Lietuvos laisvei 20 metų!

Kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimties metų jubiliejų. Tenka klausytis įvairiausių nueito kelio vertinimų, net apmaudo ir pagiežos. Girdėjau ir vertinimų, kad „smetoninė“ Lietuva padarė didesnę pažangą nei dabartinė.

Nors tokius lyginimus vertinu skeptiškai, visgi šia proga bent keliais esminiais aspektais galime palyginti mūsų dabarties dvidešimtmečio pasiekimus su tarpukario Lietuvos Respublikos, kuri gyvavo vos kiek daugiau nei dvidešimtmetį.

Politinis stabilumas prieš autokratizmą

Jeigu lyginsime politikos, demokratijos ir gyventojų saugumo sritis, tai Antroji respublika nepalyginamai pirmauja. Nepaisant dažnai menko analitiškumo ir žemos kultūros, kuri būdinga dabarties politiniams ginčams, ir ryškių partinių nesutarimų, visgi šiuolaikinė Lietuva išmoko gyventi demokratiškai. Laiku vyksta rinkimai, nevaržomai veikia partijos, turime realiai įtvirtintą laisvę pasisakyti ir kritikuoti, kuria kartais net piktnaudžiaujame, peržengiant elementaraus padorumo ribas. Su demokratiškomis teisėmis ir laisvėmis tapome normalia valstybe, kuriai nebereikia išorės vertintojų ir kontrolierių.

Tarpukario Lietuvos Respublika nebuvo tokia. Demokratijos pasireiškimas joje buvo apribotas autokratinio režimo. Nors tame laikmetyje Europoje netrūko panašių ar net nepalyginamai brutalesnių rėžimų, visgi tenka pripažinti, jog ir Lietuva tuomet nebuvo demokratinė. Tuomet demokratijai nebuvome pribrendę. Kita vertus ir šiandien iš sociologiniai tyrimų tenka pastebėti, kad beveik kas antras lietuvis, ypač vargingiau gyvenantis ir mažiau išsilavinęs, būtų linkęs pritarti „kietos rankos“ režimui.

Demokratinės kultūros deficitas tebėra neišspręsta mūsų problema. Laimei tai neveda į autokratizmą, tačiau per kiekvienus rinkimus leidžia išpopuliarėti naujiems politiniams pranašams, kurių veikla smukdo mūsų politikos ir ekonomikos efektyvumą, stumia į politikavimą ir pigių vienadienių populizmo blizgučių turgų. O tam visuomenė vis dar niekaip neatsispiria, suteikdama teisę į valdžią patekti garsiau rėkiantiems ir daugiau žadantiems.

Prisiminkime „naująją politiką“ sukūrusias R. Pakso ir A. Paulausko partijas, Kauno meru ir Seimo nariu tapusį ubagų karalių V. Šustauską, A. Valinską su pagyrūniškais, tačiau niekaip neįpareigojančiais Lietuvos prikėlimo lozungais. Taigi, nors tapome demokratiškesni, tačiau visuomenės politinės kultūros deficitas leidžia veikti populistams, kurie stabdo greitesnę šalies politinę plėtrą, ekonominę pažangą bei gerbūvio augimą. Tie procesai yra susiję. Prastai pasirinkę nubaudžiame ne tuos, kuriuos norėjome nubausti (paprastai buvusiuosius valdžioje), bet tik save.

Saugumas prieš grėsmes ir netikrumą

Įstoję į Europos Sąjungą, ir visų pirma į NATO, o taip pat plėtodami draugiškus santykius su kaimynais įgijome tokį savo šalies ir piliečių saugumą, kokio neturėjome šimtmečius. Be to šis saugumas yra nuosekliai stiprinamas. Tik neturintys istorinės atminties gali nevertinti to, ką reikėtų laikyti pačiu didžiausiu turtu, nepalyginamai didesniu nei gerovė. Saugumą ir laisvę galima lyginti su asmenine sveikata: ko yra verta, supranti tik ją praradęs. Prisiminkime šimtus tūkstančių ištremtųjų, žuvusių miškuose, gulaguose. Mūsų tėvų ir protėvių kartos siekė politinės laisvės, nes tik taip galėjome būti saugūs kaip tauta.

Tarpukariu gi Lietuva buvo itin nepavydėtinoje ir nesaugioje padėtyje. Kaimynystėje, okupavusi mūsų sostinę Vilnių, pavojinga ir priešiška Lenkija. Vėliau prie nedraugų prisijungė ir nacistinė Vokietija. Nei kiek ne mažiau grėsminga buvo ir veidmainė Sovietų Sąjunga, kuri viliojo draugauti, o iš pasalų kasė duobę su grandinėmis ir tremtimis. Valstybės viduje nuolat pavojų kėlė slapti, sovietų finansuojami, komunistų aktyvistai, todėl nepriklausomybę pavyko išlaikyti tik diktatūros sąlygomis.

