Medinis Žaliakalnio paveldas: būti ar pūti?

Kultūros ministerija iškilmingai paskelbė: patvirtintas Kauno Žaliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas.

Akimirka, nusipelnanti iškilmingumo, – juk grupė specialistų šį planą rengė ketverius metus, tai kainavo 135 tūkst. litų. Kas pasikeitė, jį patvirtinus? „Niekas“, – tvirtina paveldo saugotojai. Pasikeitus Vyriausybės reikalavimams, anksčiau galioję teritorijų apsaugos reglamentai keičiami specialiais planais, kurių ribos turi būti patvirtintos įvardijant konkrečius sklypus. Kelerius metus rengtas planas patikslino teritorijos ribas, jos skirstymą į griežtesnės ir liberalesnės apsaugos zonas.

Pagal specialų planą saugomą Žaliakalnio teritoriją riboja Vydūno alėja pietuose, Radvilėnų plentas rytinėje ir šiaurinėje pusėse bei K.Petrausko gatvė Vakaruose. Architektūriniu požiūriu vertingai teritorijai priskirta ir vizualinės apsaugos zona, kurioje neturėtų atsirasti itin disonuojančių naujų darinių, galinčių pakeisti Žaliakalnio vertingąsias savybes.

Tarpukariu iškilęs Žaliakalnis, kurio išskirtinę aurą pastebi ne tik tūlas lietuvis, bet ir užsieniečiai – išskirtinės architektūros rajonas visos šalies mastu. Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos. Į saugotiną Žaliakalnio zoną įeina 1923 m. kauniečio Antano Jokimo ir danų inžinieriaus M.Frandseno suformuotas trapecijos formos rajonas, padalytas vėduoklinio gatvių tinklo. Šis prestižinis rajoniukas, kur žemė – aukso vertės, išsaugojo kaimo mieste oazę. Teritorijos daliai prie Gėlių ir Minties Ratų gatvių su 70 proc. medinių namų yra taikoma valstybinė apsauga.

Kad ir ką garantuotų valstybė, senasis Žaliakalnio medinukų žavesys metai iš metų nyksta. Autentiškų medinių detalių juose vis mažiau: medį agresyviai išstumia plastikas, kitur – net mūras. Kultūros paveldo departamento darbuotojai skėsčioja rankomis: saugome, skiriame baudas, įpareigojame nugriauti.

Akivaizdu, kad nugriaunama ne viskas, o baudų skiriama ne tiek jau daug. Negali nepateisinti ir kai kuriuose namuose įsikūrusių pensininkų, sakančių: užuot apkalę namą medžiu, apkalėme plastiko lentutėmis, nes taip – pigiau.

Paveldosaugos srityje kur kas labiau nei Lietuva pažengusiose Vakarų valstybėse kainų skirtumas tarp pigaus plastiko ir kur kas brangesnių medinių medžiagų būtų kompensuojamas. Mūsų šalyje privačiose rankose esančių valstybės saugomų objektų tvarkybos darbams kompensuoti skiriamos nerealiai mažos sumos. Pernai Kultūros paveldo departamentas tam skyrė 300 tūkst. litų. Kompensacijos išmokėtos 6 objektų savininkams. Iš Kauno apskrities tarp laimingojo šešeto pateko tik vienas objektas – iš dalies kompensuotas Žemaitkiemio dvaro sodybos svirno stogo restauravimas.

Kodėl tiek mažai? Kultūros paveldo departamentas skelbia: privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Itin trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc.

Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Be to, privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai. Vadinasi, visų medžiagų įsigijimą ir atliktus darbus turi liudyti sąskaitos-faktūros. Šie reikalavimai daugeliui paveldo savininkų gali atrodyti kaip nesunešiojamos geležinės klumpės. Be to, ir puikiai parengęs dokumentus objekto savininkas nėra tikras, kad kompensacija iš kiauro valstybės biudžeto jam bus skirta.

Šioje srityje džiugina tik po truputį besikeičianti visuomenės sąmonė. Švietėjiška veikla užsiimantys Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, vadovaujami architektūros istorikės profesorės Nijolės Lukšionytės, minantys vertingų medinukų slenksčius ir ne grasinimais baudomis, o gražiuoju jų savininkus siekia įtikinti, kad senąjį medinį paveldą išsaugoti verta. Mokslininkų teigimu, nors ir labai nedaug, vis dėlto daugėja kauniečių, suprantančių medinės autentikos išsaugojimo prasmę. Tokią savimonę, žinoma, sustiprintų didesnė finansinė valstybės parama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žaliakalnietis

Žaliakalnietis portretas
Gražiai išsiplovė pinigėlių. O mus kas kaip gyventi pagal naujus reikalavimus?

kitas

kitas portretas
pirmiausia iki galo paruoškite paveldosaugos tvarkybos dokumentų ruošimo bazę. dabar nei skusta, nei lupta.

pūti

pūti portretas
vis galvodavau kad butu gerai tam trikampy namuka nusipirkt, bet jei jau taip saugo tai geriau kitur namuko ieskosiu
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    8
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių