Katalikiška mokykla. Verta. Kodėl?

Pastarojo laiko švietimo dokumentai pabrėžia kiekvienos ugdymo įstaigos savitumą, autentiškumą ir originalumą, kad įvairaus tipo vaikai galėtų atrasti tinkamiausią vietą ugdymuisi ir asmenybės brendimui.

Konkrečiu pavyzdžiu

Prieš metus pradėjęs vadovauti Šv.Mato gimnazijai supratau, kad tai ne tik galimybė, bet ir rimtas iššūkis, kurį norint išpildyti reikia visuminio požiūrio į atskirą žmogų, į bendruomenę ir į ugdymo sistemą bendrai.

Vienoje jaunimo stovykloje išgirdau klausimą, kuo skiriasi katalikiška mokykla nuo nekatalikiškos, o viena savivaldybės valdininkė sakė, kad tokios, tai yra krikščioniškosios, vertybės ugdomos kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Bendražmogiškosios – taip, bet krikščioniškosios, deja, ne.

Atsakymą galiu grįsti Šv.Mato gimnazijos patirtimi. Atrodo, kad ugdymo procese esminio skirtumo lyg ir nėra, nes vadovaujamės Švietimo įstatymu ir tais pačiais Bendraisiais ugdymo planais bei kitais dokumentais, tačiau katalikiškoje mokykloje esmė yra paties asmens vertingumas. Mokinys, ir ne tik, vertinamas pirmiausia ne dėl savo pasiekimų ir aukštų rezultatų. Vertingas esi todėl, kad esi, o ne todėl, ką gali, turi, sugebi ir pasieki. Dažnai būna taip, kad kai žmogus yra vertinamas dėl pačios savo būties, tuomet ir įvairiopų rezultatų jam lengviau siekti, jis labiau pasitiki savimi, nes yra priimamas ir gerbiamas.

Antrasis labai svarbus dėmuo – vertybių ugdymas. Skaitytojas galėtų priekaištauti, kad visose ugdymo įstaigose ugdomos vertybės, tačiau vertybės yra skirtingos. Katalikiškoje mokykloje ugdomos krikščioniškosios vertybės: tikėjimas Dievu, artimo meilė, ištikimybė, pasiaukojimas, malda, viltis, sąžinės sveikumas, religinis dvasingumas, vidinių galių ir talentų atpažinimas. Pastaroji vertybė ypač svarbi renkantis gyvenimo kelią.

Vertingas esi todėl, kad esi, o ne todėl, ką gali, turi, sugebi ir pasieki.

Kaip tai darome?

Gimnazijos darbuotojai du kartus per metus dalyvauja dvasinio susikaupimo dienose, ieškodami atsakymų į svarbiausius egzistencinius klausimus, stabtelėdami prie savosios savasties tiesos.

Kartą per mėnesį gimnazijos darbuotojams organizuojamas sielovadinis ugdymas, kurio metu pakviestas svečias dalijasi įžvalgomis įvairiomis temomis. Susirinkusieji turi puikią progą diskutuoti, klausti.

Mokytojai kiekvieną rytą renkasi skaityti Šventąjį Raštą koplyčioje, kad, Dievo žodžio sustiprinti, eitų pas mokinius, kad kasdienybėje vadovautųsi vertybinėmis nuostatomis, kurias labai dažnai sau primena. Šv.Mato gimnazijoje kiekviena diena pradedama malda prieš pirmąją pamoką. Tai svarbu, nes šis laikas skirtas dėkojti bei prašyti, mokiniai turi turi unikalią progą kūrybingai improvizuoti ir vadovauti savo klasei.

Kartą per savaitę gimnazijos koplyčioje aukojamos šv.Mišios, kurių metu meldžiamasi už mokinius, mokytojus, tėvus, globėjus, darbuotojus, bičiulius ir geradarius.

Kiekviena klasė vienai dienai vyksta į Pažaislio vienuolyną ir dalyvauja vertybių ugdymo programoje pagal amžiaus grupę, įvairiais metodais ir veiklomis bandydami labiau pažinti save ir savo klasės draugus. Daugelis mokinių liudija, kad ši diena labai padeda pažinti klasės draugus ir stiprėti klasės bendruomenei: gimnazistai tampa artimesni, draugiškesni, geba labiau įsigilinti į kito žmogaus galimybes ir ribas, suvokti elgesio priežastis ir kaip galima drauge kurti bendrą buvimą.

