Nacionalinis saugumas - ant pensininkų pečių?

Kiekviena tauta siekia  išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Tautos aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas.

Ne veltui mūsų Konstitucija įpareigoja piliečius užpuolimo atveju ginti savo valstybę. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas konkretizuoja šią nuostatą, kad visuotinis pasipriešinimas pagal amžių ir galimybes ginkluotas ir neginkluotas ir kad nacionalinį saugumą užtikrina piliečių rengimąsi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.

Apie ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą agresijai yra priimta Lietuvos Respublikos  ginkluotos gynybos ir pasipriešinimą agresijai įstatymas Vyriausybės nutarimu įkurta  Valstybinis pilietinio pasipriešinimo centras Apie ginkluotą gynybą ir pasipriešinimo agresijai  teisinių pagrindų užtenka. Bet tuo ir pasibaigia.

Visuomenėje jų akcija nejaučiama. Panaikinus karinę prievolę, nesant mokyklose karinio parengimo, nesant pakankamai lėšų samdytai kariuomenei, auga prie ginklo neraštinga tauta. Žiūrint į Seimo apytuštę salę bręsta sveikas nerimas. Nesant lėšų Seimas pasisuko į savanorišką  šaulių organizaciją, galinčią piliečius rengti visuotiniam pasipriešinimui Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, nustatydama krašto apsaugos sistemoje veiklos gaires, nustatė, kad labai svarbi  Lietuvos šaulių sąjungos veikla, siekiant įtraukti šią visuomeninę organizaciją tiek politiniam ugdymui tiek piliečius rengiant karinei veiklai.

Šaulių sąjunga. turi tradicijas, išlaikiusi egzaminus kovose už laisvę, tačiau jos reikšmė Tėvynės gynyboje neįvertinta, nomenklatūrinių jėgų nustumta į paraštes, valdininkų ignoruojamą. Tarpukaryje nuo nulio ji buvo išaugusi iki 60 tūkst. o atkurta per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. sumažėjo iki 7 tūkst., paseno.           

Seimas, įvertindamas Šaulių sąjungos reikšmę nacionalinėje gynyboje, priėmė Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame nurodo, kad šauliai rengiasi pilietinei savigynai, visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui. 

Tačiau įstatymo papildymas turi nedovanotina trūkumą – jis negyvas. Neišspręstas  subjektų klausimas – kas vykdys įstatymą, kaip pasiekti kritinį šaulių skaičių, kritinę masę, kurį būtų pajėgi įvykdyti iškeltus uždavinius.

Pagal įstatymo papildymą Šaulių organizacijos augimas - pačių šaulių reikalas. Šauliai palikti vieni kautis už savo organizaciją. Tačiau Šaulių sąjunga nesavitikslė profesinio susibūrimo nevyriausybinė organizacija, o išskirtinė nesavanaudiška patriotinė organizacija, kuri vykdo valstybės deleguotas funkcijas, nuo kurios priklauso valstybės likimas.

Todėl valstybė turi pareigą nepalikti jos vienišos, o padėti jai rūpintis organizacijos augimu, jos sudėtimi, padėti šaulių būstinėms tapti jaunimo traukos centru.

Deja, nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Nacionalinio saugumo pagrinduose, nei LŠS įstatymo pakeitimuose tai neatsispindi.

Savivaldybės nusišalinusios nuo nacionalinės gynybos, jų teritorijoje Šaulių organizacija tartum svetimkūnis. Vietose, kur vyksta pats virsmas  nacionalinio saugumo įstatymai nenuleisti.        

Seimas, neįsigilinęs į organizacijos narių sudėtį, išsilavinimą ir amžių užkrovė atsakingą naštą nacionalinį saugumą ant pensininkų pečių, kurių vidurkis 70 metų. Jie privalo savo jėgomis vartotojiškoje visuomenėje agitacijos keliu pakelti organizacijos lygį.

Šaulys pats turi mokėti nario mokestį, siūtis paradinį rūbą, aukoti  laisvalaikį. Organizacijai reikalingas kraujo perpylimas - politinis sprendimas. Nėra tarnautojų, inteligentijos, kurie sugebėtų tinkamai agituoti.

Kai šauliais taps ministerijų klerkai, merai, savivaldybių tarnautojai, mokytojai gydytojai ir taps jie pavyzdžiu kitiems, palengvės agitacinis darbas. Tarpukario šaulių organizacijai priklausė daug valstybinių tarnautojų - teisingumo ministras St.Šilingas, teisėjai, savivaldybių tarnautojai, rašytojai: Vincas Krėvė Mickevičius, Balys Sruoga, Antanas Vienuolis, dalininkas Antanas Žmudzinavičius, mokslininkas Tadas Ivanauskas, Petras Šalčius, mokytojai, gydytojai.          

Paradoksalu, kad valstybinių įstaigų tarnautojai, kurie privalo būti aktyvesni, ruošiantis  visuotiniam pasipriešinimui, laikytis Konstitucijos  ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo yra nusišalinę Tarnautojų įsiliejimas į šaulių organizacija pakeistų organizaciją ne tik kiekybe bet ir kokybe. 

Taigi kol nebus politinio sprendimo, nebus vertinama tarnautojo karjera  pagal patriotinių nuostatų skalę, Šaulių organizaciją sudarys tik smulkmė. Konstitucija – tik fikcija, nes masinio pasirengimo priešintis nėra.

Ponai nei patys ruošiasi gintis, nei kitiems pavyzdį rodo.

Šiandien mes saugūs, bet mažosios valstybės visada jaučia nerimą dėl suvereniteto netekimo. Nežiūrint euroatlantinės  integracijos visuotinis  pilietinis pasipriešinimas siejamas su tautos laisvės išsaugojimu, nepraranda aktualumo, išlikdamas universaliu atsaku į bet kokias grėsmes.

Nieko nėra amžino. Yra pradžia yra pabaiga. Tik nežinia, kokiai kartai teks būti pabaigos liudytojais. Demokratijos šalyse ir dabar reiškiama nuomonė, ar verta guldyti galvas už runkelių lauką, kurio gelmėse nėra aukso gyslų. JAV įtakingi bosai  abejoja ar ne per daug prisiėmėm įsipareigojimų. Judas dar nemirė. Istorijos pamokos  jau duotos. Dėl bajorų šykštumo ir dėmesio stokos ginkluotoms pajėgoms, valstybė taip nusilpo, kad kaimynai kaip pyragą suraikė jį per tris kartus.

Istorija įspėja, kad nereikėtų brangiai mokėti už pavėluota  praregėjimą, kai nuogus užpuola geležimi kaustyta niekšybė. Ar neiname mes nuogi į ateitį?


Šiame straipsnyje: šauliaišaulių sąjunga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Maskva laukia Juozo
    Maskva laukia Juozo

    Savaitė baigiasi, o garsiai apie emigraciją pareiškęs dizaineris iš Kauno Juozas lagaminų dar nesusikrovė. O gaila. ...

    25
  • Netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli
    Netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli

    Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. ...

    6
  • Britanija ir Baltijos šalių saugumas
    Britanija ir Baltijos šalių saugumas

    Praeitą savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje tvyrojo Pax Americana pabaigos Europoje pojūtis. Trumpa nuvilianti gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso kalba ir neįtikinamas viceprezidento Mike' Pence'o pasisakymas nesugebėjo atitaisyti sumai&s...

    2
  • Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų
    Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų

    Panašu, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje augo bent trečdaliui šalies gyventojų. Remiantis „Sodros“ duomenimis, minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas ir, tikėtina, sumažėję vokeliuose mokamų atlyginimų mastai, ...

    3
  • Apšilimo šimtadienis
    Apšilimo šimtadienis

    Šimtas flirto dienų, kurias pagal politinės kultūros tradiciją tarsi iniciacijos dovaną iš visuomenės ir žiniasklaidos gauna kiekviena nauja Vyriausybė, – visiška atgyvena. Tuo save ir mus įtikino valstiečių ir žaliųjų ...

    2
  • Moterys – ateities bedarbės?
    Moterys – ateities bedarbės?

    Turbūt sunku būtų ginčytis, jog pastarųjų 50 metų technologinė pažanga buvo naudinga moterų emancipacijai. Gamybos procesų automatizacija ir sparti paslaugų sektoriaus plėtra reiškė sumenkusią fizinės jėgos ir išaugusią protinio...

    2
  • Kareivio Šveiko rauda
    Kareivio Šveiko rauda

    Čekai turi tokį tėvynainį, rašytoją ir raudonąjį komisarą (šis faktas ne itin malonus jo tautiečiams) Jaroslavą Hašeką, kuris po bolševikų revoliucijos pergalės Rusijoje pagarsėjo kaip ypač nuožmus kovotojas su "...

    14
  • Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais
    Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais

    Kaip diena, taip naujiena. Nors pinigų trūksta ir mokykloms, ir vaikų apsaugai nuo smurto, ir gynybai, o mokesčiai darbo jėgai žiauriausi Europoje, Seimo veikėjų apetitas taškytis mūsų pinigais – toks pat beribis kaip Visata ir kvailumas...

    21
  • Patyčios iš tautinio kostiumo
    Patyčios iš tautinio kostiumo

    Lietuvoje vyrauja patyčių "kultūra", o ją kuria ir palaiko ne kas kitas, o tie, kurie tarsi turėtų su šiuo ydingu reiškiniu kovoti – tai viešosios nuomonės formuotojai. ...

    17
  • Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?
    Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?

    „Europa iš esmės turi rimtesnių problemų negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas po savaitgalį praėjusios saugumo konferencijos Miunchene. – JAV pr...

    2
Daugiau straipsnių