Lietuvos žiniasklaida: internetas žudo nacionalinę spaudą?

Duomenų analizė parodė, jog per pastaruosius 8 metus Lietuvos žiniasklaidoje įvyko reikšmingų pokyčių

Ypač išsiskyrė tolygus informacijos srauto didėjimas pagrindiniuose internetiniuose šaltiniuose. 

Tuo tarpu nacionalinės spaudos įtaka pastebimai ir tolygiai mažėjo. 

Analizuojant atskirus verslo sektorius matyti, jog nuo 2003 m. iki 2010 m. bankų komunikacijoje pagrindiniuose interneto naujienų portaluose užfiksuotas informacijos srautas išaugo nuo 0,7% iki 46,1%. 

Tuo tarpu informacija apie bankus nacionaliniuose leidiniuose susitraukė nuo 73,9% iki 20,7%. 

Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamas informacijos srautas atitinkamai plėtėsi nuo 6,7% iki 45,4%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 23,6%. 

Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2010 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 56,4%, o nacionalinės spaudos susitraukė nuo 52,8% iki 20,4%. 

Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. 

Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nepastebėta, galima paminėti tik nežymų TV įtakos susilpnėjimą, ypač draudimo sektoriuje (komunikacijos dalis per šį kanalą susitraukė nuo 9,8% iki 2,6%, tačiau susitraukimas nebuvo tolygus). 

Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi (mobiliojo ryšio bei draudimo rinkų komunikacijoje nežymūs pokyčiai buvo netolygūs, o bankų sektoriuje fiksuotas nedidelis tolygus augimas). 

Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių ("Lietuvos ryto", "Respublikos", "Lietuvos žinių", "Vakaro žinių") tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei "Ekstra") leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio "Veidas" tiražas išaugo trečdaliu. 

Todėl, tikėtina, jog ateityje "ant popieriaus" išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams. 

Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus (išskyrus 15min., kuris "persikraustė" į internetą). 

Regioninių leidinių ateitis bent artimiausiu metu turėtų būti šviesesnė – kiekvienam regiono gyventojui "savo kiemo" problemos (degantis kaimyno tvartas) išliks įdomios ir aktualios, be to, jos nebus aprašytos nei nacionalinėje spaudoje, nei internete (su retomis išimtimis), todėl regioniniai leidiniai kol kas išliks pagrindiniu tokių naujienų šaltiniu.

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė UAB "Mediaskopas" išanalizavo trijų aktyviai komunikuojančių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2010 m.  

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 38082 mobiliųjų operatorių ("Omnitel", "Bitė" bei "Tele2") paminėjimai, 64278 bankų (SEB, "Swedbank", "DnB Nord", "Snoras" bei "Danske") paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2010 m. bei 11073 ne gyvybės draudimo bendrovių ("Lietuvos draudimas", "ERGO Lietuva", "PZU Lietuva", "IF draudimas" bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2010 m. , taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2010 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2010 m. pirmojo pusmečio duomenis.


Šiame straipsnyje: Spaudainternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    12
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
  • Į Rucavą gena troškulys
    Į Rucavą gena troškulys

    Tikras pandemoniumas! Lietuviai alkoholį jau perka Latvijoje. Iš Palangos varo į Rucavą, šluoja ten alų "jaščikais" ir dabar išgeria dar daugiau. Teisus buvo R.Karbauskis su A.Veryga – kai pigu arba uždrausta, ...

    14
  • Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?
    Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?

    Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietij...

    5
  • Ką gali tradicijos?
    Ką gali tradicijos?

    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet renka geriausią šalies sportininką, sumaniausią trenerį ar stipriausią komandą. Šalia to kasmet įvardijami ir "Fair play" arba "Garbingo žaidimo" prizo laureatai. ...

    1
  • Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?
    Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

    Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nemat...

    1
  • Kopūstinio baltuko lervos
    Kopūstinio baltuko lervos

    Ir neteisus buvo A.Kaušpėdas, dar Dainuojančios revoliucijos laikais mėginęs mums įteigti, kad "visi kenkėjai budi tundroj". Anaiptol. ...

    10
  • Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas
    Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas

    Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais meta...

    3
  • Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?
    Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?

    „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų savo šeimoje arba poroje turi bendrą biudžetą. Jie skiria laiko pajamų ir išlaidų planavimui, to plano laikosi ir kartu spren...

  • Lazda turi du galus
    Lazda turi du galus

    Neapykantos ir karo kurstymas tapo neatsiejama Lietuvos viešosios erdvės dalimi. Deja, tai gali turėti labai skaudžių padarinių. ...

    16
Daugiau straipsnių