Medinis Žaliakalnio paveldas: būti ar pūti?

Kultūros ministerija iškilmingai paskelbė: patvirtintas Kauno Žaliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas.

Akimirka, nusipelnanti iškilmingumo, – juk grupė specialistų šį planą rengė ketverius metus, tai kainavo 135 tūkst. litų. Kas pasikeitė, jį patvirtinus? „Niekas“, – tvirtina paveldo saugotojai. Pasikeitus Vyriausybės reikalavimams, anksčiau galioję teritorijų apsaugos reglamentai keičiami specialiais planais, kurių ribos turi būti patvirtintos įvardijant konkrečius sklypus. Kelerius metus rengtas planas patikslino teritorijos ribas, jos skirstymą į griežtesnės ir liberalesnės apsaugos zonas.

Pagal specialų planą saugomą Žaliakalnio teritoriją riboja Vydūno alėja pietuose, Radvilėnų plentas rytinėje ir šiaurinėje pusėse bei K.Petrausko gatvė Vakaruose. Architektūriniu požiūriu vertingai teritorijai priskirta ir vizualinės apsaugos zona, kurioje neturėtų atsirasti itin disonuojančių naujų darinių, galinčių pakeisti Žaliakalnio vertingąsias savybes.

Tarpukariu iškilęs Žaliakalnis, kurio išskirtinę aurą pastebi ne tik tūlas lietuvis, bet ir užsieniečiai – išskirtinės architektūros rajonas visos šalies mastu. Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos. Į saugotiną Žaliakalnio zoną įeina 1923 m. kauniečio Antano Jokimo ir danų inžinieriaus M.Frandseno suformuotas trapecijos formos rajonas, padalytas vėduoklinio gatvių tinklo. Šis prestižinis rajoniukas, kur žemė – aukso vertės, išsaugojo kaimo mieste oazę. Teritorijos daliai prie Gėlių ir Minties Ratų gatvių su 70 proc. medinių namų yra taikoma valstybinė apsauga.

Kad ir ką garantuotų valstybė, senasis Žaliakalnio medinukų žavesys metai iš metų nyksta. Autentiškų medinių detalių juose vis mažiau: medį agresyviai išstumia plastikas, kitur – net mūras. Kultūros paveldo departamento darbuotojai skėsčioja rankomis: saugome, skiriame baudas, įpareigojame nugriauti.

Akivaizdu, kad nugriaunama ne viskas, o baudų skiriama ne tiek jau daug. Negali nepateisinti ir kai kuriuose namuose įsikūrusių pensininkų, sakančių: užuot apkalę namą medžiu, apkalėme plastiko lentutėmis, nes taip – pigiau.

Paveldosaugos srityje kur kas labiau nei Lietuva pažengusiose Vakarų valstybėse kainų skirtumas tarp pigaus plastiko ir kur kas brangesnių medinių medžiagų būtų kompensuojamas. Mūsų šalyje privačiose rankose esančių valstybės saugomų objektų tvarkybos darbams kompensuoti skiriamos nerealiai mažos sumos. Pernai Kultūros paveldo departamentas tam skyrė 300 tūkst. litų. Kompensacijos išmokėtos 6 objektų savininkams. Iš Kauno apskrities tarp laimingojo šešeto pateko tik vienas objektas – iš dalies kompensuotas Žemaitkiemio dvaro sodybos svirno stogo restauravimas.

Kodėl tiek mažai? Kultūros paveldo departamentas skelbia: privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Itin trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc.

Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Be to, privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai. Vadinasi, visų medžiagų įsigijimą ir atliktus darbus turi liudyti sąskaitos-faktūros. Šie reikalavimai daugeliui paveldo savininkų gali atrodyti kaip nesunešiojamos geležinės klumpės. Be to, ir puikiai parengęs dokumentus objekto savininkas nėra tikras, kad kompensacija iš kiauro valstybės biudžeto jam bus skirta.

Šioje srityje džiugina tik po truputį besikeičianti visuomenės sąmonė. Švietėjiška veikla užsiimantys Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, vadovaujami architektūros istorikės profesorės Nijolės Lukšionytės, minantys vertingų medinukų slenksčius ir ne grasinimais baudomis, o gražiuoju jų savininkus siekia įtikinti, kad senąjį medinį paveldą išsaugoti verta. Mokslininkų teigimu, nors ir labai nedaug, vis dėlto daugėja kauniečių, suprantančių medinės autentikos išsaugojimo prasmę. Tokią savimonę, žinoma, sustiprintų didesnė finansinė valstybės parama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žaliakalnietis

Žaliakalnietis portretas
Gražiai išsiplovė pinigėlių. O mus kas kaip gyventi pagal naujus reikalavimus?

kitas

kitas portretas
pirmiausia iki galo paruoškite paveldosaugos tvarkybos dokumentų ruošimo bazę. dabar nei skusta, nei lupta.

pūti

pūti portretas
vis galvodavau kad butu gerai tam trikampy namuka nusipirkt, bet jei jau taip saugo tai geriau kitur namuko ieskosiu
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    1
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    1
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių