Medinis Žaliakalnio paveldas: būti ar pūti?

Kultūros ministerija iškilmingai paskelbė: patvirtintas Kauno Žaliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas.

Akimirka, nusipelnanti iškilmingumo, – juk grupė specialistų šį planą rengė ketverius metus, tai kainavo 135 tūkst. litų. Kas pasikeitė, jį patvirtinus? „Niekas“, – tvirtina paveldo saugotojai. Pasikeitus Vyriausybės reikalavimams, anksčiau galioję teritorijų apsaugos reglamentai keičiami specialiais planais, kurių ribos turi būti patvirtintos įvardijant konkrečius sklypus. Kelerius metus rengtas planas patikslino teritorijos ribas, jos skirstymą į griežtesnės ir liberalesnės apsaugos zonas.

Pagal specialų planą saugomą Žaliakalnio teritoriją riboja Vydūno alėja pietuose, Radvilėnų plentas rytinėje ir šiaurinėje pusėse bei K.Petrausko gatvė Vakaruose. Architektūriniu požiūriu vertingai teritorijai priskirta ir vizualinės apsaugos zona, kurioje neturėtų atsirasti itin disonuojančių naujų darinių, galinčių pakeisti Žaliakalnio vertingąsias savybes.

Tarpukariu iškilęs Žaliakalnis, kurio išskirtinę aurą pastebi ne tik tūlas lietuvis, bet ir užsieniečiai – išskirtinės architektūros rajonas visos šalies mastu. Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos. Į saugotiną Žaliakalnio zoną įeina 1923 m. kauniečio Antano Jokimo ir danų inžinieriaus M.Frandseno suformuotas trapecijos formos rajonas, padalytas vėduoklinio gatvių tinklo. Šis prestižinis rajoniukas, kur žemė – aukso vertės, išsaugojo kaimo mieste oazę. Teritorijos daliai prie Gėlių ir Minties Ratų gatvių su 70 proc. medinių namų yra taikoma valstybinė apsauga.

Kad ir ką garantuotų valstybė, senasis Žaliakalnio medinukų žavesys metai iš metų nyksta. Autentiškų medinių detalių juose vis mažiau: medį agresyviai išstumia plastikas, kitur – net mūras. Kultūros paveldo departamento darbuotojai skėsčioja rankomis: saugome, skiriame baudas, įpareigojame nugriauti.

Akivaizdu, kad nugriaunama ne viskas, o baudų skiriama ne tiek jau daug. Negali nepateisinti ir kai kuriuose namuose įsikūrusių pensininkų, sakančių: užuot apkalę namą medžiu, apkalėme plastiko lentutėmis, nes taip – pigiau.

Paveldosaugos srityje kur kas labiau nei Lietuva pažengusiose Vakarų valstybėse kainų skirtumas tarp pigaus plastiko ir kur kas brangesnių medinių medžiagų būtų kompensuojamas. Mūsų šalyje privačiose rankose esančių valstybės saugomų objektų tvarkybos darbams kompensuoti skiriamos nerealiai mažos sumos. Pernai Kultūros paveldo departamentas tam skyrė 300 tūkst. litų. Kompensacijos išmokėtos 6 objektų savininkams. Iš Kauno apskrities tarp laimingojo šešeto pateko tik vienas objektas – iš dalies kompensuotas Žemaitkiemio dvaro sodybos svirno stogo restauravimas.

Kodėl tiek mažai? Kultūros paveldo departamentas skelbia: privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Itin trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc.

Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Be to, privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai. Vadinasi, visų medžiagų įsigijimą ir atliktus darbus turi liudyti sąskaitos-faktūros. Šie reikalavimai daugeliui paveldo savininkų gali atrodyti kaip nesunešiojamos geležinės klumpės. Be to, ir puikiai parengęs dokumentus objekto savininkas nėra tikras, kad kompensacija iš kiauro valstybės biudžeto jam bus skirta.

Šioje srityje džiugina tik po truputį besikeičianti visuomenės sąmonė. Švietėjiška veikla užsiimantys Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, vadovaujami architektūros istorikės profesorės Nijolės Lukšionytės, minantys vertingų medinukų slenksčius ir ne grasinimais baudomis, o gražiuoju jų savininkus siekia įtikinti, kad senąjį medinį paveldą išsaugoti verta. Mokslininkų teigimu, nors ir labai nedaug, vis dėlto daugėja kauniečių, suprantančių medinės autentikos išsaugojimo prasmę. Tokią savimonę, žinoma, sustiprintų didesnė finansinė valstybės parama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žaliakalnietis

Žaliakalnietis portretas
Gražiai išsiplovė pinigėlių. O mus kas kaip gyventi pagal naujus reikalavimus?

kitas

kitas portretas
pirmiausia iki galo paruoškite paveldosaugos tvarkybos dokumentų ruošimo bazę. dabar nei skusta, nei lupta.

pūti

pūti portretas
vis galvodavau kad butu gerai tam trikampy namuka nusipirkt, bet jei jau taip saugo tai geriau kitur namuko ieskosiu
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    13
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

  • Politinis lažybų barometras
    Politinis lažybų barometras

    Žinovai tikina, kad į azartinius lošimus žmonija pasinėrė dar prieš tūkstančius metų. Nūnai lošimų elementų ir mūsų aplinkoje apstu, pradedant sporto varžybomis ir baigiant rimtais valstybės reikalais. ...

    1
  • Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?
    Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?

    Ką daro bedarbiai, kai į jų banko sąskaitą kas mėnesį įplaukia 560 eurų ir už tai iš jų nieko nereikalaujama? ...

    2
  • Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus
    Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus

    Penktadienį minėsime jau 26-ąsias Sausio 13-osios metines. Tai – Lietuvos tautos pergalės prieš kruviną Maskvos režimą, pasiuntusį rinktinius KGB ir kariuomenės desanto galvažudžius žudyti beginklių žmonių, metinės. ...

    25
  • Iššūkis ministrui
    Iššūkis ministrui

    Atėjo laikas naujajam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui įrodyti, ko jis vertas – imta kalbėti, kad Lietuvoje galėtų būti įsteigta "Tesla" gamykla. Puiki žinia! Tiesa, be aktyvaus Ūkio ministerijos darbo šią gamyklą Lietuv...

  • Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?
    Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?

    Metų pradžia yra tas metas, kai užsibrėžiame naujus tikslus ir tam pasitelkiame refleksiją. Bandant paaiškinti, kas yra refleksija ir kam ji reikalinga, patogu pasitelkti veidrodžio vaizdinį. Kai kas rytą ruošiamės eiti iš namų,...

    2
Daugiau straipsnių