Lietuvybė - tik žaizdotas rūpintojėlis?

Vasario 16-osios minėjimai pastaraisiais metais prasideda ir baigiasi beveik vienodai: skeliamos kalbos apie tautos vienybę, rengiamos eitynės šūkaujant „Lietuva – lietuviams!“ ir, aišku, liejamos ašaros dėl išsivaikščiojančių ir tėvynės neva vis labiau nebemylinčių tautiečių.

Tautos patriarchai niekada nepamiršta pridurti ir sykiu paraudoti, kad būtina puoselėti ir ginti mūsų bendras vertybes ir tradicijas, antraip Lietuva neišliks. Tačiau paprastai konkrečiai ir neįvardija, apie ką šiuo atveju kalbama.

Arba, paklausti apie lietuviškumo šaknis ir turinį, pinkliai šneka: „Lietuvos senovė, kunigaikščiai, lietuvių kalba, pagonybė.“ Žinoma, tai klišės, tačiau tauta linkusi tikėti mitais, ypač – jei jie gerai nuteikia.

Kultūrologas Vytautas Kavolis prieš daugiau nei trisdešimt metų pastebėjo Lietuvą vis dar kamuojantį paradoksą: „Mūsų kraštas nusėtas istoriniais paminklais, žyminčiais ir kunigaikštišką didybę, ir liaudišką ištikimybę, ir intelektualų susikaupimą, ir savanorių kraują. Bet jie visi savo meniniu nereikšmingumu liudija paviršinį, vien jausminį, santykį su mūsų istorija. Deja, istorija nebuvo suvokiama kaip išsilaisvinimo istorija.“

Dabar, atrodytų, visko užtenka: yra ir paminklų, ir pilių, ir istorinių veikalų, menančių praeities didybę. Žodžiu, visus būtinus atributus turime. Vis dėlto ir tai lietuvių gerai nenuteikia: jie nėra, jei tikėsime apklausomis, patenkinti dabartine padėtimi ir nuolat ieško kaltų.

Vyraujantis požiūris daugmaž toks: dėl visko, kas mūsų istorijoje buvo ne taip, kalti ne mes patys. Kalta arba krikščionybė, rusai su vokiečiais, arba – lenkai. Prievarta ir tikėjimas, šeimininkavimas ir kova, išsilaisvinimas ir prisirišimas – toks yra dominuojantis lietuvių istorijos turinys.

Žaizdotas liūdintis rūpintojėlis, o po jo kojomis iki pusės išrengti Lietuvos istorijos veikėjai, šalia – ponia prabangia suknia su slaviškais motyvais ir rūmai, primenantys Valdovų. Taip Nacionalinės premijos laureatas Šarūnas Sauka konceptualizavo Lietuvos istorijos supratimą viename savo paveiksle, kurį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakabino savo rūmuose. Tai – viena lietuvybės versija.

Su stereotipais kovojantis istorikas Alfredas Bumblauskas, šaržuodamas pernelyg primityviai suvokiamą lietuvybę, kažkada ją apibendrino Ž formule: žemė, žodis, žydas, „Žalgiris“. Štai kas, jei karikatūrinsime, tėra bendra lietuviams.

„Mūsų istorija yra skurdo istorija. Mes esame skurdžiausi europiečiai, bet vis dėl to europiečiai“, – taip mūsų istorijos esmę, o kartu ir išskirtinumą, apibendrinęs istorikas Edvardas Gudavičius išsyk buvo apšauktas „istorijos juodintoju“. O prabilęs apie lietuvius ne kaip apie darbščią, o, priešingai, – nemokančią ir nenorinčią dirbti tautą, pradėtas pulti dar labiau, nors jo teiginius įrodo naujausi istoriniai tyrimai.

Kaune stovintis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas, kai jis vaizduojamas primynęs po lenkų, rusų, kryžiuočių ir totorių karį, puikiai atspindi nepriklausomoje Lietuvoje nekritiškai iš tarpukario laikų perimtą tautininkišką istorijos supratimą, skirtą tautai mobilizuoti ir Vilniui atsiimti. Akivaizdu, kad būtent toks įvaizdis vis dar gyvas.

Gi dalis politikų, gal net dauguma, ir iš kairės, ir iš dėšinės, lig šiol grėsmę lietuvybei įžvelgia net tada, kad koks nors lenkas ar anglas lietuviškame pase savo pavardę nori rašyti originalo kalba. Ar ne paradoksalu, kad net 1938-ųjų, taigi, tautininkų kurta, nedemokratinė konstitucija tai leido?

Bet kuri kalba pati savaime nėra jokia vertybė. Ji – tik priemonė, per kurią reiškiasi tautos kultūra. Taigi koks šiandienės lietuvybės pagrindas? Kuo išskirtinė mūsų kultūra? Kokia Lietuvos ir lietuvių vieta Europoje ir pasaulyje? Būtent į šiuos klausimus turėtume atsakyti. Tačiau tokių diskusijų mažoka.


Šiame straipsnyje: lietuvybėVasario 16-ojiskinai

NAUJAUSI KOMENTARAI

ii

ii portretas
Turbūt tūpiausias kada nors publikuotas straipsnis prieš Vasario 16-ąją. Juokinga, kai cituojamas „istorikas“ Bumbliauskas, pačios istorikų gildijos geriausio Lietuvos istoriko rinkimuose užėmęs paskutinę vietą su vienu balsu., matomai balsavo pats už save... :)

Stasys

Stasys portretas
Skaudžiai, tiksliai, argumentuotai. Justinai, ateityje pabandyk atsakyti ir į paties išsikeltus klausimus. Lauksime. Tokios mintys veikia. Jų reikia daugiau. Sėkmės Tau!

L

L portretas
Autorius matyt neskaitė M. Daukšos. Todėl cituoju: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuota tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą
    Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

    Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne t...

  • Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje
    Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

    Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. ...

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    3
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
Daugiau straipsnių