Nacionalinis saugumas - ant pensininkų pečių?

Kiekviena tauta siekia  išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Tautos aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas.

Ne veltui mūsų Konstitucija įpareigoja piliečius užpuolimo atveju ginti savo valstybę. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas konkretizuoja šią nuostatą, kad visuotinis pasipriešinimas pagal amžių ir galimybes ginkluotas ir neginkluotas ir kad nacionalinį saugumą užtikrina piliečių rengimąsi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Apie ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą agresijai yra priimta Lietuvos Respublikos  ginkluotos gynybos ir pasipriešinimą agresijai įstatymas Vyriausybės nutarimu įkurta  Valstybinis pilietinio pasipriešinimo centras Apie ginkluotą gynybą ir pasipriešinimo agresijai  teisinių pagrindų užtenka. Bet tuo ir pasibaigia.

Visuomenėje jų akcija nejaučiama. Panaikinus karinę prievolę, nesant mokyklose karinio parengimo, nesant pakankamai lėšų samdytai kariuomenei, auga prie ginklo neraštinga tauta. Žiūrint į Seimo apytuštę salę bręsta sveikas nerimas. Nesant lėšų Seimas pasisuko į savanorišką  šaulių organizaciją, galinčią piliečius rengti visuotiniam pasipriešinimui Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, nustatydama krašto apsaugos sistemoje veiklos gaires, nustatė, kad labai svarbi  Lietuvos šaulių sąjungos veikla, siekiant įtraukti šią visuomeninę organizaciją tiek politiniam ugdymui tiek piliečius rengiant karinei veiklai.

Šaulių sąjunga. turi tradicijas, išlaikiusi egzaminus kovose už laisvę, tačiau jos reikšmė Tėvynės gynyboje neįvertinta, nomenklatūrinių jėgų nustumta į paraštes, valdininkų ignoruojamą. Tarpukaryje nuo nulio ji buvo išaugusi iki 60 tūkst. o atkurta per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. sumažėjo iki 7 tūkst., paseno.           

Seimas, įvertindamas Šaulių sąjungos reikšmę nacionalinėje gynyboje, priėmė Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame nurodo, kad šauliai rengiasi pilietinei savigynai, visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui. 

Tačiau įstatymo papildymas turi nedovanotina trūkumą – jis negyvas. Neišspręstas  subjektų klausimas – kas vykdys įstatymą, kaip pasiekti kritinį šaulių skaičių, kritinę masę, kurį būtų pajėgi įvykdyti iškeltus uždavinius.

Pagal įstatymo papildymą Šaulių organizacijos augimas - pačių šaulių reikalas. Šauliai palikti vieni kautis už savo organizaciją. Tačiau Šaulių sąjunga nesavitikslė profesinio susibūrimo nevyriausybinė organizacija, o išskirtinė nesavanaudiška patriotinė organizacija, kuri vykdo valstybės deleguotas funkcijas, nuo kurios priklauso valstybės likimas.

Todėl valstybė turi pareigą nepalikti jos vienišos, o padėti jai rūpintis organizacijos augimu, jos sudėtimi, padėti šaulių būstinėms tapti jaunimo traukos centru.

Deja, nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Nacionalinio saugumo pagrinduose, nei LŠS įstatymo pakeitimuose tai neatsispindi.

Savivaldybės nusišalinusios nuo nacionalinės gynybos, jų teritorijoje Šaulių organizacija tartum svetimkūnis. Vietose, kur vyksta pats virsmas  nacionalinio saugumo įstatymai nenuleisti.        

Seimas, neįsigilinęs į organizacijos narių sudėtį, išsilavinimą ir amžių užkrovė atsakingą naštą nacionalinį saugumą ant pensininkų pečių, kurių vidurkis 70 metų. Jie privalo savo jėgomis vartotojiškoje visuomenėje agitacijos keliu pakelti organizacijos lygį.

Šaulys pats turi mokėti nario mokestį, siūtis paradinį rūbą, aukoti  laisvalaikį. Organizacijai reikalingas kraujo perpylimas - politinis sprendimas. Nėra tarnautojų, inteligentijos, kurie sugebėtų tinkamai agituoti.

Kai šauliais taps ministerijų klerkai, merai, savivaldybių tarnautojai, mokytojai gydytojai ir taps jie pavyzdžiu kitiems, palengvės agitacinis darbas. Tarpukario šaulių organizacijai priklausė daug valstybinių tarnautojų - teisingumo ministras St.Šilingas, teisėjai, savivaldybių tarnautojai, rašytojai: Vincas Krėvė Mickevičius, Balys Sruoga, Antanas Vienuolis, dalininkas Antanas Žmudzinavičius, mokslininkas Tadas Ivanauskas, Petras Šalčius, mokytojai, gydytojai.          

Paradoksalu, kad valstybinių įstaigų tarnautojai, kurie privalo būti aktyvesni, ruošiantis  visuotiniam pasipriešinimui, laikytis Konstitucijos  ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo yra nusišalinę Tarnautojų įsiliejimas į šaulių organizacija pakeistų organizaciją ne tik kiekybe bet ir kokybe. 

Taigi kol nebus politinio sprendimo, nebus vertinama tarnautojo karjera  pagal patriotinių nuostatų skalę, Šaulių organizaciją sudarys tik smulkmė. Konstitucija – tik fikcija, nes masinio pasirengimo priešintis nėra.

Ponai nei patys ruošiasi gintis, nei kitiems pavyzdį rodo.

Šiandien mes saugūs, bet mažosios valstybės visada jaučia nerimą dėl suvereniteto netekimo. Nežiūrint euroatlantinės  integracijos visuotinis  pilietinis pasipriešinimas siejamas su tautos laisvės išsaugojimu, nepraranda aktualumo, išlikdamas universaliu atsaku į bet kokias grėsmes.

Nieko nėra amžino. Yra pradžia yra pabaiga. Tik nežinia, kokiai kartai teks būti pabaigos liudytojais. Demokratijos šalyse ir dabar reiškiama nuomonė, ar verta guldyti galvas už runkelių lauką, kurio gelmėse nėra aukso gyslų. JAV įtakingi bosai  abejoja ar ne per daug prisiėmėm įsipareigojimų. Judas dar nemirė. Istorijos pamokos  jau duotos. Dėl bajorų šykštumo ir dėmesio stokos ginkluotoms pajėgoms, valstybė taip nusilpo, kad kaimynai kaip pyragą suraikė jį per tris kartus.

Istorija įspėja, kad nereikėtų brangiai mokėti už pavėluota  praregėjimą, kai nuogus užpuola geležimi kaustyta niekšybė. Ar neiname mes nuogi į ateitį?


Šiame straipsnyje: šauliaišaulių sąjunga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    8
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių