M.Zasčiurinskas: pensinio amžiaus ilginimui dar ne laikas

Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. 

Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją. 

Finansines socialinės sistemos problemas Vyriausybė nori išspręsti vėl pensininkų sąskaitą. Šį kartą ilgindama pensinį amžių. Faktiškai tai reiškia socialinio draudimo išmokų mažinimą pensininkams. 

Ar Vyriausybė nežino kad žmonių gyvenimo trukmė Lietuvoje ir taip yra viena trumpiausių Europos sąjungoje (ES)? 

Ne paslaptis, kad pensinio amžiaus didinimo klausimas ypatingai aktualus visoms ES narėms. Europos Komisija (EK) nusprendė inicijuoti viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama nustatyti, kaip užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias pensijas ir kaip ES galėtų padėti valstybėms narėms šioje srityje. EK išleistoje Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad finansų ir ekonomikos krizė dar labiau sustiprino demografinio senėjimo tendencijas, todėl sulėtėjus ekonomikos augimui ir kilus valstybės biudžeto, finansų stabilumo ir užimtumo sunkumams, reikia skubiai keisti išėjimo į pensiją ir pensijų kaupimo praktiką.

EK duomenimis, per pastaruosius 50 m. ES piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug penkeriais metais. Naujausios demografinės prognozės daro prielaidą, kad iki 2060 m. gyvenimas pailgės dar maždaug septyneriais metais. Tokias tendencijas lydintis mažėjantis gimstamumas gali lemti dramatiškus visuomenės amžiaus grupių pokyčius. Šiuo metu ES vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, o 2060 m. vienam tokiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės.

Atsižvelgiant į tokias prognozes EK kelia klausimą: „Ar reikia pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis?”.

Neabejoju, kad Lietuva, būdama ES nare turėtų atsižvelgti į bendras ES tendencijas ir reaguoti į rekomendacijas, tačiau mes turime prisiminti, kad Lietuvoje situacija labai skiriasi nuo daugelio ES šalių. Tyrimų duomenimis nuo 2000 m. Lietuvos ekonomika ir BVP sparčiai augo, tačiau žmonių mirtingumas ne mažėjo, o didėjo. Šiuo metu priešlaikinis vyrų mirtingumas Lietuvoje — didžiausias ES. Statistikos departamento duomenimis, tikėtina lietuvių vyrų gyvenimo trukme yra 66 metai. Vadinasi vidutinis statistinis Lietuvos vyras pensiją gauna tik truputį mažiau nei 4 metus. Prailginus pensinį amžių ir iš busimų pensininkų atėmus dar 2,5–5 metus jų užtarnauto poilsio, vidutinis statistinis lietuvis vyras galės tikėtis gauti pensiją tik 16 mėnesių. Nereikėtų pamiršti ir to, kad vidutiniškai ES pensijos sulaukia apie 80 proc. vyrų, o Lietuvoje iki 65 metų išgyvena vos 46 proc. vyrų. Tad kraupi valdžios logika labai paprasta — pailginus pensinį amžių jo nesulauktų daugiau nei pusė Lietuvos vyrų. 

Aklai kopijuoti kitos valstybės sprendimus lengviausias, tačiau klaidingas, kelias. Priimant sprendimus dėl Lietuvos žmonių, reikia atsižvelgti į jų, o ne kitų šalių piliečių situaciją ar demografines tendencijas.

Už pensijų sistemas ir jų reformas atsako pačios ES valstybės narės.  Lietuvos pozicija dėl pensinio amžiaus privalo būti konkreti ir aiški - pensinis amžius galėtų būti ilginamas tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks kitų ES valstybių lygį (bent 78 metus).

Būtent taip siūliau spręsti valdančiųjų pavasario sesijoje inicijuotą pensinio amžiaus ilginimo klausimą. Deja, valdančiųjų režimas atmetė šį mano pasiūlymą. Tik suvienytomis opozicijos jėgomis pavyko pasiekti, kad pensinio amžiaus ilginimo klausimo svarstymas būtų nukeltas į Seimo rudens sesiją. 

Noriu tikėti, kad svarstant pensinio amžiaus didinimo klausimą bus atsižvelgta tiek į visuomenės, tiek į socialinių partnerių nuomonę bei į neoptimistinius statistinius duomenis. Valdantieji privalo išgirsti Lietuvos piliečių nuomonę. Tikiu, kad bus priimti racionalūs bei Lietuvos piliečių gerovę skatinantys sprendimai, už kuriuos mums nebus gėda prieš mūsų vaikus ir tėvelius, esamus ir būsimus senjorus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
Daugiau straipsnių