Metų mokytoja: Lietuvos darželiai - geriausi

Ugdymo kokybe vaikų darželiuose į mus galėtų lygiuotis užsieniečiai, įsitikinusi Metų mokytojo premija šiemet įvertinta Kauno sanatorinio lopšelio-darželio "Pušynėlis" priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Jankauskienė.

- Koks turi būti geras pedagogas?

- Kadangi esu "ikimokyklinukė", galiu vaikiškai pasakyti, kokia yra geriausia auklėtoja. Ji turi būti rausvaskruostė, labai linksma,  mokanti žaisti su vaikais įvairiausius žaidimus, būti gera, bet griežta. Koks mokytojas turėtų būti? Jis turėtų suspėti ir daug darbų nudirbti, ir vaiko nepamiršti.

Svarbiausia ne visi darbai, o vaikas - jo asmenybės puoselėjimas, individualybės atradimas ir atskleidimas. Vaikai ateina pas mus nesusiformavę, turime padėti jiems atrasti savo gebėjimus, kad jie vėliau drąsiai žengtų mokyklos keliu. Mes esame patys pirmieji svetimi žmonės, kurie dirbame ir vaikams atiduodame sielą, kad jie jaustųsi saugiai su visais kitais žmonėmis, draugais.

Pasitaiko, kad nei tėvai, nei patys vaikai nežino, kam jie gabūs. Mūsų reikalas - įvertinti vaiko poreikius, gabumus ir skatinti juos. Ne visai išlavėjusius gebėjimus reikia lavinti tiek, kad būtų pasiektas bent mokyklai reikalingas lygis.

- Kaip pastebimas atsidavęs pedagogas, kad būtų įvertintas?

- Aš tiesiog dirbu, stengiuosi būti varikliukas, esu atvira naujoms idėjoms. Toje pačioje sistemoje dirbu 30 metų. Man svarbu, kad darbas būtų įdomus. Nuolat susirandu naujų idėjų ir jas taikau savo darbe, negalvoju, ar valdininkai tai įvertina, ar ne. Tiesiog negaliu būti kitokia. Kuriame kūrybinius edukacinius projektus tarp kelių įstaigų.

Tai darbai ne dėl valdininkų ar pinigų, o vaikų pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinių ir meninių gebėjimų bei komunikavimo kompetencijoms lavinti. Projektai skatina vaiką tobulėti, skatina pedagogus vesti veiklas netradiciniais metodais, netradicinėje aplinkoje. Jie naudingi vaikams, auklėtojoms ir, žinoma, ugdytinių tėvams.

- Ar darželių pedagogų krūviai nėra per dideli, kad šie suspėtų skirti pakankamai laiko vaikams?

- Aišku, darboholikai ne visada uždirba pagal savo darbo krūvį. Jis tiesiog neskaičiuoja, ar dirba pagal savo krūvį, ar daugiau. Negaliu pasakyti, kad nieko negauname, juk gauname atlyginimus. Mums atlygis ne tik pinigai, bet ir malonumas, kurį patiriame dirbdami šį darbą.

- Viešai skelbiama, kad darželių darbuotojų atlyginimams biudžete stinga pinigų. Ar tai juntama jūsų įstaigoje?

- Kaip ir visose įstaigose, kaip ir daugumai žmonių, taip ir mums atlyginimai buvo šiek tiek sumažinti. Taip yra, kol krizė.

- Darbas su vaikais yra atsakingas ir sunkus. Ar jis atitinkamai vertinamas ir pinigine išraiška?

- Tie, kas ieško pinigų, ikimokyklinėse įstaigose, aišku, jų neras. Tas, kuris dirbtų tik už pinigus, sėdėtų ne savo vietoje. Nesakau, kad visi turi būti darboholikai. Tačiau manau, kad pedagogas tikrai nėra tas žmogus, kuris sėdi, geria kavą ir laukia, kada jam sumokės pinigus. Žmonės dirbdami aukojasi ne dėl pinigų.

- Ar vertėtų ikimokyklinių įstaigų finansavimą susieti su krepšeliu panašiai, kaip mokyklose?

- Pas mus tik priešmokyklinukai gauna krepšelį. Jei būtų ir ikimokyklinuko krepšelis, aišku, darželiams būtų dar geriau. Jei darželis geras, jame yra atitinkamas pedagogų kolektyvas, darželio bendros nuostatos atitinka tėvų nuostatas, manau, žmonės jį rinksis. Taip pat manau, kad turėtų būti lanksčiai sprendžiama, kiek valandų kuris darželis dirba, atsižvelgti į mikrorajonų specifiką. Mūsų įstaigoje vaikų tikrai netrūksta.

- Ar reikėtų naujų ikimokyklinių įstaigų Kaune? Galbūt vertėtų lengvinti sąlygas atsirasti privačioms įstaigoms?

- Taip, reikėtų. Bet manau, kad dabar valdžia negali apie tai galvoti, nes pastatyti naują darželį labai daug kainuotų. Privačių darželių galbūt irgi reikėtų, bet neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų tuo užsiimti. Finansiškai tai būtų labai nenaudinga. Galbūt reikėtų sukurti kažkokią valstybinės paramos sistemą. Jei būtų įvairių tipų darželių, jie tenkintų visų poreikius. Tačiau tai priklauso ir nuo valstybės ekonominės padėties.

- Galbūt sprendžiant ūkines problemas reikėtų didinti tėvams mokestį už darželį? Ar galima išsiversti be papildomos tėvų paramos?

- Darželių būklė yra gana gera. Manau, kad papildomai rinkti pinigus iš tėvų būtinybės nėra. Nereikėtų reikalauti ir tikėtis, kad tėvai aprūpins viskuo. Mūsų įstaigoje tikrai jokių rinkliavų nėra.

- Vis dėlto, kaip mūsų įstaigos dar galėtų pasitempti?

- Manau, kad kelios įstaigos galėtų kooperuotis, rašyti projektus ir siekti lėšų iš Europos fondų įstaigų pastatų būklei gerinti, naujoms lauko žaidimų aikštelėms įrengti.

Vyriausybė nepajėgia visų darželių atnaujinti. Pavyzdžiui, Estijoje vaikai aprūpinti išties įdomiais naujoviškais lauko įrenginiais. Tačiau mūsų darželių sistema, lyginant su kai kuriomis užsienio šalimis, yra tikrai geresnė. Mums nereikėtų lygiuotis į užsienį ir kažką keisti. Pas mus vaikai yra ne tik lavinami ir užimti visą dieną, bet ir maitinami. Kitur vaikai valgo atsineštus užkandžius. Be to, pas mus tėvai moka tik už maitinimą ir 50 centų per dieną ugdymui. Nei už patalpų išlaikymą, nei už pedagogų darbą tėvams mokėti nereikia - viską apmoka valstybė.

Ugdymo kokybe vaikų darželiuose į mus galėtų lygiuotis užsieniečiai, įsitikinusi Metų mokytojo premija šiemet įvertinta Kauno sanatorinio lopšelio-darželio "Pušynėlis" priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Jankauskienė.

- Koks turi būti geras pedagogas?

- Kadangi esu "ikimokyklinukė", galiu vaikiškai pasakyti, kokia yra geriausia auklėtoja. Ji turi būti rausvaskruostė, labai linksma,  mokanti žaisti su vaikais įvairiausius žaidimus, būti gera, bet griežta. Koks mokytojas turėtų būti? Jis turėtų suspėti ir daug darbų nudirbti, ir vaiko nepamiršti.

Svarbiausia ne visi darbai, o vaikas - jo asmenybės puoselėjimas, individualybės atradimas ir atskleidimas. Vaikai ateina pas mus nesusiformavę, turime padėti jiems atrasti savo gebėjimus, kad jie vėliau drąsiai žengtų mokyklos keliu. Mes esame patys pirmieji svetimi žmonės, kurie dirbame ir vaikams atiduodame sielą, kad jie jaustųsi saugiai su visais kitais žmonėmis, draugais.

Pasitaiko, kad nei tėvai, nei patys vaikai nežino, kam jie gabūs. Mūsų reikalas - įvertinti vaiko poreikius, gabumus ir skatinti juos. Ne visai išlavėjusius gebėjimus reikia lavinti tiek, kad būtų pasiektas bent mokyklai reikalingas lygis.

- Kaip pastebimas atsidavęs pedagogas, kad būtų įvertintas?

- Aš tiesiog dirbu, stengiuosi būti varikliukas, esu atvira naujoms idėjoms. Toje pačioje sistemoje dirbu 30 metų. Man svarbu, kad darbas būtų įdomus. Nuolat susirandu naujų idėjų ir jas taikau savo darbe, negalvoju, ar valdininkai tai įvertina, ar ne. Tiesiog negaliu būti kitokia. Kuriame kūrybinius edukacinius projektus tarp kelių įstaigų.

Tai darbai ne dėl valdininkų ar pinigų, o vaikų pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinių ir meninių gebėjimų bei komunikavimo kompetencijoms lavinti. Projektai skatina vaiką tobulėti, skatina pedagogus vesti veiklas netradiciniais metodais, netradicinėje aplinkoje. Jie naudingi vaikams, auklėtojoms ir, žinoma, ugdytinių tėvams.

- Ar darželių pedagogų krūviai nėra per dideli, kad šie suspėtų skirti pakankamai laiko vaikams?

- Aišku, darboholikai ne visada uždirba pagal savo darbo krūvį. Jis tiesiog neskaičiuoja, ar dirba pagal savo krūvį, ar daugiau. Negaliu pasakyti, kad nieko negauname, juk gauname atlyginimus. Mums atlygis ne tik pinigai, bet ir malonumas, kurį patiriame dirbdami šį darbą.