Kuo mažiau stebėtojų

Gimnazistai vyksta į piligrimines keliones, konferencijas, bendrauja su kitų Lietuvos katalikiškų mokyklų mokiniais ir noriai dalyvauja Lietuvos jaunimo dienose.

Įsimintinos akimirkos iš advento metu aukojamų ryto šv.Mišių, kai meldžiamasi kiekvieno rankose spragsint vaško žvakelei. Per tai ugdome valią ir sąmoningumą, nes dalyvavimas nėra privalomas. Tačiau privalau pabrėžti, kad žaviuosi gausiai susirenkančiais mokiniais, tėvais ir gimnazijos darbuotojais.

Gimnazijos globėjas – apaštalas ir evangelistas šv.Matas. Su malda, linksmumu ir susitelkimu švenčiame jo dieną rugsėjo 21-ąją. Ši diena – proga pasikviesti į gimnaziją savo bičiulius, socialinius partnerius. Mokslo metus pradedame ir užbaigiame šv.Mišiomis, kuriose gimnazistai nėra tik pasyvūs stebėtojai, bet aktyviai įsijungia giedodami, skaitydami Dievo žodį, nešdami atnašas.

Noriai jungiamės į nacionalines karitatyvines akcijas, plečiame savanorystės tikrovę, žengiame konkrečius žingsnius sveiko pilietiškumo suvokimo ir ugdymo link. Gimnazijoje apstu įdomių renginių, kurių metu vertybes apmąstome kūrybiškai ir jaunatviškai, netikėtomis formomis, stengdamiesi išvengti tam tikrų standartinių klišių, kad mūsų veikla nebūtų atliktinė, bet būtų išgyventa su entuziazmu, kad mažėtų stebėtojų, o augtų aktyvių dalyvių būrys.

Tai nėra paprasta

Gera, kad krikščioniškosios vertybės nėra tik skambi dokumentuose nugulusi deklaracija, bet yra kasdieniame bendrabūvyje realiai juntamos kaip pamatinės, žmogų kuriančios ir palaikančios vertybės.

Dar pora sakinių teigiantiesiems, kad visi panašiai gyvename ir darome. Tai labai gerai, bet realybėje dažnai juntamas kalbėjimas su konkretaus veikimo stygiumi. Tai nėra paprasta, bet labai įdomu. O ir kad bendražmogiškosios vertybės tikrai būtų ugdomos, reikia nenuilstamo, kantraus, nepalaužiamu tikėjimu grindžiamo kasdienio darbo, o tai mes ir darome. Smagu, kad didžioji gimnazijos bendruomenės dalis tuo tiki ir deda visas pastangas tam įgyvendinant.

"Geros mokyklos koncepcijoje" tvirtinama, kad gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Mes, krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu tik papildome ir praturtiname bendrus siekius, trokšdami būti žemės druska ir pasaulio šviesa, žmogui neprimesdami, nebandydami sulaužyti jo mąstymą, pasirinkimą, bet siūlydami kelius, vedančius į visavertį savęs ir gyvenimo tiesos pažinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Buvusi mokinė

Buvusi mokinė  portretas
Ši mokykla nėra tobula, bet tokių ir nėra. Mokiausi šioje mokykloje ir mačiau visko, bet, vietoj to, kad bėgčiau į vieną tų " prestižinių" Kauno mokyklų, nusprendžiau pasilikt, kai visi labiausiai bėgo ir visai nesigailiu. Mokykloj ir už jos ribų iš tikro daug katalikiškų renginių, kuriuose gavus progą visuomet dalyvaudavau ir būtent iš ten parsivežiau geriausius prisiminimus ( ir ne, ten smegenų neplauna su šv.Raštu). Aišku, visada atsiras mokinių,kuriems mokykla buvo pragaras, bet tik todėl, kad jie patys nenorėjo iš to pragaro ištrūkt, kai mokytoja siūlydavo įvairius renginius ar veiklas pasitikdavo nuolatiniai burbejimai ir abejingi žvilgsniai, tad nereikia pykt ant mokytojų ir mokyklos, jei pats esi piktas žmogus. Ši mokykla ugdo vertybes bei leidžia pasirinkt kokiu žmogum nori būt.

