Negi mūsų protėviai buvo kvailesni ir virė bei valgė sriubas?

Šį kartą noriu kalbėti apie sriubą. Apie valgį, kuris daugeliui mūsų yra tiek įprastas ir būtinas, kad be jo neįsivaizduojame savo stalo kasdieninio. 

Tačiau apie sriubą noriu kalbėti ne todėl, kad ką nors apie ją išmanau, o todėl, kad šiomis dienomis sriuba tapo valdžios sprendimo objektu, o pats tas sprendimas sulaukė nemažos reakcijos iš visuomenės.

Turiu galvoje naują mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, kuri įsigaliojo nuo šių mokslo metų. Reikia tik dėkoti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams, kurie parengė naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą, nes visi suprantame, kad mūsų vaikų ir vaikaičių sveikata priklauso ir nuo to, kaip jie maitinasi. Tuo labiau, kad sveikata – tai ne tik gera savijauta ir nuotaika. Sveikata – tai ir pinigai, todėl kuo sveikesnis bus mūsų jaunimas, tuo mažiau pinigų reikės jo gydymui, o daugiau pinigų liks senimo gydymui.

Atrodo, visi suprantame, kad mūsų sveikata priklauso ir nuo mūsų mitybos, tačiau vargu ar visi galime pasigirti, kad sveikai maitinamės. Kodėl mes valgome prastą, bevertį ar net kenksmingą maistą turbūt geriausiai paaiškintų psichologai ar net psichiatrai. Tačiau tiems žmonėms, kurie neabejingi savo mitybai ir sveikatai, drąsiai siūlau naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą pasikabinti savo virtuvėje.

Štai keletas teiginių iš šio aprašo: maistas turi būti gaminamas tą pačią dieną; pirmenybę teikti virimui ir troškinimui, o ne kepimui; mėsą malti vietoje; karšti mėsos patiekalai turi būti 2–3 kartus, karšti žuvies patiekalai – 1 kartą, karšti varškės, miltų patiekalai – 1–2 kartus per savaitę. Mokyklų valgyklose uždrausti bulvių traškučiai, saldainiai ir šokoladas, gazuoti ir energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai.
Sujudimas visuomenėje, o tiksliau – mokinių tėvų tarpe, kilo dėl to, kad šiame mokinių maitinimo organizavimo apraše neliko sriubos. Tiksliau tariant, ji nėra draudžiama, bet nėra ir rekomenduojama, todėl formaliai žiūrint mokyklų vadovybė nieko nepažeistų, jei jų mokyklose sriuba būtų neverdama.

Sujudus nustebusiems tėvams, manantiems, kad jų vaikai turėtų mokykloje gauti karštos sriubos, alyvos į ugnį kliūstelėjo vienas aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkas, pasakęs štai ką: „Civilizuotose šalyse sriuba laikoma menkaverčiu maistu, kuris skirtas vargšams maitinti. Tiekiant sriubą, nebūtų užtikrintas visavertis moksleivių maitinimas“.

Esu sriubos mėgėjas ir neįsivaizduoju savo mitybos be jos. Tačiau pažįstu žmonių, kurie sriubos beveik nevalgo ir gerai jaučiasi, tad gal tikrai sriuba nėra būtinas valgis. Vis dėlto kodėl tūkstančius metų visuose pasaulio kampeliuose žmonės virė ir verda sriubą? 
Negi mūsų protėviai buvo už mus kvailesni ir virė bei valgė sriubas šiaip sau? Juk senovės žmonės neturėjo jokių laboratorijų ir viską išbandydavo savo kailiu, tad jei virė sriubas, reiškia jautė jų naudą.

Neįsiklausymas į protėvių patirtį ir net nepagarba jai yra ne toks jau retas reiškinys kiekvienoje epochoje. Blogiau, kai šios protėvių patirties negerbia valdžios žmonės, kurie priima sprendimus, veikiančius mūsų kasdieninį gyvenimą.

Šį kartą noriu kalbėti apie sriubą. Apie valgį, kuris daugeliui mūsų yra tiek įprastas ir būtinas, kad be jo neįsivaizduojame savo stalo kasdieninio. 

Tačiau apie sriubą noriu kalbėti ne todėl, kad ką nors apie ją išmanau, o todėl, kad šiomis dienomis sriuba tapo valdžios sprendimo objektu, o pats tas sprendimas sulaukė nemažos reakcijos iš visuomenės.

Turiu galvoje naują mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, kuri įsigaliojo nuo šių mokslo metų. Reikia tik dėkoti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams, kurie parengė naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą, nes visi suprantame, kad mūsų vaikų ir vaikaičių sveikata priklauso ir nuo to, kaip jie maitinasi. Tuo labiau, kad sveikata – tai ne tik gera savijauta ir nuotaika. Sveikata – tai ir pinigai, todėl kuo sveikesnis bus mūsų jaunimas, tuo mažiau pinigų reikės jo gydymui, o daugiau pinigų liks senimo gydymui.

Atrodo, visi suprantame, kad mūsų sveikata priklauso ir nuo mūsų mitybos, tačiau vargu ar visi galime pasigirti, kad sveikai maitinamės. Kodėl mes valgome prastą, bevertį ar net kenksmingą maistą turbūt geriausiai paaiškintų psichologai ar net psichiatrai. Tačiau tiems žmonėms, kurie neabejingi savo mitybai ir sveikatai, drąsiai siūlau naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą pasikabinti savo virtuvėje.

Štai keletas teiginių iš šio aprašo: maistas turi būti gaminamas tą pačią dieną; pirmenybę teikti virimui ir troškinimui, o ne kepimui; mėsą malti vietoje; karšti mėsos patiekalai turi būti 2–3 kartus, karšti žuvies patiekalai – 1 kartą, karšti varškės, miltų patiekalai – 1–2 kartus per savaitę. Mokyklų valgyklose uždrausti bulvių traškučiai, saldainiai ir šokoladas, gazuoti ir energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai.
Sujudimas visuomenėje, o tiksliau – mokinių tėvų tarpe, kilo dėl to, kad šiame mokinių maitinimo organizavimo apraše neliko sriubos. Tiksliau tariant, ji nėra draudžiama, bet nėra ir rekomenduojama, todėl formaliai žiūrint mokyklų vadovybė nieko nepažeistų, jei jų mokyklose sriuba būtų neverdama.

Sujudus nustebusiems tėvams, manantiems, kad jų vaikai turėtų mokykloje gauti karštos sriubos, alyvos į ugnį kliūstelėjo vienas aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkas, pasakęs štai ką: „Civilizuotose šalyse sriuba laikoma menkaverčiu maistu, kuris skirtas vargšams maitinti. Tiekiant sriubą, nebūtų užtikrintas visavertis moksleivių maitinimas“.

Esu sriubos mėgėjas ir neįsivaizduoju savo mitybos be jos. Tačiau pažįstu žmonių, kurie sriubos beveik nevalgo ir gerai jaučiasi, tad gal tikrai sriuba nėra būtinas valgis. Vis dėlto kodėl tūkstančius metų visuose pasaulio kampeliuose žmonės virė ir verda sriubą? 
Negi mūsų protėviai buvo už mus kvailesni ir virė bei valgė sriubas šiaip sau? Juk senovės žmonės neturėjo jokių laboratorijų ir viską išbandydavo savo kailiu, tad jei virė sriubas, reiškia jautė jų naudą.

Neįsiklausymas į protėvių patirtį ir net nepagarba jai yra ne toks jau retas reiškinys kiekvienoje epochoje. Blogiau, kai šios protėvių patirties negerbia valdžios žmonės, kurie priima sprendimus, veikiančius mūsų kasdieninį gyvenimą.


Šiame straipsnyje: mokinių maitinimassriuba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad pernai gruodį padaugėjo gyventojų, laukiančių būsto kainos kilimo. Tikinčių, kad būstų kainos brangs buvo daugiau negu pernai rugsėjį ir daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ...

    1
  • Kas išgydys papuvusią žuvį?
    Kas išgydys papuvusią žuvį?

    Eilinę švietimos sistemos gelbėjimo stadiją išgyvenanti Lietuva nusitaikė į direktorius. Iš paties aukščiausio valstybės valdymo aukšto skelbiama nuomonė, kad bepūnančią žuvį reikia gelbėti nuo galvos, randa vis...

    2
  • Link kitokios pasaulio <span style=color:red;>(ne)</span>tvarkos?
    Link kitokios pasaulio (ne)tvarkos?

    Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl ...

  • „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?
    „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

    Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aišk...

    1
  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    13
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

Daugiau straipsnių