", kyla motyvuotas klausimas, kai palygini investicijas sportui ir menams?

Ar tikrai "Kaunas pilnas kultūros", kyla motyvuotas klausimas, kai palygini investicijas sportui ir menams? Nuo Antikos laikų garsi sentencija "Mens sana in corpore sano" (Juvenalis) – "sveikas protas sveikame kūne" Kaune skaitoma iš antro galo. Suprantama, sportas, juolab numylėtinis krepšinis, verti dėmesio bei pagarbos, tačiau geidautina korektiškesnės pusiausvyros, šalin nenubloškiant ir mąstymo, dvasingumo, tautinio mentaliteto, kurie neįmanomi be gražiosios lietuvių kalbos, ja, be jokių abejonių, rašo ir labai įvairių kūrėjų kauniečių rašytojų būrys. Juolab keista, kad, Seimui paskelbus Lietuvių kalbos metus, iš dalies atsisakyta paremti nors vieną iš pasiūlytųjų knygų (reikia pavardžių? Algimantas Mikuta, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Stanislovas Abromavičius, Gintaras Patackas...). "Iniciatyvos Kaunui" leidžia suprasti, kad mūsų kūryba, jos pristatymas miestiečiams – nereikalingas balastas. Ar tikrai? Kas tie paslaptingieji ekspertai, priimantys verdiktą visų kauniečių vardu?

Į "Kaunas Jazz", Pažaislio, "Operetės Kauno pilyje" festivalius suplūsta tūkstančiai klausytojų, juose mielai figūruojasi ir miesto politikai bei vykdomosios valdžios atstovai, į teminius literatūros vakarus (unikalus, kaip išskirtinis pastebimas net nuo Vilniaus kalnelių Vieno lito premijos įteikimas suburia kokį šimtą skaitytojų ir vieną ar du literatūrai neabejingus politikus; išsiuntėme keliasdešimt pakvietimų į "Šaipokų pusvakarį" mieste atpažįstamiems, kai kurie, regis, prijaučiantys humorui, politikams ir valdininkams, pasididžiavo...) užsuka retas. Neįdomu? Ne, tai ne. Mums mielesni nuoširdūs, smalsūs skaitytojai. Dirbsime kaip dirbę, organizuosime, širdingai padėkodami pasikviesime bičiulius aktorius, muzikantus, Maironio namuose ir kitur, kur būsime kviečiami ir laukiami, pristatysime naujas knygas, pagerbsime jubiliatus ir literatūrinių premijų laureatus (nemažai turime, gretos vis pasipildo). Jeigu jau ta veikla tikrai neverta pritarimo, paskatinimo, paramos.

Pastabesni skaitytojai, atsivertę tokius solidžius tomus kaip Vlado Vaitkevičiaus "Šešėly krintančios žvaigždės" (2006), Marijos Macijauskienės "Žingsnis po žingsnio" (2010), Aldonos Elenos Puišytės "Ką gyvenimas įrašė" (2013), Algimanto Mikutos "Gyvenau be laikrodžio"(2015) iš karto pastebės, kad jie pasirodė iš dalies finansuojant Kauno miesto savivaldybei. Buvo metas, paremtos humoristų Alekso Dabulskio, Jurgio Gimberio, Rimanto Petro Elenos von Kluso knygos, palankiai pažvelgta į Žaliakalnio bruko bardo Edmundo Janušaičio poeziją ir prozą. S.Abromavičius garsėja kaip rezistentų kovų ir tremties kančių metraštininkas, jo darbai irgi būdavo laukiami. Paminėkime Petro Venclovos, Aldonos Ruseckaitės, Juttos Noak, Vlado Kalvaičio, Gasparo Aleksos romanus, atskira lentynėlė – poezijos rinkinių. Tebūnie žinoma, kad šiuo metu Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius vienija 59 įvairių žanrų kūrėjus, gyvenančius ir kituose Lietuvos regionuose ir net užsienyje, kasmet pasirodo po 40–50 originalių bei vertimų knygų, kurios išleidžiamos lesiojant paramą iš įvairių fondų, padedant situaciją geranoriškai suprantantiems fiziniams asmenims ir įvairių įstaigų vadovams, kurių, teisybę sakant, mažoka. Štai kodėl Kauno savivaldybės parama itin svarbi.

Smagi naujiena – antri metai pasitikdami tarptautinį "Poezijos pavasarį", pritariant "Iniciatyvoms Kaunui", išleidžiame debiutantų knygas: Egidija Šeputytė "Sekretai ir sekreterai" ("Kauko laiptai", 2016), Lina Buividavičiūtė "Helsinkio sindromas" ("Kauko laiptai", 2017). Dar vienas pragiedrulis – mėnesinis kultūros ir meno žurnalas "Nemunas" sugrįžo į savo klasikinį formatą – kvadratą, intensyviai brandina, regis, net nervingai ieško koncepcijos, nerimsta, leidiniui palankus savivaldybės pritarimas, investicija, padėsianti įsitvirtinti, gyvybiškai reikalinga.