Svečias

Svečias portretas
Visiškai nesutinku, kad ši mokykla skiepija krikščioniškąsias vertybes. Mokiausi šioje mokykloje. Labai nepatiko sklindanti mokykloje aura bei kritiškas mokinių reitingavimas (kas priverčia vienus mokinius verstis prastesniais už kitus) bei kai kurių mokytojų purvina moralė. Buvo ir tokių atvejų, kai mokytoja susodindavo tuos, kuriem prasčiau sekasi mokytis mokinius į galą ir vadindavo beviltiškais. Nemaža dalis mokinių atrodo gyvena be jokio vertybinio pagrindo ir jiems tikrai nerodomas pavyzdys.

Zigmas

Zigmas portretas
Taip, tai nera prestizine gimnazija pagal musu turima samprata, bet joje labai gera dvasia, stoja ant koju ir ugdymo kokybe, tai pasireiskia per tvarka, tinkama drausminguma. Esam patenkinti. Tobulu mokyklu nera.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaunieti, skaityk
    Kaunieti, skaityk

    Pafantazuokime – vieną dieną mieste pasirodo taip į miestiečius besikreipiantys didžiuliai stendai (užuomina į "Šarai, pasilik") , o pasirašo juos "Iniciatyvos Kaunui". ...

    4
  • Laisvės ribos
    Laisvės ribos

    Apie ką tik praėjusią Valstybės dieną jau nemažai prikalbėta, tad palikime šią temą. Ta proga atidengtas paminklas istoriniam burmistrui, nauja Laisvės alėjos detalė, kiek kontroversiška, bet tikrai ne pati blogiausia. ...

    3
  • Kai nėra kultūros, telieka skulptūros
    Kai nėra kultūros, telieka skulptūros

    Konkursas "Kauno akcentai", matyt, bus ta kultūrinio pakilimo Kauno mieste dalis, kuri ateities kartoms iliustruos profaniškai nykų ir nuobodžiai neintegralų XXI a. antrojo dešimtmečio Kauno gyvenimą. Parodinių paminklų statyba ...

    14
  • Savaitgalio diena
    Savaitgalio diena

    Įdomu, kaip kauniečiai leidžia šią permainingą vasarą, tarkim, savaitgalius. Tad šis rašinys bus lyrinio pobūdžio – nors trumpam palikime problemas jų sukėlėjų dispozicijai ir pažvelkime, kaip praeitą šešt...

    1
  • Besikeičiantys fortai: kas toliau?
    Besikeičiantys fortai: kas toliau?

    Kauno tvirtovės parke įvyko keletas svarbių įvykių. Galima sakyti, kad prasidėjo naujas tvirtovės tvarkymo ir pritaikymo dabartiniams poreikiams etapas, todėl norėtųsi apie naujienas išsamiau papasakoti kauniečiams ir Kauno tvirtovės mylėto...

    2
  • Kauno galerijų savaitgalio aidai
    Kauno galerijų savaitgalio aidai

    – Ar tu irgi pankė? – paklausė manęs jaunas vyras. ...

  • Poezijos trauka
    Poezijos trauka

    Ir Kaune, ir atokiausiose kaimų bibliotekose įsibėgėja "Poezijos pavasaris", jau sklindantis ir toli už Lietuvos ribų. Tai turbūt vienas atspariausių tradicinių renginių, ir tas atsparumas kelia nuostabą, ypač žinant (gal kiek ir tendenc...

  • Lik sveikas, žalias Kaune
    Lik sveikas, žalias Kaune

     ,,Stebis Kauno gatvės žalios: kas čia, kas čia daros? Kaunas tvarkos ir Praranda žalią rūbą savo.‘‘ Perfrazuota Salomėja Nėris ...

    79
  • Patriotizmas – mada ar būtinybė?
    Patriotizmas – mada ar būtinybė?

    Pastaruoju metu Kauno miesto (kai kuriais atvejais ir visoje šalyje) dramos ir kino teatruose pristatytos premjeros, tarpusavyje panašios savo gvildenamomis temomis – Lietuvos praeities atgaivinimu, kvietimu apmąstyti jos reikšmę d...

    2
  • Kaune – kitaip
    Kaune – kitaip

    Nežinau, kaip buvo statomi senovės Roma, Atėnai, šiek tiek žinau, kaip dirbo Andrea Palladio, bet tenykštė urbanistika palieka labai gerą įspūdį. Tiek architektūriniais sprendimais, tiek funkcionalumu. Šiaip ar taip, Romos Kolizi...

    11
Daugiau straipsnių