Lietuvybė - tik žaizdotas rūpintojėlis?

Vasario 16-osios minėjimai pastaraisiais metais prasideda ir baigiasi beveik vienodai: skeliamos kalbos apie tautos vienybę, rengiamos eitynės šūkaujant „Lietuva – lietuviams!“ ir, aišku, liejamos ašaros dėl išsivaikščiojančių ir tėvynės neva vis labiau nebemylinčių tautiečių.

Tautos patriarchai niekada nepamiršta pridurti ir sykiu paraudoti, kad būtina puoselėti ir ginti mūsų bendras vertybes ir tradicijas, antraip Lietuva neišliks. Tačiau paprastai konkrečiai ir neįvardija, apie ką šiuo atveju kalbama.

Arba, paklausti apie lietuviškumo šaknis ir turinį, pinkliai šneka: „Lietuvos senovė, kunigaikščiai, lietuvių kalba, pagonybė.“ Žinoma, tai klišės, tačiau tauta linkusi tikėti mitais, ypač – jei jie gerai nuteikia.

Kultūrologas Vytautas Kavolis prieš daugiau nei trisdešimt metų pastebėjo Lietuvą vis dar kamuojantį paradoksą: „Mūsų kraštas nusėtas istoriniais paminklais, žyminčiais ir kunigaikštišką didybę, ir liaudišką ištikimybę, ir intelektualų susikaupimą, ir savanorių kraują. Bet jie visi savo meniniu nereikšmingumu liudija paviršinį, vien jausminį, santykį su mūsų istorija. Deja, istorija nebuvo suvokiama kaip išsilaisvinimo istorija.“

Dabar, atrodytų, visko užtenka: yra ir paminklų, ir pilių, ir istorinių veikalų, menančių praeities didybę. Žodžiu, visus būtinus atributus turime. Vis dėlto ir tai lietuvių gerai nenuteikia: jie nėra, jei tikėsime apklausomis, patenkinti dabartine padėtimi ir nuolat ieško kaltų.

Vyraujantis požiūris daugmaž toks: dėl visko, kas mūsų istorijoje buvo ne taip, kalti ne mes patys. Kalta arba krikščionybė, rusai su vokiečiais, arba – lenkai. Prievarta ir tikėjimas, šeimininkavimas ir kova, išsilaisvinimas ir prisirišimas – toks yra dominuojantis lietuvių istorijos turinys.

Žaizdotas liūdintis rūpintojėlis, o po jo kojomis iki pusės išrengti Lietuvos istorijos veikėjai, šalia – ponia prabangia suknia su slaviškais motyvais ir rūmai, primenantys Valdovų. Taip Nacionalinės premijos laureatas Šarūnas Sauka konceptualizavo Lietuvos istorijos supratimą viename savo paveiksle, kurį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakabino savo rūmuose. Tai – viena lietuvybės versija.

Su stereotipais kovojantis istorikas Alfredas Bumblauskas, šaržuodamas pernelyg primityviai suvokiamą lietuvybę, kažkada ją apibendrino Ž formule: žemė, žodis, žydas, „Žalgiris“. Štai kas, jei karikatūrinsime, tėra bendra lietuviams.

„Mūsų istorija yra skurdo istorija. Mes esame skurdžiausi europiečiai, bet vis dėl to europiečiai“, – taip mūsų istorijos esmę, o kartu ir išskirtinumą, apibendrinęs istorikas Edvardas Gudavičius išsyk buvo apšauktas „istorijos juodintoju“. O prabilęs apie lietuvius ne kaip apie darbščią, o, priešingai, – nemokančią ir nenorinčią dirbti tautą, pradėtas pulti dar labiau, nors jo teiginius įrodo naujausi istoriniai tyrimai.

Kaune stovintis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas, kai jis vaizduojamas primynęs po lenkų, rusų, kryžiuočių ir totorių karį, puikiai atspindi nepriklausomoje Lietuvoje nekritiškai iš tarpukario laikų perimtą tautininkišką istorijos supratimą, skirtą tautai mobilizuoti ir Vilniui atsiimti. Akivaizdu, kad būtent toks įvaizdis vis dar gyvas.

Gi dalis politikų, gal net dauguma, ir iš kairės, ir iš dėšinės, lig šiol grėsmę lietuvybei įžvelgia net tada, kad koks nors lenkas ar anglas lietuviškame pase savo pavardę nori rašyti originalo kalba. Ar ne paradoksalu, kad net 1938-ųjų, taigi, tautininkų kurta, nedemokratinė konstitucija tai leido?

Bet kuri kalba pati savaime nėra jokia vertybė. Ji – tik priemonė, per kurią reiškiasi tautos kultūra. Taigi koks šiandienės lietuvybės pagrindas? Kuo išskirtinė mūsų kultūra? Kokia Lietuvos ir lietuvių vieta Europoje ir pasaulyje? Būtent į šiuos klausimus turėtume atsakyti. Tačiau tokių diskusijų mažoka.


Šiame straipsnyje: lietuvybėVasario 16-ojiskinai

NAUJAUSI KOMENTARAI

ii

ii portretas
Turbūt tūpiausias kada nors publikuotas straipsnis prieš Vasario 16-ąją. Juokinga, kai cituojamas „istorikas“ Bumbliauskas, pačios istorikų gildijos geriausio Lietuvos istoriko rinkimuose užėmęs paskutinę vietą su vienu balsu., matomai balsavo pats už save... :)

Stasys

Stasys portretas
Skaudžiai, tiksliai, argumentuotai. Justinai, ateityje pabandyk atsakyti ir į paties išsikeltus klausimus. Lauksime. Tokios mintys veikia. Jų reikia daugiau. Sėkmės Tau!

L

L portretas
Autorius matyt neskaitė M. Daukšos. Todėl cituoju: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuota tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lengviausias kelias
    Lengviausias kelias

    Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui paminėti ir įprasminti skirti pasakojimai ir renginiai, deja, sutampa su nepalankiomis moderniai valstybei aplinkybėmis: nacionalizmo stiprėjimu pasaulyje, Europos kaip gyvų tradicijų, neuždarančių sia...

    1
  • Europos Centrinis Bankas tęs kiekybinį skatinimą
    Europos Centrinis Bankas tęs kiekybinį skatinimą

    Europos Centrinio Banko vadovai nusprendė pratęsti kiekybinio skatinimo programą iki 2017 gruodžio, sumažinant obligacijų supirkimo tempą nuo 80 iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. ...

  • Ar duos naudos drastiškas akcizų alkoholiui didinimas?
    Ar duos naudos drastiškas akcizų alkoholiui didinimas?

    Vakar Seimas nusprendė pradėti svarstyti Akcizų įstatymo pakeitimus, kurie žymiai padidintų akcizus lengviesiems alkoholiniams gėrimams – vynui ir alui. Akcizas spirituotiems gėrimams, tokiems kaip degtinė, didėtų gerokai mažiau. Naujai i&sca...

  • Vaikus moko ne sienos
    Vaikus moko ne sienos

    Kelių dienų skirtumu paskelbti tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai patvirtino tai, dėl ko kasdien dūsauja tūkstančiai Lietuvos tėvų. Moksleivių žinios neatitinka lūkesčių. ...

  • Propaganda apie propagandą
    Propaganda apie propagandą

    Per pastaruosius metus Rusijos propaganda šiek tiek pakito. Aiškinama, kad ne tiek stengiamasi sukurti teigiamą Rusijos įvaizdį ar pateisinti jos veiksmus, kiek skleidžiama prieštaringa, su tikrove mažai susieta, pagrindinį Vakarų ...

    2
  • Istorijos perrašinėjimo manija
    Istorijos perrašinėjimo manija

    Patarlė "Iš dainos žodžių neišmesi" moderniaisiais laikais tapo nebe aksioma. Šiandien ne tik žodžiai, bet ir faktai, o kai kur net asmenybės braukiamos iš tautų atminties ir metamos į istorijos šiuk&scaron...

    13
  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

    1
  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

    1
  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    3
Daugiau straipsnių