Mes be saugios kaimynystės nenurimsim...

Priklausau tai retai ir nesuprastai žmonių rūšiai, kurios atstovai nepuola pirma pasitaikiusia proga burnoti apie policiją. Visiems aišku, kad siaurakakčių tarp pareigūnų netrūksta. Apsižvalgius aplink matai tą patį rezultatą, tad kaltinti policiją yra tolygu smerkti visuomenę, kurioje gyveni. Geriau pabandyti ką nors keisti (jei neplanuoji maut iš Lietuvos).

Šios idėjos vedinas įstojau į policijos rėmėjus. Ten ir nugirdau apie galimybę savo gyvenamoje aplinkoje organizuoti Saugios kaimynystės grupę. Bandymas (ne)pavyko...

Mūsų namas Kauno senamiestyje nėra labai didelis, tad įtikinti kaimynus pasirašyti, kad tampa Saugios kaimynystės nariais nebuvo sunku. Protingi iš karto suprato, kad parašas nieko neįpareigoja, kvaili pasidavė minios spaudimui. Tad surinkęs daugiau nei pusę kaimynų parašų nueinu į Kauno VPK Centro policijos nuovadą ir registruoju tą grupę.

Dabar pats laikas atskleisti kortas: mano vienas iš pagrindinių tikslų yra pakabinti apie grupę informuojančią lentelę prie tarpuvartės, kur daugelis užeina ne šiaip sau. Jei ji kabotų, tai įspėdamas apie netinkamą elgesį jausčiausi gerokai stipriau. Apie kaimynes net nekalbu.

Pirmiausiai teko nusivilti aiškios sistemos policijoje nebuvimu. Naiviai tikėjausi, kad prevencinė programa „Saugi kaimynystė“ turi aiškiais metodikas, simboliką ir veikimo būdus. Taip nėra. Kiekvienas rajonas, net skirtingos to paties miesto nuovados, pačios sau susigalvoja veikimo metodus ir tokių grupių kūrimo, skatinimo, plėtimo būdus.

Įsivaizduokite: ateina toks hyperaktyvus policijos rėmėjas kaip aš, ir eilinis apylinkės inspektorius yra priverstas pats sugalvoti būdus, kuo padėti vargšui policijos pagalbininkui. Negana to, jei tas rėmėjas sugalvoja dar lentelę ant namo kabinti, tai jau visai prastai. Apylinkės inspektorius ir net nuovados viršininkas yra bejėgiai.

Tarkim, mums teko surinkti visus reikiamus dokumentus pagal išorinės vaizdinės reklamos mieste reikalavimus. Po perkūnais, negi tai reklama?

Tiesą pasakius, policijos inspektorių dėl to nekaltinu. Čia aukščiausios policijos valdžios problema, kad deklaruodami norą bendrauti su visuomene ir laukdami jos paramos jie nė piršto nepajudina, kad tokiems bepročiams kaip aš būtų lengviau ne tik įkurti saugią kaimynystę, bet ir realiai bendrauti su vietos pareigūnais.

Ir dar. Kauno savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriui reikiamus dokumentus minėtai informacinei lentai pakabinti pridaviau daugiau nei prieš mėnesį. Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad iki šiol neturiu jokios žinios iš vadinamosios savivaldybės. Bet kokiu atveju - nurimti nežadu.

Ak, tiesa. Vos nepamiršau paminėti ir tos juokingos, niekam nereikalingos veltėdžių kompanijos, kuri vadinasi Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba. Pasidomėkite kiek protokolų surašyta, kiek pažeidėjų nubausta ir kiek cigarečių surūkyta stovint Gedimino gatvėje. Nustebsite sužinoję, kad turėdami tikrai nemenką savivaldybės finansavimą vadinamieji pareigūnai sugeba per mėnesį surašyti vos kelis protokolus už itin nereikšmingus viešosios tvarkos pažeidimus. Tuo tarpu Kauno VPK Centro policijos nuovados daugiau nei dvidešimt policininkų turi vieną tarnybinį automobilį ir... lieka kalti dėl visko pasaulyje.

Vien dėl to nesiruošiu atsisakyti savo Saugios kaimynystės grupės idėjos. Ir ant mūsų namo kabės niekdarius atbaidanti lentelė. Ir policiją remsiu kuo tik galėsiu. Nes jai alternatyvos tiesiog nėra. Nebent vėl norime grįžti į tuos laikus, kai Vilijampolėje ūžė „Vilulos“ restoranas.