M.Varaška: auksiniai nepartiniai kandidatai

Beveik ketverius metus Seimas trypčioja vietoje, sukdamas galvą kaip įgyvendinti 2007 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl nepartinių – save išsikėlusių ar visuomeninių organizacijų – kandidatų teisės dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.

Ši Konstitucinio Teismo užduotis Seime galėtų būti išspręsta greitai ir paprastai, jeigu Seimo politinės jėgos geranoriškai nustatytų demokratišką ir lygią nepartinių kandidatų kėlimo ir rinkimo savivaldoje tvarką.

Visgi, nei anos nei šios kadencijos Seimas meilumu nepartiniams savivaldybių tarybų rinkimų kandidatams netryško. Konstitucinio Teismo nurodyta savivaldos rinkimų pertvarka Seime buvo vis atidėliojama ir vilkinama. Tarsi tikintis, jog žmonės galbūt užmirš Konstitucinio Teismo primintas savivaldos teises ir klausimas išnyks savaime.

Tačiau žmonės neužmiršo. Per paskutiniuosius metus valstybėje susikūrė ir išaugo šimtai didesnių ar smulkesnių visuomeninių judėjimų. Savivaldos link sužiuro net ir seniūnaičiais nesuskaldytos kaimų bendruomenės. Šie judėjimai, skirtingai nei partijos, vis labiau populiarėjo ir telkė žmones kitokiam – nepartiniam savivaldos reikalų tvarkymo būdui.

Dabar jau galima aiškiai pasakyti, jog matant nepartinių jėgų stiprėjimą, visų pakraipų politines partijas Seime suvienijo baimė. Baimė prarasti šiltas savivaldos vieteles, eilę metų valdytas įmones ir įstaigas, kuriose ne tik sėta demagogija, tačiau ir "sumaniai" naudotos milijoninės biudžeto lėšos. Baimė netekti tos įtakos, kuri buvo išplėsta per visą Nepriklausomybės laikotarpį viešpataujant be tikros konkurencijos.

To išgąsčio rezultatas – Seime pagaliau parengtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Jame mūsų didieji politikai sukurpė tokią nepartinių kandidatavimo savivaldybių rinkimuose tvarką, jog iš Konstitucinio Teismo iškeltų nepartinių savivaldos kandidatų galimybių liko tik pasityčiojimas.

Visuomeninės organizacijos, asociacijos įstatymo projekte išbraukiamos. Girdi, apgaus rinkėjus, dubliuos partijas, bus įkurtos tik dėl valdžios siekių, neskaidriai finansuojamos ir t.t. Taip vienų konkurentų atsikratoma iš karto.

Atkakliausiems pavieniams rinkimų drąsuoliams Seimo makiaveliai taip pat parengė ne vieną staigmeną. Nepartiniams kandidatams, lyginant su partiniais, rinkimų kaina įstatymo projekte tampa tiesiog auksinė.

Štai partijoms vienos savivaldybės rinkimų sąrašo užstatas – 1 VMDU (apie 2000 Lt). Tokiame sąraše, priklausomai nuo savivaldybės dydžio gali būti nuo 20 iki 100 kandidatų. Padalinkime užstatą pagal sąrašo kandidatų skaičių ir atrasime, jog vieno partinio kandidato užstato kaina yra apie 100 litų.

Tas pats 1 VMDU dydžio užstatas – ir vienam nepartiniam kandidatui. Kadangi įstatymo projektas neleidžia pateikti išankstinių nepartinių kandidatų sąrašų, kiekvienam iš jų teks susimokėti ne tik po 1 VMDU dydžio užstatą, tačiau ir po 0,3 VMDU už savo kandidatūrų sujungimą į nepartinių sąrašą.

Kaip matome, piniginis skirtumas tarp partinio ir nepartinio asmens kandidatavimo – daugiau, nei 20 kartų, nors ne žmones, o partijas valstybė ką tik vėl parėmė milijoninėmis išmokomis.

Iš politikų iki šiol negavau nei vieno rimto, atviro paaiškinimo, kodėl paprastas žmogus yra 20 kartų brangesnis nei partinis kandidatas. Jų ir nebus, kadangi pagrindinis tokių intrigų motyvas yra Baimė. Esu įsitikinęs, jog nesulauksiu pritarimo ir savo pasiūlymui (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376463) pagal kurį nepartiniai kandidatai galėtų iš anksto pateikti savo sąrašus arba mokėti atskirus, tačiau gyvenimo tikrovei artimus užstatus (0,1 VMDU).

Seimui priėmus dabartinį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą be pataisų, žmonėms, bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms teisė į savivaldą bus gerokai apkartinta.

Beveik ketverius metus Seimas trypčioja vietoje, sukdamas galvą kaip įgyvendinti 2007 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl nepartinių – save išsikėlusių ar visuomeninių organizacijų – kandidatų teisės dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.

Ši Konstitucinio Teismo užduotis Seime galėtų būti išspręsta greitai ir paprastai, jeigu Seimo politinės jėgos geranoriškai nustatytų demokratišką ir lygią nepartinių kandidatų kėlimo ir rinkimo savivaldoje tvarką.

Visgi, nei anos nei šios kadencijos Seimas meilumu nepartiniams savivaldybių tarybų rinkimų kandidatams netryško. Konstitucinio Teismo nurodyta savivaldos rinkimų pertvarka Seime buvo vis atidėliojama ir vilkinama. Tarsi tikintis, jog žmonės galbūt užmirš Konstitucinio Teismo primintas savivaldos teises ir klausimas išnyks savaime.

Tačiau žmonės neužmiršo. Per paskutiniuosius metus valstybėje susikūrė ir išaugo šimtai didesnių ar smulkesnių visuomeninių judėjimų. Savivaldos link sužiuro net ir seniūnaičiais nesuskaldytos kaimų bendruomenės. Šie judėjimai, skirtingai nei partijos, vis labiau populiarėjo ir telkė žmones kitokiam – nepartiniam savivaldos reikalų tvarkymo būdui.

Dabar jau galima aiškiai pasakyti, jog matant nepartinių jėgų stiprėjimą, visų pakraipų politines partijas Seime suvienijo baimė. Baimė prarasti šiltas savivaldos vieteles, eilę metų valdytas įmones ir įstaigas, kuriose ne tik sėta demagogija, tačiau ir "sumaniai" naudotos milijoninės biudžeto lėšos. Baimė netekti tos įtakos, kuri buvo išplėsta per visą Nepriklausomybės laikotarpį viešpataujant be tikros konkurencijos.

To išgąsčio rezultatas – Seime pagaliau parengtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Jame mūsų didieji politikai sukurpė tokią nepartinių kandidatavimo savivaldybių rinkimuose tvarką, jog iš Konstitucinio Teismo iškeltų nepartinių savivaldos kandidatų galimybių liko tik pasityčiojimas.

Visuomeninės organizacijos, asociacijos įstatymo projekte išbraukiamos. Girdi, apgaus rinkėjus, dubliuos partijas, bus įkurtos tik dėl valdžios siekių, neskaidriai finansuojamos ir t.t. Taip vienų konkurentų atsikratoma iš karto.

Atkakliausiems pavieniams rinkimų drąsuoliams Seimo makiaveliai taip pat parengė ne vieną staigmeną. Nepartiniams kandidatams, lyginant su partiniais, rinkimų kaina įstatymo projekte tampa tiesiog auksinė.

Štai partijoms vienos savivaldybės rinkimų sąrašo užstatas – 1 VMDU (apie 2000 Lt). Tokiame sąraše, priklausomai nuo savivaldybės dydžio gali būti nuo 20 iki 100 kandidatų. Padalinkime užstatą pagal sąrašo kandidatų skaičių ir atrasime, jog vieno partinio kandidato užstato kaina yra apie 100 litų.

Tas pats 1 VMDU dydžio užstatas – ir vienam nepartiniam kandidatui. Kadangi įstatymo projektas neleidžia pateikti išankstinių nepartinių kandidatų sąrašų, kiekvienam iš jų teks susimokėti ne tik po 1 VMDU dydžio užstatą, tačiau ir po 0,3 VMDU už savo kandidatūrų sujungimą į nepartinių sąrašą.

Kaip matome, piniginis skirtumas tarp partinio ir nepartinio asmens kandidatavimo – daugiau, nei 20 kartų, nors ne žmones, o partijas valstybė ką tik vėl parėmė milijoninėmis išmokomis.

Iš politikų iki šiol negavau nei vieno rimto, atviro paaiškinimo, kodėl paprastas žmogus yra 20 kartų brangesnis nei partinis kandidatas. Jų ir nebus, kadangi pagrindinis tokių intrigų motyvas yra Baimė. Esu įsitikinęs, jog nesulauksiu pritarimo ir savo pasiūlymui (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376463) pagal kurį nepartiniai kandidatai galėtų iš anksto pateikti savo sąrašus arba mokėti atskirus, tačiau gyvenimo tikrovei artimus užstatus (0,1 VMDU).

Seimui priėmus dabartinį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą be pataisų, žmonėms, bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms teisė į savivaldą bus gerokai apkartinta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad pernai gruodį padaugėjo gyventojų, laukiančių būsto kainos kilimo. Tikinčių, kad būstų kainos brangs buvo daugiau negu pernai rugsėjį ir daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ...

  • Kas išgydys papuvusią žuvį?
    Kas išgydys papuvusią žuvį?

    Eilinę švietimos sistemos gelbėjimo stadiją išgyvenanti Lietuva nusitaikė į direktorius. Iš paties aukščiausio valstybės valdymo aukšto skelbiama nuomonė, kad bepūnančią žuvį reikia gelbėti nuo galvos, randa vis...

  • Link kitokios pasaulio <span style=color:red;>(ne)</span>tvarkos?
    Link kitokios pasaulio (ne)tvarkos?

    Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl ...

  • „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?
    „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

    Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aišk...

    1
  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    13
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

Daugiau straipsnių