Ekonominiai svyravimai

Per 20 metų išgyvenome tris ekonomines krizes: vos atkūrę nepriklausomybę, 1999 metais Rusijos finansų krizę ir dabartinę. Tačiau prisiminkime kokios jos skirtingos, kaip nevienodai jos paveikė mūsų gyvenimą? Tai yra todėl, kad tarp šių sunkmečių buvo tikrai solidūs augimo metai, sukūrę dinamišką ekonomiką, finansų ir bankų sistemą, patikimą nacionalinę valiutą litą.

Tarpukariu Lietuva taip pat išgyveno vieną itin sunkią ekonominę krizę 1929 m., kurią sukėlė JAV akcijų birža, o Lietuvoje dar pagilino pablogėję santykiai su Vokietija. Reikia pažymėti, kad tada nebuvo pensijų, nedarbo pašalpų, o ir algos buvo labai kuklios. Tokia situacija paskatino didelę lietuvių emigraciją į užsienį, be to kilo ūkininkų streikai, perversmų bandymai, buvo netgi aukų. Didelį emigracijos srautą mes turime ir šiandien. Tačiau juk prieš krizę 2007 - 2008 m. emigracija jau buvo sustojusi ir netgi buvo prasidėjęs išvykėlių grįžimas į tėvynę. Ši krizė vėl smogė, tačiau tikrai ne ilgam. Tad ir šioje srityje esme stipriai pažengę.

Esame lietuviai - esme stiprūs

Esame darbštūs, atsparūs, tik gal per daug savigraužos ir mėgstantys padejuoti. Mūsų tautinis charakteris neleidžia prapulti nei Sibire, nei emigracijoje. Vėl turime laisvą valstybę, tad patys ir privalome sukurti ją tokią, kurios trokštame. Gerovės šalį, kuri leistų gyventi oriai. Tačiau net ir šioje statyboje nesame vieni: į Lietuvą plūsta didelė Europos Sąjungos parama.

Laisvė nėra gerovė, nors daug kas iš jos to tikėjosi. Tačiau ji yra būtina prielaida siekti savo tikslų. Laisvė reikalauja atsiriboti nuo nelaisvės ir pirmiausia asmeninės! Nuo to, kas mums kasdien kliudo - netinkami įpročiai, minios nuomonėje vyraujančios ydos, klaidos, nežinojimas, valios deficitas - tai mūsų pačių asmeninės nelaisvės pasireiškimai. Tik sugebėdami įveikti juos, daromės laisvi, kuriame ir tuo pačiu padedame kitiems.

Turime ugdyti brandžią asmeninę atsakomybę už save, aplinkinius, savo miestą, kaimą ir Lietuvą. Visgi laisvės dėka daugėja savarankiškų, veiklių, pilietiškų, verslių ir savo protu bei gebėjimais pasitikinčių žmonių. Jie ir yra naujosios Lietuvos pamatas, kurį turime plėsti ir stiprinti.

Lietuva visada susidurdavo su politiniais, socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, tačiau sėkmingai juos spręsdavo ir kaskart išeidavo sustiprėjusi. Jeigu ne nelemtasis Molotovo - Ribentropo paktas Lietuva dabar būtų tikra galiūnė, besilygiuojanti į Švediją ar Šveicariją. Deja, vėl turime pereiti tuos pačius jaunos valstybės išbandymus, kuriuos perėjo mūsų seneliai, tačiau šįkart, yra vilties, paskutinį kartą!

Tegyvuoja Lietuva!


Šiame straipsnyje: masiuliskovo 11

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    2
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    1
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

  • Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?
    Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?

    Kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjusi dirbti nauja Vokietijos „didžioji koalicija“ jau sugebėjo nustebinti. Susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog „Nord Stream 2&ld...

    4
  • Viktoras ir jo gelda
    Viktoras ir jo gelda

    Lietuvos politinėje padangėje – vienu feniksu daugiau. Greta Rolando Pakso, kuris it erelis palaužtais sparnais vis bando prasmukti pro aktyviosios politikos rojaus vartus, į naują skrydį  vėl pakilo Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį Kaune vy...

  • Apie neklystančiųjų visuomenę
    Apie neklystančiųjų visuomenę

    2015-ųjų rudenį Marco Rubio, Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas, atstovaujantis Floridai, rinkiminėje kampanijoje dėl respublikonų kandidato į JAV prezidentus nominacijos, kalbėjo: „Niekaip nesuprantu, kodėl niekiname profesinį mokym...

Daugiau straipsnių