Lietuviai nemoka protestuoti?

Prancūzijos darbininkų streikų ir protestų banga šalies ekonomikai kasdien kainuoja 200-400 mln. eurų. Pabandykime įsivaizduoti ką kalbėtų mūsų politikai, jei Lietuvos ekonomikai dėl streikų būtų padarytas bent šimto tūkstančių litų nuostolis?

Streikuotojai būtų sumalti su žemėmis, išvadinti tėvynės išdavikais, svetimų spectarnybų agentais ir dar bala žino kuo. Įdomiausia tai, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų tuo nuolankiai patikėtų ir anksčiau ar vėliau pradėtų smerkti streikuotojus (toks procesas jau prasidėjo kalbant apie Kedžio šalininkus, kurie inirtingai priešinasi nusistovėjusiai tvarkai ir už tai jau pelnė budulių ir kedofilų pravardes).

„Mūsų mužikai kantrūs“ — tai maloniausia diagnozė bet kuriam aukščiausius postus užimančiam politikui. Nieko negali būti malonesnio negu žinojimas apie prarają tarp politinių sprendimų ir jų iššaukiamų pasekmių. Kuklūs Kauno troleibusų parko vairuotojų streikeliai (atsirado nepalaikiusiųjų, kurie labai rūpinosi kauniečių kelionėmis), nedrąsūs ir juoką keliantys susibūrimai prie savivaldybės yra tiesioginis įrodymas, kad vadinamosios profsąjungos savo vaidmens neatlieka.

Vilniuje dar geriau: niekas net necyptelėjo, kai susibūrimų ir mitingų vietą nukėlė periferijon (Kaune mitingams geriausiai tiktų S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas Aleksote).

Kita vertus, kaltinti tik profsąjungas dėl nesugebėjimo suvienyti labiausiai išsunktus ir tebesunkiamus visuomenės sluoksnius - nevalia. Tai kalta iš praeities atėjusi ir viešose renginiuose bei žiniasklaidoje vis nuskambanti nuostata. Ją neretai išgirsi ir tikrųjų patriotų lūpose. „Mus engė kryžiuočiai, bet mes išlikome, mus trypė imperijos, bet mes ištvėrėme, mus rusino, bet mes atsilaikėme ir t.t.“, — štai ką dažniausiai šneka itin besirūpinantys Lietuvos ateitimi. Galėtų patylėti...

Negaliu klausytis tokių kalbų. Darosi nuo jų koktu. Argi taip sunku suvokti, kad tikroji stiprybė slypi ne gebėjime ištverti, iškentėti, nusižeminti, bet priešingai — kovoti, susivienyti, priešintis?

Štai dėl ko su sveiku pavydu stebiu protesto akcijas Prancūzijoje. Pats esu šaulys, policijos rėmėjas ir šiaip įstatymų paisantis pilietis, todėl prasidėjus betvarkei tikrai stočiau tvarką ginančių institucijų pusėn. Tačiau tramdydamas budulius nuoširdžiai džiaugčiausi, kad mažėja priekvailio lietuviško mužikiško nuolankumo lygis. Ir ne kiekvienas streikų pagalba kovojantis už savo teisę būti neapvaginėjamas yra valstybės priešas. Veikiau priešingai.

Bet tuščios tokios kalbos... Nes... Temeta akmenį į Seimo rūmų langus tas, kuris neprisidėjo prie tokio Seimo atsiradimo. 


Šiame straipsnyje: streikas Prancūzijoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vogti ar nevogti – štai klausimas
    Vogti ar nevogti – štai klausimas

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje verda daug įdomių diskusijų (pradedant tautiniais kostiumais vaikams, baigiant Astos Baukutės fašistiniu pasirodymu nacionaliniame kanale), pasinaudosiu tarnybine padėtimi ir leisiu sau panagrinėti ki...

  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    15
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    10
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    6
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    6
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    7
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
Daugiau straipsnių