Gera būti kasdienybėje

Neseniai teko žiūrėti dviejų amerikiečių režisierių kurtą animacinį filmą, kurio esminė mintis buvo per neilgą pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą atskleisti šiuolaikinio pasaulio chaosą, vienatvę, nuovargį. Nors istorija buvo be laimingos pabaigos ir paliko daugiau klausimų, nei suteikė atsakymų į juos – įspūdis apie filmą gyvas iki dabar.

Kodėl? Esame susižavėję efektais ir kuo jie ryškesni, tuo geriau. Esame išpuikę, nes turime labai daug, todėl atrodo, kad galime viską, tuomet ir norime tai, kas neįmanoma.

Esame susikoncentravę tik į savo norus, todėl aplink tiek chaoso. Galimybės juos išpildyti ne visada sutampa su mūsų lūkesčiais, o tai kelia pyktį, nepasitenkinimą, liūdesį.

Per gyvenimą žygiuojame ryžtingais veidais, nes kada nors tikrai prilygsime dievams (o jei mums nepavyks, troškimą perduosime palikuonims).

24 valandas per parą septynias dienas per savaitę esame alkani tobulo pasaulio ir 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę esame pervargę, išsekę ir nelaimingi, nes negalime į jį patekti (ką jau patekti – mes negalime jo net pasiekti, nes tobulas pasaulis darosi vis tobulesnis). Viskas kinta per greitai, nespėjame iš paskos savo lūkesčiams, norams, svajonėms, todėl dažnai jaučiamės vieniši.

Paprastumas sujaudina, sugrąžina į dabarties akimirką ir palieka atsiminimą, o efektai kuria emocijas, kurių norisi vis daugiau ir stipresnių, nes jas lengva pamiršti.

Atrodo, kad tiems, kuriais žavimės, šių dienų ritmas tinka puikiai. Nenorėdami išsiskirti iš bendros masės apsimetinėjame, prisidengiame nerūpestingumu. Tik labiausiai varginantis šių dienų dalykas ir yra apsimetinėjimas. Ar galima jo išvengti? Ne. Tačiau atpažinti jį nesunku, o tada reikia tiesiog atsitraukti (ar pasitraukti į kitą vietą).

Ta vieta gali būti ir paroda. Pavyzdžiui, Adelės Velykienės (1928–1982) personalinė ekspozicija "Kad viskas žydėtų". Kodėl būtent ji? Nes paprastumas visada yra vertingesnis už provokuojančius, trumpalaikį įspūdį sukuriančius efektus. Paprastumas sujaudina, sugrąžina į dabarties akimirką ir palieka atsiminimą, o efektai kuria emocijas, kurių norisi vis daugiau ir stipresnių, nes jas lengva pamiršti.

Naiviojo meno atstovės A.Velykienės paroda, kurioje greta menininkės paveikslų, eksponuojami ir jos šeimos narių: brolio Juozo Banaičio (1917–1988), sūnaus Gintauto Velykio, anūkių Lauros Velykytės-Didžiokienės ir Giedrės Velykytės-Jarinienės, proanūkės Sofijos Didžiokaitės darbai suteikia galimybę atsigręžti į fundamentalius dalykus: šeimą, tarpusavio ryšius ir santykius, dvasines vertybes, tradicijas.

Spalvoti paveikslai, kurių kompozicijose daugybė smulkių detalių, išskirstytų į segmentus, leidžia pažvelgti į (ne)paprastą pasaulį. Nenudailintą ir netobulą.

Menininkės žvilgsnis į ją supusią aplinką labai smulkmeniškas, pastebintis kiekvieną detalę, todėl paveiksluose sukuriamas tarsi mažas A.Velykienės kosmosas, nepriklausomas nuo šiuolaikinio pasaulio skubos ir chaoso. Priešingai, darbuose vyraujanti spalvų, grafiškų raštų, formų ritmikos įvairovė iš pirmo žvilgsnio yra labai skirtinga ir aktyvi, tačiau įsižiūrėjus atidžiau ji išreiškia aiškią menininkės siunčiamą žinutę, kad tobulybė iš tiesų yra netobula. Ir tai, kas dabar mums atrodo nebeįdomu ar įprasta (namų aplinka, kelias į darbą, sutinkami žmonės ir pan.) iš tiesų yra ypatinga, jei tik mūsų žvilgsnis bus švelnesnis, subtilesnis ir atidesnis, jei atkreipsime dėmesį į detales (kokios spalvos yra kilimas mūsų namuose ir kaip jis dera su ant palangės stovinčia gėle, koks mėlynas šiandien dangus, kokie gražūs stotelėje greta stovėjusio nepažįstamojo batai ir t.t, ir t.t.).

Aplink mus yra daugybė nuostabių dalykų, kuriuos atsisakome (pa)matyti. O kas būtų, jei vieną dieną tiesiog daugiau laiko skirtume apsidairyti aplink? Neabejoju, pamatytume daug. Pamatytume tikrovę.

