LRT tarybos nariai: pataisos Seime Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį

Seimo daugumos atstovai Gintaras Songaila, Valentinas Stundys ir Arūnė Stirblytė šių metų gruodžio 2 dieną įregistravo LRT įstatymo pataisas.

Šios pataisos jau buvo teikiamos Seimui, tačiau ir vėl, nepraėjus nei mėnesiui, pateikiamos Seimui iš naujo.

Toks skubus ir primygtinis įstatymo pakeitimo įregistravimas ir siekis kuo greičiau šį įstatymą priimti kelia pagrįstą baimę ir įtarimą, kad be platesnių svarstymų visuomenėje, nepateikus jokių esminių priekaištų Lietuvos radijui ir televizijai, gali būti sugriauta nuo tiesioginio valdžios kišimosi apsaugoto nepriklausomo visuomeninio transliuotojo veikla.

Kaip žinoma, visuomeninis radijas ir televizija be jokio tiesioginio politikų kišimosi į veiklą sėkmingai dirbo beveik dešimtmetį. Dabartinis LRT įstatymas, pagal kurį veikia visuomeninis transliuotojas, Europos Sąjungoje yra nuolat minimas kaip vienas pažangiausių ir geriausiai užtikrinančių jo nepriklausomumą nuo tiesioginės politikų įtakos. Tuo tarpu įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais.

Jei šios pataisos bus priimtos ir įsigalios, Lietuva bus atmesta daugiau kaip dešimtmetį atgal, kai kiekviena rinkimus laimėjusi partija iškart stengdavosi žūtbūt perimti LRT kontrolę. Nieko, išskyrus praradimus, visuomeniniam transliuotojui praeityje tai neatnešė. Tai taip pat nesuteiks laisvo žodžio šalies visuomenei.

Pakeitus įstatymą, grįžus prie valstybinio LRT modelio, tikėtina, jog, pasikeitus Seimo daugumai, LRT vėl  būtų įstumiama į naujas kovas dėl įtakos joje. Lietuvos visuomeniniam transliuotojui, kurio finansavimas ir taip yra menkiausias visoje ES, tai būtų katastrofa.

Didelį nerimą kelia ir tai, kad per pastaruosius metus beveik perpus sumažinus biudžetinį LRT finansavimą, jau nuo kitų metų pradžios iš LRT atimama teisė transliuoti ir reklamą, kuri iki šiol iš dalies dengė valstybės skiriamą menką finansavimą numatytai plačiai misijai vykdyti. Paskubomis priėmus tokią įstatymo pataisą, jau artimiausiu metu  LRT veikla gali būti paralyžiuota. 

Įstatymo pateikimo skubotumas rodo, kad pagrindinis šių įstatymo pataisų tikslas yra tik vienas – pakeisti LRT vadovybę valdančiajai daugumai ištikimais žmonėmis. Visuomenei tai gali reikšti tik viena – vietoj valdžios kritikos ji išgirs tik pagyras valdžiai bei kritiką jos oponentams.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar sunkią finansinę krizę išgyvenančiai Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia būtent tokių „permainų“, kurios apriboja laisvą žodį? Apmaudu, kad tokias „permainas“ siūlo vadinamosios Permainų koalicijos atstovai.  

Vadovaudamiesi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pavesta funkcija atstovauti visuomenės interesams bei atsižvelgdami į tai, kad  žodžio laisvė yra pamatinė teisė, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; visuomeninis, o jokiu būdu ne valstybinis, transliavimas yra vertybė, kuria didžiuojasi ir kurią puoselėja demokratinė Europa.
 
Amsterdamo sutartyje, kurioje Europos Sąjunga savo pagrindine užduotimi pripažino ginti žmogaus teises, visuomeninis transliavimas vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais bei būtinybe apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą. Europos Tarybos dokumentai ir normatyviniai aktai be išlygų akcentuoja būtinybę užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi bei būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją.
 
Politinį kišimąsi į visuomeninių transliuotojų veiklą be išlygų smerkia didžiausios tarptautinės transliuotojus bei žiniasklaidos profesionalus vienijančios organizacijos, o dabartiniai Lietuvos valdžios institucijų veiksmai tarptautiniu mastu jau yra įvardyti kaip keliantys didelę grėsmę Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinei autonomijai ir politiniam nepriklausomumui.

Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublika privalo gerbti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, todėl pareiškiame, kad Seimui pastaruoju metu pateiktos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos parengtos skubotai, neprofesionaliai, be rimtos teisinės ir profesinės analizės.

Pateiktų pataisų turinys prieštarauja pamatiniams demokratinės Europos principams. Nors deklaruojamas visuomeninio transliuotojo stiprinimas, tačiau pataisų rezultatas reikštų visuomeninio transliuotojo suvalstybinimą bei sudarytų tiesiogines prielaidas antidemokratiniams procesams bei žodžio laisvės varžymui Lietuvoje. Pateiktose pataisose nurodyta LRT tarybos skyrimo tvarka keltų grėsmę pliuralistiniams LRT tarybos formavimo principams ir sudarytų prielaidas tiesioginiam politikų kišimuisi į visuomeninio transliuotojo veiklą.

Lietuvos visuomeninio transliuotojo 2010 metų finansavimo kritimas į 1996–1999 metų lygmenį kelia tiesioginę grėsmę LRT programų apimtims bei teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymui, o visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančio teisinio pagrindo nestabilumas įneštų destrukciją ekonominės krizės akivaizdoje.

Atsižvelgdami į tai, raginame valdančiosios daugumos politikus, visų pirma, atkreipti dėmesį į tarptautines ir ES normas, kurioms iš esmės prieštarauja siūlomos skubotos pataisos. Seimas taip pat turėtų labai atsargiai svarstyti bet kokias LRT įstatymo pataisas, nes skubotai priimtos pataisos geram Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį. Tikimės, kad žodžio ir spaudos laisvės Seimo nariams yra svarbesnės už trumpalaikius atskirų partijų tikslus ir interesus.

LRT tarybos nariai:

Gediminas Ilgūnas,
Alvydas Jokubaitis,
Marcelijus Martinaitis,
Eglė Pranckūnienė,
Rimvydas Valatka,
Edmundas Ganusauskas,
Saulius Vosylius,
Audronė Pitrėnienė,
Darius Chmieliauskas,
Dainius Radzevičius


Šiame straipsnyje: LRT

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė trichineliozė
    Politinė trichineliozė

    Groteskas ir psichozės triumfuoja. Jei tokioje psichopatriotinėje įtampoje gyvensime ir toliau, medikai tikrai turės kam lašinti valerijonų. Arklinėmis dozėmis, aišku. Vieni bijo A.Maldeikienės, kiti – Rusijos šnipų, treti &...

  • Lietuva – labiau Rusija nei Europa?
    Lietuva – labiau Rusija nei Europa?

    Kaune šiomis dienomis daugybė renginių, tačiau kalbėsime ne apie juos. Apie sugebėjimą atjausti, suprasti ir vadovautis vidine kultūra, ko mūsuose esama, tačiau, deja, ne pas visus. ...

    16
  • Didėjanti konkurencija skatina didinti algas
    Didėjanti konkurencija skatina didinti algas

    Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metu...

    3
  • Kada kils palūkanos?
    Kada kils palūkanos?

    Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų,...

    2
  • Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?
    Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?

    „Valstiečių“ pasiūlymai šokiruoja. Žiniasklaida publikavo naujieną, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša su dar penkiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis si...

    9
  • Premjeras žada naują cirką?
    Premjeras žada naują cirką?

    Ryte paskaičius portaluose apie premjero Sauliaus Skvernelio nuo birželio žadamus rimtus pokyčius mokesčių srityje, turėtum sunerimti – ką dar sugalvojo policinės valstybės propaguotojas. ...

    9
  • Kas bus kitas Rusijos taikinys?
    Kas bus kitas Rusijos taikinys?

    Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. ...

    4
  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    2
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    17
Daugiau straipsnių