Metų mokytoja: Lietuvos darželiai - geriausi

Ugdymo kokybe vaikų darželiuose į mus galėtų lygiuotis užsieniečiai, įsitikinusi Metų mokytojo premija šiemet įvertinta Kauno sanatorinio lopšelio-darželio "Pušynėlis" priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Jankauskienė.

- Koks turi būti geras pedagogas?

- Kadangi esu "ikimokyklinukė", galiu vaikiškai pasakyti, kokia yra geriausia auklėtoja. Ji turi būti rausvaskruostė, labai linksma,  mokanti žaisti su vaikais įvairiausius žaidimus, būti gera, bet griežta. Koks mokytojas turėtų būti? Jis turėtų suspėti ir daug darbų nudirbti, ir vaiko nepamiršti.

Svarbiausia ne visi darbai, o vaikas - jo asmenybės puoselėjimas, individualybės atradimas ir atskleidimas. Vaikai ateina pas mus nesusiformavę, turime padėti jiems atrasti savo gebėjimus, kad jie vėliau drąsiai žengtų mokyklos keliu. Mes esame patys pirmieji svetimi žmonės, kurie dirbame ir vaikams atiduodame sielą, kad jie jaustųsi saugiai su visais kitais žmonėmis, draugais.

Pasitaiko, kad nei tėvai, nei patys vaikai nežino, kam jie gabūs. Mūsų reikalas - įvertinti vaiko poreikius, gabumus ir skatinti juos. Ne visai išlavėjusius gebėjimus reikia lavinti tiek, kad būtų pasiektas bent mokyklai reikalingas lygis.

- Kaip pastebimas atsidavęs pedagogas, kad būtų įvertintas?

- Aš tiesiog dirbu, stengiuosi būti varikliukas, esu atvira naujoms idėjoms. Toje pačioje sistemoje dirbu 30 metų. Man svarbu, kad darbas būtų įdomus. Nuolat susirandu naujų idėjų ir jas taikau savo darbe, negalvoju, ar valdininkai tai įvertina, ar ne. Tiesiog negaliu būti kitokia. Kuriame kūrybinius edukacinius projektus tarp kelių įstaigų.

Tai darbai ne dėl valdininkų ar pinigų, o vaikų pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinių ir meninių gebėjimų bei komunikavimo kompetencijoms lavinti. Projektai skatina vaiką tobulėti, skatina pedagogus vesti veiklas netradiciniais metodais, netradicinėje aplinkoje. Jie naudingi vaikams, auklėtojoms ir, žinoma, ugdytinių tėvams.

- Ar darželių pedagogų krūviai nėra per dideli, kad šie suspėtų skirti pakankamai laiko vaikams?

- Aišku, darboholikai ne visada uždirba pagal savo darbo krūvį. Jis tiesiog neskaičiuoja, ar dirba pagal savo krūvį, ar daugiau. Negaliu pasakyti, kad nieko negauname, juk gauname atlyginimus. Mums atlygis ne tik pinigai, bet ir malonumas, kurį patiriame dirbdami šį darbą.

- Viešai skelbiama, kad darželių darbuotojų atlyginimams biudžete stinga pinigų. Ar tai juntama jūsų įstaigoje?

- Kaip ir visose įstaigose, kaip ir daugumai žmonių, taip ir mums atlyginimai buvo šiek tiek sumažinti. Taip yra, kol krizė.

- Darbas su vaikais yra atsakingas ir sunkus. Ar jis atitinkamai vertinamas ir pinigine išraiška?

- Tie, kas ieško pinigų, ikimokyklinėse įstaigose, aišku, jų neras. Tas, kuris dirbtų tik už pinigus, sėdėtų ne savo vietoje. Nesakau, kad visi turi būti darboholikai. Tačiau manau, kad pedagogas tikrai nėra tas žmogus, kuris sėdi, geria kavą ir laukia, kada jam sumokės pinigus. Žmonės dirbdami aukojasi ne dėl pinigų.

- Ar vertėtų ikimokyklinių įstaigų finansavimą susieti su krepšeliu panašiai, kaip mokyklose?

- Pas mus tik priešmokyklinukai gauna krepšelį. Jei būtų ir ikimokyklinuko krepšelis, aišku, darželiams būtų dar geriau. Jei darželis geras, jame yra atitinkamas pedagogų kolektyvas, darželio bendros nuostatos atitinka tėvų nuostatas, manau, žmonės jį rinksis. Taip pat manau, kad turėtų būti lanksčiai sprendžiama, kiek valandų kuris darželis dirba, atsižvelgti į mikrorajonų specifiką. Mūsų įstaigoje vaikų tikrai netrūksta.

- Ar reikėtų naujų ikimokyklinių įstaigų Kaune? Galbūt vertėtų lengvinti sąlygas atsirasti privačioms įstaigoms?

- Taip, reikėtų. Bet manau, kad dabar valdžia negali apie tai galvoti, nes pastatyti naują darželį labai daug kainuotų. Privačių darželių galbūt irgi reikėtų, bet neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų tuo užsiimti. Finansiškai tai būtų labai nenaudinga. Galbūt reikėtų sukurti kažkokią valstybinės paramos sistemą. Jei būtų įvairių tipų darželių, jie tenkintų visų poreikius. Tačiau tai priklauso ir nuo valstybės ekonominės padėties.

- Galbūt sprendžiant ūkines problemas reikėtų didinti tėvams mokestį už darželį? Ar galima išsiversti be papildomos tėvų paramos?

- Darželių būklė yra gana gera. Manau, kad papildomai rinkti pinigus iš tėvų būtinybės nėra. Nereikėtų reikalauti ir tikėtis, kad tėvai aprūpins viskuo. Mūsų įstaigoje tikrai jokių rinkliavų nėra.

- Vis dėlto, kaip mūsų įstaigos dar galėtų pasitempti?

- Manau, kad kelios įstaigos galėtų kooperuotis, rašyti projektus ir siekti lėšų iš Europos fondų įstaigų pastatų būklei gerinti, naujoms lauko žaidimų aikštelėms įrengti.

Vyriausybė nepajėgia visų darželių atnaujinti. Pavyzdžiui, Estijoje vaikai aprūpinti išties įdomiais naujoviškais lauko įrenginiais. Tačiau mūsų darželių sistema, lyginant su kai kuriomis užsienio šalimis, yra tikrai geresnė. Mums nereikėtų lygiuotis į užsienį ir kažką keisti. Pas mus vaikai yra ne tik lavinami ir užimti visą dieną, bet ir maitinami. Kitur vaikai valgo atsineštus užkandžius. Be to, pas mus tėvai moka tik už maitinimą ir 50 centų per dieną ugdymui. Nei už patalpų išlaikymą, nei už pedagogų darbą tėvams mokėti nereikia - viską apmoka valstybė.


Šiame straipsnyje: darželiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas bus Baltarusijoje ir Rusijoje?
    Kas bus Baltarusijoje ir Rusijoje?

    Savaitės pradžioje daugelyje laikraščių iš karto dvi svarbiausios temos – demonstracijos ir jų numalšinimas ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei netikėti vietos rinkimų rezultatai Vokietijoje. Pradėsime nuo poslinkių au...

  • Padėtis Baltarusijoje kaista
    Padėtis Baltarusijoje kaista

    Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. ...

    1
  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    5
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    21
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

Daugiau straipsnių