Nauja zuikių rūšis Vilniuje

Tipiškas Lietuvos studentas – jaunas žmogus, studijuojantis universitete, kupinas drąsaus ryžto užkariauti pasaulį, į sostinę atvažiavęs iš mažesnio miestelio, gyvenantis bendrabutyje, mėgstantis alų, nekenčiantis paskaitų penktadienio rytais ir kartas nuo karto grįžtantis į gimtąjį miestelį aplankyti jo pasiilgusių tėvų. Tipiškas studentas neturi mašinos, tad į gimtąjį miestelį važiuoja autobusu arba traukiniu.

Norint nusigauti iki autobusų ar traukinių stoties jam reikia sėsti į troleibusą ir po gero pusvalandžio atsiduri  stotyje. Studentas, dar doras pilietis, todėl jam būtinas vienkartinis troleibuso ar autobuso bilietėlis kainuojantis 1 litą 25 centus. Paprastai tipiškas studentas turi elektroninį bilietą už 22 litus, leidžiantį visą mėnesį važinėti autobusais ir troleibusais.

Atėjus penktadienio popietei, kuomet patogiausias laikas studentui važiuoti namo, jis įlipa į troleibusą, vos prisėdęs atsistoja – vietą atsisėsti užleidžia močiutei marga skara – ir prie kojos priglaudžia nedidelį, jau nebe naują lagaminą. Studentas pasiruošęs kelionei namo – į lagaminą susidėjo patalynę ir keletą drabužių, kad tėvų namuose viską išsiskalbtų, bei kelias knygas, kad pasiruoštų pirmadienio paskaitoms. Ausinuke skamba lengvas rokas ir troleibusas pradeda riedėti.

Istorija nebūtų istorija, jeigu ne lengvą studento roką pertraukiantis - „Kur jūsų bilietėlis?“. Ausinės randa vietą ant studento pečių. Kontrolierė pakartoja klausimą. Studentas atkiša mėnesinį bilietą – tvarkingai pildytą. Kontrolierė pakraipo galvą ir nenusileidžia: „O kam priklauso šis lagaminas?“  Studentas kuklus, savo turtais nelinkęs didžiuotis, tad nieko į klausimą neatsako. Kontrolierė pakartoja klausimą. Studentas nedrąsiai: „Tai mano lagaminas.“ „Prašau parodyti bagažo bilietėlį“ – pareikalauja kontrolierė, jau sunkiojo  roko solisto tonu.

Bagažo bilietėlį? Studentas suglumęs. „Nemokamai vežamo bagažo dydis – 40/20/60 cm. Jei bagažo matmenų suma viršija 120 cm, privalote pirkti ir pažymėti bilietą bagažui.“ – toną griežtina kontrolierė.

Jaunutė, smulkaus sudėjimo ir elegantiška moteris (greičiausiai kokio nors banko darbuotoja), sėdinti troleibuso gale, išgirdusi lyg kastingą vedančios kontrolierės išbertus matmenis, šiek tiek paltu pridengia savo rankinę. Moters rankinė, galimas daiktas, yra didesnė nei 40/20/60: ir iš pločio, ir iš aukščio – juk tokios dabar madoje.

Bilietėlio rankinei moteris nenupirko – pagailėjo 2 litų 50 centų, o dabar gali tekti mažiausiai 60 litų baudos sumokėti – už tai, kad troleibusu vežė ir bilietėlio nenupirko per didelių matmenų savo bagažui – paskutinio mados klyksmo rankinei.

Kai kontrolierė kelis kartus padeklamavo tobulųjų 40/20/60 proporcijų ketureilį, svajingai pro langą žvelgęs abiturientas, Menų gimnazijos moksleivis pajaučia, kad ima prakaituoti jo delnai. Menų gimnazisto piniginėje – vos pora litų (čia ir rytojaus pietums turi užtekti), o dešiniojoje rankoje – plonytis, tačiau didžiulis lagaminas (kitaip, A1 formato dėklas eskizams), kuriame moksleivis kasdien į mokyklą ir iš jos vežiojasi savo piešinius bei eskizus.

Moksleivis turi įsigijęs mėnesinį bilietėlį, tačiau šis – tik jam pačiam, jokiu būdu ne jo lagaminui, kurį Menų gimnazijos studentas kasdien privalo vežiotis į mokyklą. Labai gaila, tačiau mėnesinio bagažo bilieto nėra. Tad bagažui reikia pirkti vienkartinį bilietėlį. Nuolaida, parodžius moksleivio pažymėjimą, gimnazistui bus suteikta; tad 1 litą 25 centus kainuoja lagaminėlio kelionė į mokyklą ir lygiai tiek pat kelionė namo po pamokų. 2 litai 50 centų vien už tai, kad moksleivis į gimnaziją atvyktų su būtinomis priemonėmis – piešiniais ir eskizais, kuriems kaip apsauga nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių būtinas gigantiškas A1 formato dėklas. O kur dar paties gimnazisto kelionė troleibusu. Tada kokia suma susidaro per mėnesį?

Skundžiasi tėvai, kad sunku vaiką išleisti į mokyklą. Nelengva, išties, o dar jei Menų gimnazijoje besimokantį, kasdien į pamokas A1 formato dėklą su piešiniais ir eskizais tystis turintį ir dar bilietėlį troleibuse tam lagaminėliui į dieną po du kartus perkantį...

Taisyklės griežtos – jei bagažo matmenų suma viršija 120 cm, privalote pirkti ir pažymėti bilietą bagažui. Nemokamai vežamo bagažo dydis – 40/20/60 cm ir nei centimetru daugiau.

Tad ką daryti vargšui studentui, į treniruotę su nemažu sportiniu krepšiu važiuojančiam? Mados tendencijų paisančiai moteriai su didele rankine? Pradedančiam verslininkui, nesiskiriančiam su nešiojamu kompiuteriu, kuris nepriklauso „mini“ kompiuterių grupei? Menų gimnazijos moksleiviui, kuriam 2 litai pietums – nemaži pinigai? Važiuoti zuikiu? Tiesa, išeina, kad zuikis šitokiu atveju būtų lagaminas, nešiojamas kompiuteris, rankinė ar studento nešulys, kur sukrauta skalbti vežama patalynė ir kelios knygos, skirtos pasiruošti pirmadienio paskaitoms.

Naujos taisyklės Vilniaus miesto troleibusuose ir autobusuose, naujos ir zuikių rūšys. Per didelių matmenų bagažas ir nešuliai niekur nepabėgs, tad gaudynių scenarijaus, nukreipto prieš šitokius zuikius rengti neprasminga. Tačiau kaip kovoti su „bagažo be bilietėlio, kurio matmenų suma viršija 120 centimetrų“ reiškiniu? Galbūt vieninteliu logišku būdu – panaikinti nelogišką bagažo (tame tarpe ir moksleiviams būtinų reikmenų, nešiojamų kompiuterių, net maisto produktų krepšių) apmokestinimą vežant juos troleibusu ar autobusu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    8
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių