Lietuvos ateitis: dvimiestis ar daugiamiestis?

Baigiantis sovietmečiui, Lietuva buvo ne vienamiestis, kaip Latvija su sostine Ryga, o šalis su pakankamai tolygiai išvystytais regionais. Lietuvoje sėkmingai plėtėsi Mažeikiai, Kėdainiai, Alytus, Utena, Jonava, ir daugybė kitų miestelių. Net nedideliame miestelyje Tauragėje buvo pastatytos rimtos gamyklos.

Gavome gerą palikimą, tačiau dabar ir toliau išsijuosę kuriam programas, kaip padaryti, kad Lietuva taptų Vilniumi, kaip Maskva tapo Rusija ar Latvija – Ryga.

Per 20 nepriklausomybės metų, Lietuvai tikrai pasisekė  išvystyti Vilniaus vienamiesčio  idėją.

Taigi, Lietuva dabar panašėja į Rusiją – dominuoja vienas centrinis miestas, o visa kita teritorija atlieka tik statisto vaidmenį. Tai patogu centrinei valdžiai –  visa valdžios galia sukaupta vienoje teritorijoje, viskas po ranka, viskas pasiekiama. Bet vargas, jei gyveni šiek tiek toliau nuo centro.

Tai, ką turim šiandien – „klęstintis Vilnius“ ir vargstantys, iš valdžios malonės laukiantys kiti miestai.

Beje, tokį modelį sovietmečiu rusai sėkmingai įgyvendino Latvijoje. Dabar Latvija – tai Ryga. Sovietiniais metais viską spręsdavo Maskva, dabar socdemų dėka mes vėl virtom supercentralizuota valstybe. Tik keista, kad ir dabartinė vyriausybė taip uoliai tęsia šį socdemų pradėtą darbą.

Dar prieš 10 metų paskelbta dvimiesčio idėja Kaunas – Vilnius taip ir liko gražiu skelbimu, sėkmingai numarintu Vilniaus stalčiuose. Dabar vėl girdime A.Zuoko bandymus prikelti jo paties pradėtą ir jo paties numarintą dvimiesčio idėją. Tik ar nuo to bus geriau visai Lietuvai?

Visai Lietuvai yra daug svarbiau, kad prisikeltų ir vysytųsi ne du miestai, bet daugiau miestų, nes tai atneštų naudą visiems Lietuvos žmonėms. Jei norime matyti mūsų šalį ne valstybę-miestą, ar valstybę dvimiestį, mums reikia valstybiniu lygiu plėtoti visus Lietuvos regionus.

Be to, prisiminkime, kad Lietuvai iš ES skiriamos pakankami didelės lėšos vykdyti decentralizacijos ir atskirties mažinimo programas tarp regionų. Lietuva vis dar tebedeklaruoja, kad tai yra vienas iš jos prioritetų.

Norint pasiekti, kad Lietuvos regionai vystytųsi tolygai, reikia ne dvimiesčio, o daugiamiesčio vystymo strategijos. Svarbu, kad daugiamiesčio idėja taptų nepriklausoma nuo vienos politinės partijos ar politinės jėgos ir nebūtų vykdoma vienos politinės partijos rėmuose.

Lietuva – nors maža šalis, bet valdoma skirtingai, nes miestus ir rajonus valdo įvairios partijos.

Kauniečiai ir vilniečiai, manau, taip pat palaikys daugiamiesčio idėją, nes tai padės išvystyti mūsų mylimą šalį Lietuvą tolygiai ir nuo to mums visiems bus tik geriau.

Tik su visuomenės palaikymu ji neliks dar viena paleista ir išnykusi idėja. Todėl kviečiu miestų ir miestelių vadovus, asociacijų, įvairių organizacijų atstovus susėsti prie vieno stalo ir nuspręsti, kas Lietuvai geriau.

Na, o Vyriausybei reikia gerai pasvarstyti ir patvirtinti valstybei svarbiu projektu daugiamiesčio, o ne dvimiesčio vystymo idėją.


Šiame straipsnyje: Balžekienėdvimiestis

NAUJAUSI KOMENTARAI

saulius

saulius portretas
Skamba patraukliai

L

L portretas
Protingos mintys. Tik Vilniuje joms niekas nepritars.

Regina

Regina portretas
Labai svarbią mintį išreiškia autorė dėl valdžios decentralizacijos. Jei šiandieninė LR Vyrausybė išdrįstų perkelti daugelį įstaigų iš Vilniaus į skirtingus Lietuvos miestus, tai iš karto palengvintų gyventojams kai kurias problemas išspręsti nevykstant į Vilnių, tai padėtų sureguliuoti ir finansinius srautus, nukreipiant ir į kitus miestus, ne tik Vilnių,tuo pačiu pagyvėtų sunkiai besiverčiantis smulkusis verslas.
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar beldžiamės į visas svarbiausias duris?
    Ar beldžiamės į visas svarbiausias duris?

    Davose prasideda garsiausias ekonomikos forumas. Svarbus, įtakingas ir garsiausiai linksniuojamas. Tačiau ar tikrai turėtume galvoti, kad tik Šveicarijos Alpėse sprendžiami visi pasaulio reikalai? Lietuvos valstybei privalu dalyvauti visuose įvyki...

  • R. Karbauskio ginklanešė
    R. Karbauskio ginklanešė

    Turėjome Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, panorusią visus pašokdinti gaudant su automatu pabėgusį nusikaltėlį. Turėjome ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, painiojusią litus su eurais ir grasinusiai "vyrams neduoti", kol jie si...

    10
  • Anonimų pasalos
    Anonimų pasalos

    Kokią purvo naštą turi tampyti žmogus, kuris nori likti anonimas, bet iš apkasų svaidyti savosios pagiežos petardas į kitus? ...

    12
  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

    1
  • Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?
    Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?

    Yra viena nuostabi Ernesto Hemingway citata. Jo herojus, paklaustas, kaip bankrutavo, atsako: "Iš pradžių po truputį, o paskui staigiai." Šiuos žodžius vėliau buvo pasiskolinusi ir Elizabeth Wurtzel, garsiojoje "Prozako karto...

    11
  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    22
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
Daugiau straipsnių