M.Zasčiurinskas: pensinio amžiaus ilginimui dar ne laikas

Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. 

Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją. 

Finansines socialinės sistemos problemas Vyriausybė nori išspręsti vėl pensininkų sąskaitą. Šį kartą ilgindama pensinį amžių. Faktiškai tai reiškia socialinio draudimo išmokų mažinimą pensininkams. 

Ar Vyriausybė nežino kad žmonių gyvenimo trukmė Lietuvoje ir taip yra viena trumpiausių Europos sąjungoje (ES)? 

Ne paslaptis, kad pensinio amžiaus didinimo klausimas ypatingai aktualus visoms ES narėms. Europos Komisija (EK) nusprendė inicijuoti viešąsias konsultacijas, kuriomis siekiama nustatyti, kaip užtikrinti adekvačias, tvarias ir saugias pensijas ir kaip ES galėtų padėti valstybėms narėms šioje srityje. EK išleistoje Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad finansų ir ekonomikos krizė dar labiau sustiprino demografinio senėjimo tendencijas, todėl sulėtėjus ekonomikos augimui ir kilus valstybės biudžeto, finansų stabilumo ir užimtumo sunkumams, reikia skubiai keisti išėjimo į pensiją ir pensijų kaupimo praktiką.

EK duomenimis, per pastaruosius 50 m. ES piliečių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug penkeriais metais. Naujausios demografinės prognozės daro prielaidą, kad iki 2060 m. gyvenimas pailgės dar maždaug septyneriais metais. Tokias tendencijas lydintis mažėjantis gimstamumas gali lemti dramatiškus visuomenės amžiaus grupių pokyčius. Šiuo metu ES vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, o 2060 m. vienam tokiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės.

Atsižvelgiant į tokias prognozes EK kelia klausimą: „Ar reikia pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis?”.

Neabejoju, kad Lietuva, būdama ES nare turėtų atsižvelgti į bendras ES tendencijas ir reaguoti į rekomendacijas, tačiau mes turime prisiminti, kad Lietuvoje situacija labai skiriasi nuo daugelio ES šalių. Tyrimų duomenimis nuo 2000 m. Lietuvos ekonomika ir BVP sparčiai augo, tačiau žmonių mirtingumas ne mažėjo, o didėjo. Šiuo metu priešlaikinis vyrų mirtingumas Lietuvoje — didžiausias ES. Statistikos departamento duomenimis, tikėtina lietuvių vyrų gyvenimo trukme yra 66 metai. Vadinasi vidutinis statistinis Lietuvos vyras pensiją gauna tik truputį mažiau nei 4 metus. Prailginus pensinį amžių ir iš busimų pensininkų atėmus dar 2,5–5 metus jų užtarnauto poilsio, vidutinis statistinis lietuvis vyras galės tikėtis gauti pensiją tik 16 mėnesių. Nereikėtų pamiršti ir to, kad vidutiniškai ES pensijos sulaukia apie 80 proc. vyrų, o Lietuvoje iki 65 metų išgyvena vos 46 proc. vyrų. Tad kraupi valdžios logika labai paprasta — pailginus pensinį amžių jo nesulauktų daugiau nei pusė Lietuvos vyrų. 

Aklai kopijuoti kitos valstybės sprendimus lengviausias, tačiau klaidingas, kelias. Priimant sprendimus dėl Lietuvos žmonių, reikia atsižvelgti į jų, o ne kitų šalių piliečių situaciją ar demografines tendencijas.

Už pensijų sistemas ir jų reformas atsako pačios ES valstybės narės.  Lietuvos pozicija dėl pensinio amžiaus privalo būti konkreti ir aiški - pensinis amžius galėtų būti ilginamas tik tada, kai tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasieks kitų ES valstybių lygį (bent 78 metus).

Būtent taip siūliau spręsti valdančiųjų pavasario sesijoje inicijuotą pensinio amžiaus ilginimo klausimą. Deja, valdančiųjų režimas atmetė šį mano pasiūlymą. Tik suvienytomis opozicijos jėgomis pavyko pasiekti, kad pensinio amžiaus ilginimo klausimo svarstymas būtų nukeltas į Seimo rudens sesiją. 

Noriu tikėti, kad svarstant pensinio amžiaus didinimo klausimą bus atsižvelgta tiek į visuomenės, tiek į socialinių partnerių nuomonę bei į neoptimistinius statistinius duomenis. Valdantieji privalo išgirsti Lietuvos piliečių nuomonę. Tikiu, kad bus priimti racionalūs bei Lietuvos piliečių gerovę skatinantys sprendimai, už kuriuos mums nebus gėda prieš mūsų vaikus ir tėvelius, esamus ir būsimus senjorus.