- Viešai skelbiama, kad darželių darbuotojų atlyginimams biudžete stinga pinigų. Ar tai juntama jūsų įstaigoje?

- Kaip ir visose įstaigose, kaip ir daugumai žmonių, taip ir mums atlyginimai buvo šiek tiek sumažinti. Taip yra, kol krizė.

- Darbas su vaikais yra atsakingas ir sunkus. Ar jis atitinkamai vertinamas ir pinigine išraiška?

- Tie, kas ieško pinigų, ikimokyklinėse įstaigose, aišku, jų neras. Tas, kuris dirbtų tik už pinigus, sėdėtų ne savo vietoje. Nesakau, kad visi turi būti darboholikai. Tačiau manau, kad pedagogas tikrai nėra tas žmogus, kuris sėdi, geria kavą ir laukia, kada jam sumokės pinigus. Žmonės dirbdami aukojasi ne dėl pinigų.

- Ar vertėtų ikimokyklinių įstaigų finansavimą susieti su krepšeliu panašiai, kaip mokyklose?

- Pas mus tik priešmokyklinukai gauna krepšelį. Jei būtų ir ikimokyklinuko krepšelis, aišku, darželiams būtų dar geriau. Jei darželis geras, jame yra atitinkamas pedagogų kolektyvas, darželio bendros nuostatos atitinka tėvų nuostatas, manau, žmonės jį rinksis. Taip pat manau, kad turėtų būti lanksčiai sprendžiama, kiek valandų kuris darželis dirba, atsižvelgti į mikrorajonų specifiką. Mūsų įstaigoje vaikų tikrai netrūksta.

- Ar reikėtų naujų ikimokyklinių įstaigų Kaune? Galbūt vertėtų lengvinti sąlygas atsirasti privačioms įstaigoms?

- Taip, reikėtų. Bet manau, kad dabar valdžia negali apie tai galvoti, nes pastatyti naują darželį labai daug kainuotų. Privačių darželių galbūt irgi reikėtų, bet neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų tuo užsiimti. Finansiškai tai būtų labai nenaudinga. Galbūt reikėtų sukurti kažkokią valstybinės paramos sistemą. Jei būtų įvairių tipų darželių, jie tenkintų visų poreikius. Tačiau tai priklauso ir nuo valstybės ekonominės padėties.

- Galbūt sprendžiant ūkines problemas reikėtų didinti tėvams mokestį už darželį? Ar galima išsiversti be papildomos tėvų paramos?

- Darželių būklė yra gana gera. Manau, kad papildomai rinkti pinigus iš tėvų būtinybės nėra. Nereikėtų reikalauti ir tikėtis, kad tėvai aprūpins viskuo. Mūsų įstaigoje tikrai jokių rinkliavų nėra.

- Vis dėlto, kaip mūsų įstaigos dar galėtų pasitempti?

- Manau, kad kelios įstaigos galėtų kooperuotis, rašyti projektus ir siekti lėšų iš Europos fondų įstaigų pastatų būklei gerinti, naujoms lauko žaidimų aikštelėms įrengti.

Vyriausybė nepajėgia visų darželių atnaujinti. Pavyzdžiui, Estijoje vaikai aprūpinti išties įdomiais naujoviškais lauko įrenginiais. Tačiau mūsų darželių sistema, lyginant su kai kuriomis užsienio šalimis, yra tikrai geresnė. Mums nereikėtų lygiuotis į užsienį ir kažką keisti. Pas mus vaikai yra ne tik lavinami ir užimti visą dieną, bet ir maitinami. Kitur vaikai valgo atsineštus užkandžius. Be to, pas mus tėvai moka tik už maitinimą ir 50 centų per dieną ugdymui. Nei už patalpų išlaikymą, nei už pedagogų darbą tėvams mokėti nereikia - viską apmoka valstybė.


Šiame straipsnyje: darželiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad pernai gruodį padaugėjo gyventojų, laukiančių būsto kainos kilimo. Tikinčių, kad būstų kainos brangs buvo daugiau negu pernai rugsėjį ir daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ...

    1
  • Kas išgydys papuvusią žuvį?
    Kas išgydys papuvusią žuvį?

    Eilinę švietimos sistemos gelbėjimo stadiją išgyvenanti Lietuva nusitaikė į direktorius. Iš paties aukščiausio valstybės valdymo aukšto skelbiama nuomonė, kad bepūnančią žuvį reikia gelbėti nuo galvos, randa vis...

    2
  • Link kitokios pasaulio <span style=color:red;>(ne)</span>tvarkos?
    Link kitokios pasaulio (ne)tvarkos?

    Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl ...

  • „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?
    „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

    Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aišk...

    1
  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    13
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

Daugiau straipsnių