N.Mačiulis: kodėl lietuvaičiams nebereikia magistrantūros?

Pasibaigus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas, aiškėja neraminanti tendencija – mažėja bakalauro studijų absolventų, ketinančių tęsti studijas magistrantūroje, skaičius.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai magistrantūros studijas Lietuvoje pasirinko 29 proc. mažiau žmonių nei 2008 metais.

 

Kaip parodė neseniai LSAS atlikta apklausa, tik 37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų šiemet planavo toliau tęsti studijas.

 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekano dr. Nerijaus Mačiulio teigimu, situacija Lietuvoje visiškai priešinga bendrai tendencijai Europos Sąjungoje – ES šalyse vidutiniškai apie 70 proc. absolventų tęsia studijas magistrantūroje. „Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva šiuo aspektu taip išsiskiria, yra labai žemas antros pakopos studijų kokybės lygis. Paprastai jų metu studentų įgyjamos žinios ir įgūdžiai nelabai skiriasi nuo bakalauro studijų, dažnai dėsto tie patys dėstytojai ir naudoja tą pačią mokymo medžiagą“, – pastebi dr. N. Mačiulis.

Studijų dekano nuomone, dėl šios priežasties magistro laipsnis šalyje tampa formaliu faktoriumi, vis mažiau suteikiančiu realią pridėtinę vertę – magistrantūros absolventai įgyja diplomą, bet ne išskirtines kompetencijas.

„Neformalios absolventų apklausos rodo, kad magistrantūros programos neretai pasirenkamos atsižvelgiant tik į jų kainą ir į mokymosi sudėtingumą – kuo reikalavimai mažesni, tuo geriau. Absolventai, iš tikrųjų siekiantys toliau gilinti savo žinias pasirinktoje srityje, turi labai nedaug kokybiškų studijų programų pasirinkimų Lietuvoje ir yra priversti dairytis į užsienio universitetus“, – sako dr. N. Mačiulis. Penktadalis norinčių studijuoti magistrantūroje studentų, yra išsakę nuomonę, kad dairosi studijų svečiose šalyse.

 

Dar viena įžvelgiama priežastis – pačių dėstytojų turimos kompetencijos. „Magistrantūros studentai tikisi nebe vadovėlinių tiesų, o gilesnių įžvalgų, apibendrinančių konkrečios problematikos mokslinius tyrimus ir jos praktinius aspektus. Deja, dažnas dėstytojas yra menkai susipažinęs su praktinėmis aktualijomis. ISM aktyviai naudoja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonių atvejų analizes (angl. case study), kurios leidžia studentams suvokti tarptautinių ir vietinės rinkos specifikas, šalies ekonominę ir politinę situaciją – tai būtina, jei šie žmonės žada dirbti ar kurti verslą Lietuvoje“, - pažymi ISM studijų dekanas.

Pasak profesorės iš Australijos Christine O‘Connor, dėstysiančios ISM magistrantams, vien vadovėlių ir mokslinių straipsnių skaitymas studentams suteikia labai siaurą, nors ir svarbų, realaus pasaulio suvokimą. „Realių verslo ir ekonominių problemų analizė auditorijoje leidžia studentui pajusti praktines situacijas, pačiam įsitraukti į sprendimų priėmimą ir suvokti jų pasekmes. Toks mokymo metodas daugelyje pasaulio universitetų jau taikomas beveik šimtmetį, matome, kad ir Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi“, - teigia Ch. O‘Connor.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys:

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2009 m.: 9 tūkst. 774;

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2008 m.: 13 tūkst. 826.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos pramonės rezultatai nepaliauja stebinti
    Lietuvos pramonės rezultatai nepaliauja stebinti

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kūrybininkams: kelios mintys apie rinkodarą
    Kūrybininkams: kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    3
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
Daugiau straipsnių