Sutikite, įrašas "Knygą (arba bet kurį kitą leidinį) finansavo Kauno miesto savivaldybė", o šalia – dailus Kauno logotipas, ilgam išliekantis pėdsakas kultūros istorijoje. Todėl esame optimistai, viliamės – tęsinys bus.

Važiuodamas Vilniaus link matau pasikeitusi užrašą "Ačiū, Šarai". Su "Žalgiriu" viskas gerai! Keičiam į "Ačiū, skaitytojau"? Kauniečiai rašytojai kuria ir tau, miestieti. Pradžioje paminėtas spalvingai žaismingas dviratukas ir parašas "Iniciatyvos Kaunui" po kreipimusi tikrai nepamaišytų. Juolab parašą lydintis projekto "Kauno rašytojai – miesto visuomenei" finansavimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Gerb. rašytojai, rašykite pasauliui, o ne tik miestiečiams.Konkuruokite dėl Nobelio premijos,o ne tik dėl savivaldybių apdovanojimų.

Violeta

Violeta portretas
Ačiū už taiklų straipsnį

Neelitinis zmogus

Neelitinis zmogus portretas
Manau pasidare per didele atskirtis tarp paprastu skaitytoju ir grupeles rinktiniu rasytoju. Gal del to zmones ir neina i ju renginius nes jaunimo jie nedomina, tai belieka verkti kad nera finansavimo ir drasiai teigti, kad nieks neva neskaito knygu Kaune. Kai vyksta Knygu muge, tai tikrai neatrodo, kad zmones nebeskaito knygu siais laikais. Jie tiesiog renkasi kas jiems idomiau. O jei savo kuryba rasytojai nesudomina, tai nieko cia ir nepadarysi. Gal reiketu pagalvoti, kaip tapti patrauklesniems bendruomenej?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves
    Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves

    Neduok Dieve, gyventi įdomiais laikais, taip kalbėjo senovės Kinijos išminčius Konfucijus. Filosofas turėjo omenyje, kad kuo laikai įdomesni, tuo jie neramesni. Permainos visada nepatogios, nors neišvengiamos, o be jų neįmanoma pažanga. ...

    43
  • Gera būti kasdienybėje
    Gera būti kasdienybėje

    Neseniai teko žiūrėti dviejų amerikiečių režisierių kurtą animacinį filmą, kurio esminė mintis buvo per neilgą pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą atskleisti šiuolaikinio pasaulio chaosą, vienatvę, nuovargį. Nors istorija buvo be laim...

    1
  • Atminties darbas ir montažas
    Atminties darbas ir montažas

    Carinei Rusijai valdant Kauną, XIX a., kitoje Nemuno pusėje esantys Aleksotas ir Panemunė buvo užimti Napoleono Bonaparto. Šiandien jau tarsi didžiuodamiesi skaičiuojame vietas, kur lankėsi imperatorius, lyg sąmoningai pamiršdami apie jo ...

  • Gražioji epocha vartojimo mekoje
    Gražioji epocha vartojimo mekoje

    Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje "Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai" rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunyst...

  • Nelieskite R. Kalantos!
    Nelieskite R. Kalantos!

    Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų ke...

    105
  • Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą
    Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą

    Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? ...

    5
  • Apie NE Vyčio paminklą
    Apie NE Vyčio paminklą

    Šiandien prie Kauno pilies atidengiamas paminklas, kaip skelbiama iš aukštų tribūnų, Vyčiui. Pagrindiniam mūsų valstybės simboliui. Tai toks svarbus simbolis kiekvienam Lietuvos patriotui, kad vertėtų atidžiau pažiūrėti, kas p...

    133
  • Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis
    Ryšys su Kaunu kuriamas upėmis

    Jei paklaustumėte kauniečių, kokia miesto vieta jiems yra gražiausia, tikriausiai ne vieno atsakymas būtų – Nemuno ir Neries santaka. Joje pasimatymus skiria įsimylėjėlių porelės, laisvalaikį leidžia šeimos, vaikštinėja senjor...

  • Monika lyg Gebelsas
    Monika lyg Gebelsas

    Kaip visada, Lietuvoje atsiranda įdomių sprendimų įvairiuose lygmenyse. Štai nuspręsta Venecijos bienalėje Lietuvą pristatyti 20 kv. m natūralios pelkės. Kūrybinga. Geras sumanymas, atspindintis ir kai kurias visuomenės tendencijas. Tačiau k...

    4
  • Kelių dešimčių minučių istorija
    Kelių dešimčių minučių istorija

    Keliasdešimt minučių vienos dienos mastu gali būti bereikšmės. Lengvai pamirštamos. Nepastebėtos. Tačiau tos pačios kelios dešimtys minučių gali būti laikas, kuriame sutelpa tai, ką išgyvename kelerius metus. ...

Daugiau straipsnių