Negi mūsų protėviai buvo kvailesni ir virė bei valgė sriubas?

Šį kartą noriu kalbėti apie sriubą. Apie valgį, kuris daugeliui mūsų yra tiek įprastas ir būtinas, kad be jo neįsivaizduojame savo stalo kasdieninio. 

Tačiau apie sriubą noriu kalbėti ne todėl, kad ką nors apie ją išmanau, o todėl, kad šiomis dienomis sriuba tapo valdžios sprendimo objektu, o pats tas sprendimas sulaukė nemažos reakcijos iš visuomenės.

Turiu galvoje naują mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, kuri įsigaliojo nuo šių mokslo metų. Reikia tik dėkoti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams, kurie parengė naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą, nes visi suprantame, kad mūsų vaikų ir vaikaičių sveikata priklauso ir nuo to, kaip jie maitinasi. Tuo labiau, kad sveikata – tai ne tik gera savijauta ir nuotaika. Sveikata – tai ir pinigai, todėl kuo sveikesnis bus mūsų jaunimas, tuo mažiau pinigų reikės jo gydymui, o daugiau pinigų liks senimo gydymui.

Atrodo, visi suprantame, kad mūsų sveikata priklauso ir nuo mūsų mitybos, tačiau vargu ar visi galime pasigirti, kad sveikai maitinamės. Kodėl mes valgome prastą, bevertį ar net kenksmingą maistą turbūt geriausiai paaiškintų psichologai ar net psichiatrai. Tačiau tiems žmonėms, kurie neabejingi savo mitybai ir sveikatai, drąsiai siūlau naująjį mokinių maitinimo organizavimo aprašą pasikabinti savo virtuvėje.

Štai keletas teiginių iš šio aprašo: maistas turi būti gaminamas tą pačią dieną; pirmenybę teikti virimui ir troškinimui, o ne kepimui; mėsą malti vietoje; karšti mėsos patiekalai turi būti 2–3 kartus, karšti žuvies patiekalai – 1 kartą, karšti varškės, miltų patiekalai – 1–2 kartus per savaitę. Mokyklų valgyklose uždrausti bulvių traškučiai, saldainiai ir šokoladas, gazuoti ir energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai.
Sujudimas visuomenėje, o tiksliau – mokinių tėvų tarpe, kilo dėl to, kad šiame mokinių maitinimo organizavimo apraše neliko sriubos. Tiksliau tariant, ji nėra draudžiama, bet nėra ir rekomenduojama, todėl formaliai žiūrint mokyklų vadovybė nieko nepažeistų, jei jų mokyklose sriuba būtų neverdama.

Sujudus nustebusiems tėvams, manantiems, kad jų vaikai turėtų mokykloje gauti karštos sriubos, alyvos į ugnį kliūstelėjo vienas aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkas, pasakęs štai ką: „Civilizuotose šalyse sriuba laikoma menkaverčiu maistu, kuris skirtas vargšams maitinti. Tiekiant sriubą, nebūtų užtikrintas visavertis moksleivių maitinimas“.

Esu sriubos mėgėjas ir neįsivaizduoju savo mitybos be jos. Tačiau pažįstu žmonių, kurie sriubos beveik nevalgo ir gerai jaučiasi, tad gal tikrai sriuba nėra būtinas valgis. Vis dėlto kodėl tūkstančius metų visuose pasaulio kampeliuose žmonės virė ir verda sriubą? 
Negi mūsų protėviai buvo už mus kvailesni ir virė bei valgė sriubas šiaip sau? Juk senovės žmonės neturėjo jokių laboratorijų ir viską išbandydavo savo kailiu, tad jei virė sriubas, reiškia jautė jų naudą.

Neįsiklausymas į protėvių patirtį ir net nepagarba jai yra ne toks jau retas reiškinys kiekvienoje epochoje. Blogiau, kai šios protėvių patirties negerbia valdžios žmonės, kurie priima sprendimus, veikiančius mūsų kasdieninį gyvenimą.


Šiame straipsnyje: mokinių maitinimassriuba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    8
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių