M.Zasčiurinskas: pensinio amžiaus ilginimui dar ne laikas

Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. 

Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją. 

Finansines socialinės sistemos problemas Vyriausybė nori išspręsti vėl pensininkų sąskaitą. Šį kartą ilgindama pensinį amžių. Faktiškai tai reiškia socialinio draudimo išmokų mažinimą pensininkams. 

Ar Vyriausybė nežino kad žmonių gyvenimo trukmė Lietuvoje ir taip yra viena trumpiausių Europos sąjungoje (ES)? 

Ne paslaptis, kad pensinio amžiaus didinimo klausimas ypatingai aktualus visoms ES narėms. Europos Komisija (EK) nusprendė inicijuoti viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama nustatyti, kaip užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias pensijas ir kaip ES galėtų padėti valstybėms narėms šioje srityje. EK išleistoje Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad finansų ir ekonomikos krizė dar labiau sustiprino demografinio senėjimo tendencijas, todėl sulėtėjus ekonomikos augimui ir kilus valstybės biudžeto, finansų stabilumo ir užimtumo sunkumams, reikia skubiai keisti išėjimo į pensiją ir pensijų kaupimo praktiką.

EK duomenimis, per pastaruosius 50 m. ES piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug penkeriais metais. Naujausios demografinės prognozės daro prielaidą, kad iki 2060 m. gyvenimas pailgės dar maždaug septyneriais metais. Tokias tendencijas lydintis mažėjantis gimstamumas gali lemti dramatiškus visuomenės amžiaus grupių pokyčius. Šiuo metu ES vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, o 2060 m. vienam tokiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės.

Atsižvelgiant į tokias prognozes EK kelia klausimą: „Ar reikia pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis?”.

Neabejoju, kad Lietuva, būdama ES nare turėtų atsižvelgti į bendras ES tendencijas ir reaguoti į rekomendacijas, tačiau mes turime prisiminti, kad Lietuvoje situacija labai skiriasi nuo daugelio ES šalių. Tyrimų duomenimis nuo 2000 m. Lietuvos ekonomika ir BVP sparčiai augo, tačiau žmonių mirtingumas ne mažėjo, o didėjo. Šiuo metu priešlaikinis vyrų mirtingumas Lietuvoje — didžiausias ES. Statistikos departamento duomenimis, tikėtina lietuvių vyrų gyvenimo trukme yra 66 metai. Vadinasi vidutinis statistinis Lietuvos vyras pensiją gauna tik truputį mažiau nei 4 metus. Prailginus pensinį amžių ir iš busimų pensininkų atėmus dar 2,5–5 metus jų užtarnauto poilsio, vidutinis statistinis lietuvis vyras galės tikėtis gauti pensiją tik 16 mėnesių. Nereikėtų pamiršti ir to, kad vidutiniškai ES pensijos sulaukia apie 80 proc. vyrų, o Lietuvoje iki 65 metų išgyvena vos 46 proc. vyrų. Tad kraupi valdžios logika labai paprasta — pailginus pensinį amžių jo nesulauktų daugiau nei pusė Lietuvos vyrų. 

Aklai kopijuoti kitos valstybės sprendimus lengviausias, tačiau klaidingas, kelias. Priimant sprendimus dėl Lietuvos žmonių, reikia atsižvelgti į jų, o ne kitų šalių piliečių situaciją ar demografines tendencijas.

Už pensijų sistemas ir jų reformas atsako pačios ES valstybės narės.  Lietuvos pozicija dėl pensinio amžiaus privalo būti konkreti ir aiški - pensinis amžius galėtų būti ilginamas tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks kitų ES valstybių lygį (bent 78 metus).

Būtent taip siūliau spręsti valdančiųjų pavasario sesijoje inicijuotą pensinio amžiaus ilginimo klausimą. Deja, valdančiųjų režimas atmetė šį mano pasiūlymą. Tik suvienytomis opozicijos jėgomis pavyko pasiekti, kad pensinio amžiaus ilginimo klausimo svarstymas būtų nukeltas į Seimo rudens sesiją. 

Noriu tikėti, kad svarstant pensinio amžiaus didinimo klausimą bus atsižvelgta tiek į visuomenės, tiek į socialinių partnerių nuomonę bei į neoptimistinius statistinius duomenis. Valdantieji privalo išgirsti Lietuvos piliečių nuomonę. Tikiu, kad bus priimti racionalūs bei Lietuvos piliečių gerovę skatinantys sprendimai, už kuriuos mums nebus gėda prieš mūsų vaikus ir tėvelius, esamus ir būsimus senjorus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pagal Selą ir kepurė?
    Pagal Selą ir kepurė?

    Egidijus Dragūnas, beveik visų šalies policininkų, Palangos, o dabar ir Vilniaus merų siaubas, labiau žinomas Selo pravarde, vėl "aukštumoje". Šįkart viskas dėl kepurės. ...

    8
  • Kokiais tik vardais šių politikų nevadina
    Kokiais tik vardais šių politikų nevadina

    Donaldas Trumpas, Geertas Wildersas, Marine Le Pen, Frauke Petry, Norbertas Hoferis ir t.t. Kokiais tik vardais šių politikų nevadina – populistai, nacionalistai, kraštutiniai dešinieji, islamofobai, antiglobalistai, prorusi&scaron...

    7
  • Kas gadina Seimo reputaciją?
    Kas gadina Seimo reputaciją?

    Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčian...

    6
  • Kas bus Baltarusijoje ir Rusijoje?
    Kas bus Baltarusijoje ir Rusijoje?

    Savaitės pradžioje daugelyje laikraščių iš karto dvi svarbiausios temos – demonstracijos ir jų numalšinimas ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei netikėti vietos rinkimų rezultatai Vokietijoje. Pradėsime nuo poslinkių au...

    1
  • Padėtis Baltarusijoje kaista
    Padėtis Baltarusijoje kaista

    Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. ...

    1
  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    5
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    24
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
Daugiau straipsnių