Nekompetencijos pamokos, arba kaip konservatoriai pateks į studentų vadovėlius

Kauno Raudonojo Kryžiaus ir Kauno 2 – osios klinikinių ligoninių sujungimas galėtų tapti puikiu pavyzdžiu studentams, studijuojantiems vadybą, kaip svarbu, jog vienus ar kitus sprendimus priimanti vadovybė nestokotų kompetencijos.

Tačiau viską pradėkime nuo pradžių. 2009 metais Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi vykdyti Sveikatos sistemos pertvarką, kurios esmė – teikti saugias, geros kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams bei efektyviai naudoti sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. Tad siekiant šio tikslo, buvo imtasi gydymo įstaigų (t.y.ligoninių) tinklo optimizavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno medicinos universiteto klinikos per artimiausius trejus metus pasistatys modernų ir šiuolaikišką bei pačias moderniausias paslaugas teikiantį Traumų centrą, Sveikatos apsaugos ministerija pasitarusi su Savivaldybe pasiūlė apjungti Raudonojo kryžiaus ligoninę su Kauno 2- aja klinikine ligonine, kuri teiktų daugiaprofilines sveikatos priežiūros paslaugas ir savo paslaugų kokybe konkuruotų su Kauno medicinos universiteto klinikomis. Tokią ateitį Kauno 2 – ajai klinikinei ligoninei ir Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninei numatė LR Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau, Kauną valdantys konservatoriai, dėka savo nekompetencijos ir nepamatuotų asmeninių ambicijų sugebėjo viską apversti aukštyn kojomis.

Vietoje to, kad dviejų ligoninių apjungimo esme taptų žymiai geresnių ir kokybiškesnių paslaugų Kauno miesto gyventojams teikimas, mero Andriaus Kupčinsko vadovaujami konservatoriai nutarė  „pasistatyti“ savo, t.y. konservatorių partijai priklausantį vadovą. Tam tikslui pasiekti konservatoriai sudarė komisiją, kuri pasiūlė prie Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės prijungti didesnę ir žymiai platesnį paslaugų spektrą teikiančią Kauno 2 – osios klinikinę ligoninę.  Kaip sakoma ne prie švarko prisiūti sagą, bet prie sagos švarką.

Kyla klausimas kodėl? Raudonojo Kryžiaus ligoninei vadovauja konservatorius. Pasirinkus priešingą variantą, kuris atrodytų žymiai logiškesnis (prie Kauno 2 –osios ligoninės prijungti Raudonojo Kryžiaus ligoninę), vadovu liktų Kauno 2 –osios ligoninės vadovas, kuris nepriklauso konservatorių partijai.

Žinoma, komisija galėjo pasirinkti ir trečią variantą – sujungti abejas ligonines, kas, beje, galiausiai ir buvo padaryta. Tačiau pastarasis variantas ambicingiems ir kompetencijos stokojantiems Kauno konservatoriams irgi pasirodė nepatrauklus. Vėl kyla klausimas kodėl? Sujungus abejas ligonines atsirastų naujas juridinis asmuo, kurio vadovą reiktų skirti viešo konkurso būdu. O kaip žinome, konservatoriai viešos konkurencijos bijo.

Kaip jau minėta, galiausiai ir buvo pasirinktas trečiasis variantas, tačiau visa esmė ne čia. Svarbiausia tai, kad konservatorių asmeninės ambicijos ir partinės naudos siekimas visą šį klausimą pavertė politiniu.

Matydami visus šiuos konservatorių žaidimėlius su tuo negalėjo susitaikyti iš pradžių vienos, o vėliau ir kitos ligoninės kolektyvai. Prie Kauno miesto savivaldybės vyko ne vienas piketas, mitingas ir galiausia tapo akivaizdu, kad nesvarbu koks bus priimtas sprendimas, vis tiek jis bus blogas. O pati svarbiausia idėja – stipri Kauno miesto savivaldybės ligoninė, kuri teiktų daugiaprofilines sveikatos priežiūros paslaugas ir savo paslaugų kokybe konkuruotų su Kauno medicinos universiteto klinikomis, nuėjo į antrą planą.

Taigi, pasirodo, kad vadovaujant miestui svarbu būti ne tik jauniems, bet ir kompetentingiems. Visgi tenka apgailestauti, kad „Sėkmės“ koalicija į studentų vadybos vadovėlius įeis kaip viena labiausiai kompetencijos stokojanti Kauno valdžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    2
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

Daugiau straipsnių