Žinoma, tikrovė nebūtinai yra tokia spalvinga, kokia reflektuojama A.Velykienės darbuose. Menininkės brolio J.Banaičio tapybos kūriniuose, akvarelėse ji kiek melancholiška, kupina ilgesnio prasmių ieškojimo. Sūnaus G.Velykio piešiniuose svarbus tikrovės ženkliškumas, jos pėdsakai būtyje, transformacijos kasdienės buities akimirkose. L.Velykytės-Dižiokienės spalvotuose piešiniuose tikrovė atsiskleidžia per gamtiškus pavidalus, kaip ir S.Didžiokaitės darbeliuose, kuriuose fantazijos susilieja su regimais tikrovės vaizdais. G.Velykytės-Jarinienės darbams būdingas grakštumas, neperkrautos, stilizuotos estetikos pajauta.

A.Velykienės 90-ies metų jubiliejui skirta paroda "Kad viskas žydėtų" kalba apie paprastus, kasdieniškus dalykus, apie jausmą, kai gera tiesiog būti tarp jų, juos priimti, jais gėrėtis ir džiaugtis.


Kas: A.Velykienės paroda "Kad viskas žydėtų".

Kur: A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Kada: Veikia iki rugpjūčio 19 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tauta neatsisako ,tauta nori matyt

tauta  neatsisako ,tauta  nori  matyt portretas
ir ,,amerika pirtyje, ir ,,zaldokyne,, ir paroda,,kad viskas zydetu,,, bet siuolaikinej konservatlyberastinej geopolitinej pederastinej amerikoniskoj ir Neo lyberastinej euro geju sojuzo Soroso apmokamoj sistemoj , visa tai nepageidaujama ,- kaip nauujojo vaivorykstinio lyberastinio gyvenimo --antikunis... Todel mieliau ziurim amerikoniskus multikus kuriuiose zmones nepanasus y zmones ,o gyvuliai y gyvlius ,teatruose mieliau stebim kaip artistai santykiauja nuogi scenoje su nesciom artistem ,ar sudaais is kibiro apmeto ziurovus ir save ...o kokia palaima apima per lezbiu ,geju ,transvestitu paradus tiesiog nepakartojama....nirvana.......
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tarp gėrio ir blogio
    Tarp gėrio ir blogio

    Baigiasi metai, viso ko mums atnešę. Buvo apstu gerų dalykų, bet šalia jų sulaukėme ir pačių keisčiausių valdžios potvarkių, o beprecedentis mokytojų streikas išryškino absoliučią valdančiųjų aroganciją, nenorą ir...

    17
  • Lyg šventyklos
    Lyg šventyklos

    Štai mūsų premjeras susilaukė populiarumo jo išsvajotose rytų lankose. Rusijos žiniasklaida išsijuosusi juokiasi iš premjero maisto talonų („Pirmi išėjote iš SSSR – pirmi ir į ją grįžtate“)...

    24
  • „Scanorama“: pasitinkant gerą kiną Kaune
    „Scanorama“: pasitinkant gerą kiną Kaune

    Lapkričio 15–25 d. Kauno rudens kodu taps šešioliktasis Europos šalių kino forumas "Scanorama". Festivalio metu bus pristatyti naujausi ir ryškiausi Europos filmai, švenčiamas kino meistro Ingmaro Bergmano ...

  • Ant kokio pamato statomas XXI a. Kaunas?
    Ant kokio pamato statomas XXI a. Kaunas?

    Kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta. ...

    14
  • Ypatinga šventė
    Ypatinga šventė

    Rytoj Kaune – didi diena. Net ir kitų konfesijų žmonės ar apskritai netikintieji negali neįvertinti Popiežiaus apsilankymo svarbos. Daugybei kauniečių tai bus vienas stipriausių išgyvenimų. ...

    12
  • Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves
    Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves

    Neduok Dieve, gyventi įdomiais laikais, taip kalbėjo senovės Kinijos išminčius Konfucijus. Filosofas turėjo omenyje, kad kuo laikai įdomesni, tuo jie neramesni. Permainos visada nepatogios, nors neišvengiamos, o be jų neįmanoma pažanga. ...

    43
  • Atminties darbas ir montažas
    Atminties darbas ir montažas

    Carinei Rusijai valdant Kauną, XIX a., kitoje Nemuno pusėje esantys Aleksotas ir Panemunė buvo užimti Napoleono Bonaparto. Šiandien jau tarsi didžiuodamiesi skaičiuojame vietas, kur lankėsi imperatorius, lyg sąmoningai pamiršdami apie jo ...

  • Gražioji epocha vartojimo mekoje
    Gražioji epocha vartojimo mekoje

    Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje "Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai" rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunyst...

  • Nelieskite R. Kalantos!
    Nelieskite R. Kalantos!

    Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų ke...

    105
  • Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą
    Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą

    Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? ...

    5
Daugiau straipsnių