Lietuvos ateitis: dvimiestis ar daugiamiestis?

Baigiantis sovietmečiui, Lietuva buvo ne vienamiestis, kaip Latvija su sostine Ryga, o šalis su pakankamai tolygiai išvystytais regionais. Lietuvoje sėkmingai plėtėsi Mažeikiai, Kėdainiai, Alytus, Utena, Jonava, ir daugybė kitų miestelių. Net nedideliame miestelyje Tauragėje buvo pastatytos rimtos gamyklos.

Gavome gerą palikimą, tačiau dabar ir toliau išsijuosę kuriam programas, kaip padaryti, kad Lietuva taptų Vilniumi, kaip Maskva tapo Rusija ar Latvija – Ryga.

Per 20 nepriklausomybės metų, Lietuvai tikrai pasisekė  išvystyti Vilniaus vienamiesčio  idėją.

Taigi, Lietuva dabar panašėja į Rusiją – dominuoja vienas centrinis miestas, o visa kita teritorija atlieka tik statisto vaidmenį. Tai patogu centrinei valdžiai –  visa valdžios galia sukaupta vienoje teritorijoje, viskas po ranka, viskas pasiekiama. Bet vargas, jei gyveni šiek tiek toliau nuo centro.

Tai, ką turim šiandien – „klęstintis Vilnius“ ir vargstantys, iš valdžios malonės laukiantys kiti miestai.

Beje, tokį modelį sovietmečiu rusai sėkmingai įgyvendino Latvijoje. Dabar Latvija – tai Ryga. Sovietiniais metais viską spręsdavo Maskva, dabar socdemų dėka mes vėl virtom supercentralizuota valstybe. Tik keista, kad ir dabartinė vyriausybė taip uoliai tęsia šį socdemų pradėtą darbą.

Dar prieš 10 metų paskelbta dvimiesčio idėja Kaunas – Vilnius taip ir liko gražiu skelbimu, sėkmingai numarintu Vilniaus stalčiuose. Dabar vėl girdime A.Zuoko bandymus prikelti jo paties pradėtą ir jo paties numarintą dvimiesčio idėją. Tik ar nuo to bus geriau visai Lietuvai?

Visai Lietuvai yra daug svarbiau, kad prisikeltų ir vysytųsi ne du miestai, bet daugiau miestų, nes tai atneštų naudą visiems Lietuvos žmonėms. Jei norime matyti mūsų šalį ne valstybę-miestą, ar valstybę dvimiestį, mums reikia valstybiniu lygiu plėtoti visus Lietuvos regionus.

Be to, prisiminkime, kad Lietuvai iš ES skiriamos pakankami didelės lėšos vykdyti decentralizacijos ir atskirties mažinimo programas tarp regionų. Lietuva vis dar tebedeklaruoja, kad tai yra vienas iš jos prioritetų.

Norint pasiekti, kad Lietuvos regionai vystytųsi tolygai, reikia ne dvimiesčio, o daugiamiesčio vystymo strategijos. Svarbu, kad daugiamiesčio idėja taptų nepriklausoma nuo vienos politinės partijos ar politinės jėgos ir nebūtų vykdoma vienos politinės partijos rėmuose.

Lietuva – nors maža šalis, bet valdoma skirtingai, nes miestus ir rajonus valdo įvairios partijos.

Kauniečiai ir vilniečiai, manau, taip pat palaikys daugiamiesčio idėją, nes tai padės išvystyti mūsų mylimą šalį Lietuvą tolygiai ir nuo to mums visiems bus tik geriau.

Tik su visuomenės palaikymu ji neliks dar viena paleista ir išnykusi idėja. Todėl kviečiu miestų ir miestelių vadovus, asociacijų, įvairių organizacijų atstovus susėsti prie vieno stalo ir nuspręsti, kas Lietuvai geriau.

Na, o Vyriausybei reikia gerai pasvarstyti ir patvirtinti valstybei svarbiu projektu daugiamiesčio, o ne dvimiesčio vystymo idėją.


Šiame straipsnyje: Balžekienėdvimiestis

NAUJAUSI KOMENTARAI

saulius

saulius portretas
Skamba patraukliai

L

L portretas
Protingos mintys. Tik Vilniuje joms niekas nepritars.

Regina

Regina portretas
Labai svarbią mintį išreiškia autorė dėl valdžios decentralizacijos. Jei šiandieninė LR Vyrausybė išdrįstų perkelti daugelį įstaigų iš Vilniaus į skirtingus Lietuvos miestus, tai iš karto palengvintų gyventojams kai kurias problemas išspręsti nevykstant į Vilnių, tai padėtų sureguliuoti ir finansinius srautus, nukreipiant ir į kitus miestus, ne tik Vilnių,tuo pačiu pagyvėtų sunkiai besiverčiantis smulkusis verslas.
VISI KOMENTARAI 30

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių