N.Mačiulis: kodėl lietuvaičiams nebereikia magistrantūros?

Pasibaigus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas, aiškėja neraminanti tendencija – mažėja bakalauro studijų absolventų, ketinančių tęsti studijas magistrantūroje, skaičius.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai magistrantūros studijas Lietuvoje pasirinko 29 proc. mažiau žmonių nei 2008 metais.

 

Kaip parodė neseniai LSAS atlikta apklausa, tik 37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų šiemet planavo toliau tęsti studijas.

 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekano dr. Nerijaus Mačiulio teigimu, situacija Lietuvoje visiškai priešinga bendrai tendencijai Europos Sąjungoje – ES šalyse vidutiniškai apie 70 proc. absolventų tęsia studijas magistrantūroje. „Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva šiuo aspektu taip išsiskiria, yra labai žemas antros pakopos studijų kokybės lygis. Paprastai jų metu studentų įgyjamos žinios ir įgūdžiai nelabai skiriasi nuo bakalauro studijų, dažnai dėsto tie patys dėstytojai ir naudoja tą pačią mokymo medžiagą“, – pastebi dr. N. Mačiulis.

Studijų dekano nuomone, dėl šios priežasties magistro laipsnis šalyje tampa formaliu faktoriumi, vis mažiau suteikiančiu realią pridėtinę vertę – magistrantūros absolventai įgyja diplomą, bet ne išskirtines kompetencijas.

„Neformalios absolventų apklausos rodo, kad magistrantūros programos neretai pasirenkamos atsižvelgiant tik į jų kainą ir į mokymosi sudėtingumą – kuo reikalavimai mažesni, tuo geriau. Absolventai, iš tikrųjų siekiantys toliau gilinti savo žinias pasirinktoje srityje, turi labai nedaug kokybiškų studijų programų pasirinkimų Lietuvoje ir yra priversti dairytis į užsienio universitetus“, – sako dr. N. Mačiulis. Penktadalis norinčių studijuoti magistrantūroje studentų, yra išsakę nuomonę, kad dairosi studijų svečiose šalyse.

 

Dar viena įžvelgiama priežastis – pačių dėstytojų turimos kompetencijos. „Magistrantūros studentai tikisi nebe vadovėlinių tiesų, o gilesnių įžvalgų, apibendrinančių konkrečios problematikos mokslinius tyrimus ir jos praktinius aspektus. Deja, dažnas dėstytojas yra menkai susipažinęs su praktinėmis aktualijomis. ISM aktyviai naudoja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonių atvejų analizes (angl. case study), kurios leidžia studentams suvokti tarptautinių ir vietinės rinkos specifikas, šalies ekonominę ir politinę situaciją – tai būtina, jei šie žmonės žada dirbti ar kurti verslą Lietuvoje“, - pažymi ISM studijų dekanas.

Pasak profesorės iš Australijos Christine O‘Connor, dėstysiančios ISM magistrantams, vien vadovėlių ir mokslinių straipsnių skaitymas studentams suteikia labai siaurą, nors ir svarbų, realaus pasaulio suvokimą. „Realių verslo ir ekonominių problemų analizė auditorijoje leidžia studentui pajusti praktines situacijas, pačiam įsitraukti į sprendimų priėmimą ir suvokti jų pasekmes. Toks mokymo metodas daugelyje pasaulio universitetų jau taikomas beveik šimtmetį, matome, kad ir Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi“, - teigia Ch. O‘Connor.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys:

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2009 m.: 9 tūkst. 774;

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2008 m.: 13 tūkst. 826.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais
    Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais

    Kaip diena, taip naujiena. Nors pinigų trūksta ir mokykloms, ir vaikų apsaugai nuo smurto, ir gynybai, o mokesčiai darbo jėgai žiauriausi Europoje, Seimo veikėjų apetitas taškytis mūsų pinigais – toks pat beribis kaip Visata ir kvailumas...

    7
  • Patyčios iš tautinio kostiumo
    Patyčios iš tautinio kostiumo

    Lietuvoje vyrauja patyčių "kultūra", o ją kuria ir palaiko ne kas kitas, o tie, kurie tarsi turėtų su šiuo ydingu reiškiniu kovoti – tai viešosios nuomonės formuotojai. ...

    4
  • Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?
    Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?

    „Europa iš esmės turi rimtesnių problemų negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas po savaitgalį praėjusios saugumo konferencijos Miunchene. – JAV pr...

    1
  • Kada metas keisti savo pensijų fondą?
    Kada metas keisti savo pensijų fondą?

    Absoliuti dauguma darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų būsimai pensijai kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Šiuo metu savo pensijai tokiu būdu kaupia daugiau nei 1,25 mln. būsimųjų pensininkų, o bendras jų sukauptas turtas viršija 2,...

    1
  • Lietuvių kalbos kultūros metus pradėjus
    Lietuvių kalbos kultūros metus pradėjus

    Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Tuo raginama rūpintis, globoti, puoselėti ir tas mažesniųjų tautų kalbas, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos k...

    1
  • V. Matijošaičiui teks kasdien vykdyti pažadą
    V. Matijošaičiui teks kasdien vykdyti pažadą

    Kauno meras šią savaitę darbe atrodys sportiškiau nei įprastai. "Žalgirio" krepšininkams savaitgalį laimėjus Karaliaus Mindaugo taurę, Visvaldui Matijošaičiui teks vykdyti pažadą ir kasdien vilktis žaliuosius kl...

    8
  • Grafičiai ir protestas
    Grafičiai ir protestas

    Mūsų namams tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, naudojamės elektra ir kitokiais patogumais. Valgome skanius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ar yra prieš ką protestuoti? Ar yra prasmės protestuoti? O gal vadovaujamės dėsniu, kad, j...

    3
  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

    1
  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

    1
  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    33
Daugiau straipsnių