LRT tarybos nariai: pataisos Seime Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį

Seimo daugumos atstovai Gintaras Songaila, Valentinas Stundys ir Arūnė Stirblytė šių metų gruodžio 2 dieną įregistravo LRT įstatymo pataisas.

Šios pataisos jau buvo teikiamos Seimui, tačiau ir vėl, nepraėjus nei mėnesiui, pateikiamos Seimui iš naujo.

Toks skubus ir primygtinis įstatymo pakeitimo įregistravimas ir siekis kuo greičiau šį įstatymą priimti kelia pagrįstą baimę ir įtarimą, kad be platesnių svarstymų visuomenėje, nepateikus jokių esminių priekaištų Lietuvos radijui ir televizijai, gali būti sugriauta nuo tiesioginio valdžios kišimosi apsaugoto nepriklausomo visuomeninio transliuotojo veikla.

Kaip žinoma, visuomeninis radijas ir televizija be jokio tiesioginio politikų kišimosi į veiklą sėkmingai dirbo beveik dešimtmetį. Dabartinis LRT įstatymas, pagal kurį veikia visuomeninis transliuotojas, Europos Sąjungoje yra nuolat minimas kaip vienas pažangiausių ir geriausiai užtikrinančių jo nepriklausomumą nuo tiesioginės politikų įtakos. Tuo tarpu įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais.

Jei šios pataisos bus priimtos ir įsigalios, Lietuva bus atmesta daugiau kaip dešimtmetį atgal, kai kiekviena rinkimus laimėjusi partija iškart stengdavosi žūtbūt perimti LRT kontrolę. Nieko, išskyrus praradimus, visuomeniniam transliuotojui praeityje tai neatnešė. Tai taip pat nesuteiks laisvo žodžio šalies visuomenei.

Pakeitus įstatymą, grįžus prie valstybinio LRT modelio, tikėtina, jog, pasikeitus Seimo daugumai, LRT vėl  būtų įstumiama į naujas kovas dėl įtakos joje. Lietuvos visuomeniniam transliuotojui, kurio finansavimas ir taip yra menkiausias visoje ES, tai būtų katastrofa.

Didelį nerimą kelia ir tai, kad per pastaruosius metus beveik perpus sumažinus biudžetinį LRT finansavimą, jau nuo kitų metų pradžios iš LRT atimama teisė transliuoti ir reklamą, kuri iki šiol iš dalies dengė valstybės skiriamą menką finansavimą numatytai plačiai misijai vykdyti. Paskubomis priėmus tokią įstatymo pataisą, jau artimiausiu metu  LRT veikla gali būti paralyžiuota. 

Įstatymo pateikimo skubotumas rodo, kad pagrindinis šių įstatymo pataisų tikslas yra tik vienas – pakeisti LRT vadovybę valdančiajai daugumai ištikimais žmonėmis. Visuomenei tai gali reikšti tik viena – vietoj valdžios kritikos ji išgirs tik pagyras valdžiai bei kritiką jos oponentams.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar sunkią finansinę krizę išgyvenančiai Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia būtent tokių „permainų“, kurios apriboja laisvą žodį? Apmaudu, kad tokias „permainas“ siūlo vadinamosios Permainų koalicijos atstovai.  

Vadovaudamiesi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pavesta funkcija atstovauti visuomenės interesams bei atsižvelgdami į tai, kad  žodžio laisvė yra pamatinė teisė, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; visuomeninis, o jokiu būdu ne valstybinis, transliavimas yra vertybė, kuria didžiuojasi ir kurią puoselėja demokratinė Europa.
 
Amsterdamo sutartyje, kurioje Europos Sąjunga savo pagrindine užduotimi pripažino ginti žmogaus teises, visuomeninis transliavimas vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais bei būtinybe apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą. Europos Tarybos dokumentai ir normatyviniai aktai be išlygų akcentuoja būtinybę užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi bei būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo misiją.
 
Politinį kišimąsi į visuomeninių transliuotojų veiklą be išlygų smerkia didžiausios tarptautinės transliuotojus bei žiniasklaidos profesionalus vienijančios organizacijos, o dabartiniai Lietuvos valdžios institucijų veiksmai tarptautiniu mastu jau yra įvardyti kaip keliantys didelę grėsmę Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinei autonomijai ir politiniam nepriklausomumui.

Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublika privalo gerbti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, todėl pareiškiame, kad Seimui pastaruoju metu pateiktos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos parengtos skubotai, neprofesionaliai, be rimtos teisinės ir profesinės analizės.

Pateiktų pataisų turinys prieštarauja pamatiniams demokratinės Europos principams. Nors deklaruojamas visuomeninio transliuotojo stiprinimas, tačiau pataisų rezultatas reikštų visuomeninio transliuotojo suvalstybinimą bei sudarytų tiesiogines prielaidas antidemokratiniams procesams bei žodžio laisvės varžymui Lietuvoje. Pateiktose pataisose nurodyta LRT tarybos skyrimo tvarka keltų grėsmę pliuralistiniams LRT tarybos formavimo principams ir sudarytų prielaidas tiesioginiam politikų kišimuisi į visuomeninio transliuotojo veiklą.

Lietuvos visuomeninio transliuotojo 2010 metų finansavimo kritimas į 1996–1999 metų lygmenį kelia tiesioginę grėsmę LRT programų apimtims bei teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymui, o visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančio teisinio pagrindo nestabilumas įneštų destrukciją ekonominės krizės akivaizdoje.

Atsižvelgdami į tai, raginame valdančiosios daugumos politikus, visų pirma, atkreipti dėmesį į tarptautines ir ES normas, kurioms iš esmės prieštarauja siūlomos skubotos pataisos. Seimas taip pat turėtų labai atsargiai svarstyti bet kokias LRT įstatymo pataisas, nes skubotai priimtos pataisos geram Lietuvos vardui užtrauktų šešėlį. Tikimės, kad žodžio ir spaudos laisvės Seimo nariams yra svarbesnės už trumpalaikius atskirų partijų tikslus ir interesus.

LRT tarybos nariai:

Gediminas Ilgūnas,
Alvydas Jokubaitis,
Marcelijus Martinaitis,
Eglė Pranckūnienė,
Rimvydas Valatka,
Edmundas Ganusauskas,
Saulius Vosylius,
Audronė Pitrėnienė,
Darius Chmieliauskas,
Dainius Radzevičius


Šiame straipsnyje: LRT

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    9
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių