Lietuvos žiniasklaida: internetas žudo nacionalinę spaudą?

Duomenų analizė parodė, jog per pastaruosius 8 metus Lietuvos žiniasklaidoje įvyko reikšmingų pokyčių

Ypač išsiskyrė tolygus informacijos srauto didėjimas pagrindiniuose internetiniuose šaltiniuose. 

Tuo tarpu nacionalinės spaudos įtaka pastebimai ir tolygiai mažėjo. 

Analizuojant atskirus verslo sektorius matyti, jog nuo 2003 m. iki 2010 m. bankų komunikacijoje pagrindiniuose interneto naujienų portaluose užfiksuotas informacijos srautas išaugo nuo 0,7% iki 46,1%. 

Tuo tarpu informacija apie bankus nacionaliniuose leidiniuose susitraukė nuo 73,9% iki 20,7%. 

Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamas informacijos srautas atitinkamai plėtėsi nuo 6,7% iki 45,4%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 23,6%. 

Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2010 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 56,4%, o nacionalinės spaudos susitraukė nuo 52,8% iki 20,4%. 

Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. 

Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nepastebėta, galima paminėti tik nežymų TV įtakos susilpnėjimą, ypač draudimo sektoriuje (komunikacijos dalis per šį kanalą susitraukė nuo 9,8% iki 2,6%, tačiau susitraukimas nebuvo tolygus). 

Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi (mobiliojo ryšio bei draudimo rinkų komunikacijoje nežymūs pokyčiai buvo netolygūs, o bankų sektoriuje fiksuotas nedidelis tolygus augimas). 

Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių ("Lietuvos ryto", "Respublikos", "Lietuvos žinių", "Vakaro žinių") tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei "Ekstra") leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio "Veidas" tiražas išaugo trečdaliu. 

Todėl, tikėtina, jog ateityje "ant popieriaus" išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams. 

Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus (išskyrus 15min., kuris "persikraustė" į internetą). 

Regioninių leidinių ateitis bent artimiausiu metu turėtų būti šviesesnė – kiekvienam regiono gyventojui "savo kiemo" problemos (degantis kaimyno tvartas) išliks įdomios ir aktualios, be to, jos nebus aprašytos nei nacionalinėje spaudoje, nei internete (su retomis išimtimis), todėl regioniniai leidiniai kol kas išliks pagrindiniu tokių naujienų šaltiniu.

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė UAB "Mediaskopas" išanalizavo trijų aktyviai komunikuojančių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2010 m.  

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 38082 mobiliųjų operatorių ("Omnitel", "Bitė" bei "Tele2") paminėjimai, 64278 bankų (SEB, "Swedbank", "DnB Nord", "Snoras" bei "Danske") paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2010 m. bei 11073 ne gyvybės draudimo bendrovių ("Lietuvos draudimas", "ERGO Lietuva", "PZU Lietuva", "IF draudimas" bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2010 m. , taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2010 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2010 m. pirmojo pusmečio duomenis.

Duomenų analizė parodė, jog per pastaruosius 8 metus Lietuvos žiniasklaidoje įvyko reikšmingų pokyčių

Ypač išsiskyrė tolygus informacijos srauto didėjimas pagrindiniuose internetiniuose šaltiniuose. 

Tuo tarpu nacionalinės spaudos įtaka pastebimai ir tolygiai mažėjo. 

Analizuojant atskirus verslo sektorius matyti, jog nuo 2003 m. iki 2010 m. bankų komunikacijoje pagrindiniuose interneto naujienų portaluose užfiksuotas informacijos srautas išaugo nuo 0,7% iki 46,1%. 

Tuo tarpu informacija apie bankus nacionaliniuose leidiniuose susitraukė nuo 73,9% iki 20,7%. 

Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamas informacijos srautas atitinkamai plėtėsi nuo 6,7% iki 45,4%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 23,6%. 

Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2010 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 56,4%, o nacionalinės spaudos susitraukė nuo 52,8% iki 20,4%. 

Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. 

Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nepastebėta, galima paminėti tik nežymų TV įtakos susilpnėjimą, ypač draudimo sektoriuje (komunikacijos dalis per šį kanalą susitraukė nuo 9,8% iki 2,6%, tačiau susitraukimas nebuvo tolygus). 

Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi (mobiliojo ryšio bei draudimo rinkų komunikacijoje nežymūs pokyčiai buvo netolygūs, o bankų sektoriuje fiksuotas nedidelis tolygus augimas). 

Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių ("Lietuvos ryto", "Respublikos", "Lietuvos žinių", "Vakaro žinių") tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei "Ekstra") leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio "Veidas" tiražas išaugo trečdaliu. 

Todėl, tikėtina, jog ateityje "ant popieriaus" išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams. 

Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus (išskyrus 15min., kuris "persikraustė" į internetą). 

Regioninių leidinių ateitis bent artimiausiu metu turėtų būti šviesesnė – kiekvienam regiono gyventojui "savo kiemo" problemos (degantis kaimyno tvartas) išliks įdomios ir aktualios, be to, jos nebus aprašytos nei nacionalinėje spaudoje, nei internete (su retomis išimtimis), todėl regioniniai leidiniai kol kas išliks pagrindiniu tokių naujienų šaltiniu.

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė UAB "Mediaskopas" išanalizavo trijų aktyviai komunikuojančių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2010 m.  

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 38082 mobiliųjų operatorių ("Omnitel", "Bitė" bei "Tele2") paminėjimai, 64278 bankų (SEB, "Swedbank", "DnB Nord", "Snoras" bei "Danske") paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2010 m. bei 11073 ne gyvybės draudimo bendrovių ("Lietuvos draudimas", "ERGO Lietuva", "PZU Lietuva", "IF draudimas" bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2010 m. , taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2010 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2010 m. pirmojo pusmečio duomenis.


Šiame straipsnyje: Spaudainternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    13
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

  • Politinis lažybų barometras
    Politinis lažybų barometras

    Žinovai tikina, kad į azartinius lošimus žmonija pasinėrė dar prieš tūkstančius metų. Nūnai lošimų elementų ir mūsų aplinkoje apstu, pradedant sporto varžybomis ir baigiant rimtais valstybės reikalais. ...

    1
  • Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?
    Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?

    Ką daro bedarbiai, kai į jų banko sąskaitą kas mėnesį įplaukia 560 eurų ir už tai iš jų nieko nereikalaujama? ...

    2
  • Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus
    Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus

    Penktadienį minėsime jau 26-ąsias Sausio 13-osios metines. Tai – Lietuvos tautos pergalės prieš kruviną Maskvos režimą, pasiuntusį rinktinius KGB ir kariuomenės desanto galvažudžius žudyti beginklių žmonių, metinės. ...

    25
  • Iššūkis ministrui
    Iššūkis ministrui

    Atėjo laikas naujajam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui įrodyti, ko jis vertas – imta kalbėti, kad Lietuvoje galėtų būti įsteigta "Tesla" gamykla. Puiki žinia! Tiesa, be aktyvaus Ūkio ministerijos darbo šią gamyklą Lietuv...

  • Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?
    Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?

    Metų pradžia yra tas metas, kai užsibrėžiame naujus tikslus ir tam pasitelkiame refleksiją. Bandant paaiškinti, kas yra refleksija ir kam ji reikalinga, patogu pasitelkti veidrodžio vaizdinį. Kai kas rytą ruošiamės eiti iš namų,...

    2
Daugiau straipsnių