Lietuviai nemoka protestuoti?

Prancūzijos darbininkų streikų ir protestų banga šalies ekonomikai kasdien kainuoja 200-400 mln. eurų. Pabandykime įsivaizduoti ką kalbėtų mūsų politikai, jei Lietuvos ekonomikai dėl streikų būtų padarytas bent šimto tūkstančių litų nuostolis?

Streikuotojai būtų sumalti su žemėmis, išvadinti tėvynės išdavikais, svetimų spectarnybų agentais ir dar bala žino kuo. Įdomiausia tai, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų tuo nuolankiai patikėtų ir anksčiau ar vėliau pradėtų smerkti streikuotojus (toks procesas jau prasidėjo kalbant apie Kedžio šalininkus, kurie inirtingai priešinasi nusistovėjusiai tvarkai ir už tai jau pelnė budulių ir kedofilų pravardes).

„Mūsų mužikai kantrūs“ — tai maloniausia diagnozė bet kuriam aukščiausius postus užimančiam politikui. Nieko negali būti malonesnio negu žinojimas apie prarają tarp politinių sprendimų ir jų iššaukiamų pasekmių. Kuklūs Kauno troleibusų parko vairuotojų streikeliai (atsirado nepalaikiusiųjų, kurie labai rūpinosi kauniečių kelionėmis), nedrąsūs ir juoką keliantys susibūrimai prie savivaldybės yra tiesioginis įrodymas, kad vadinamosios profsąjungos savo vaidmens neatlieka.

Vilniuje dar geriau: niekas net necyptelėjo, kai susibūrimų ir mitingų vietą nukėlė periferijon (Kaune mitingams geriausiai tiktų S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas Aleksote).

Kita vertus, kaltinti tik profsąjungas dėl nesugebėjimo suvienyti labiausiai išsunktus ir tebesunkiamus visuomenės sluoksnius - nevalia. Tai kalta iš praeities atėjusi ir viešose renginiuose bei žiniasklaidoje vis nuskambanti nuostata. Ją neretai išgirsi ir tikrųjų patriotų lūpose. „Mus engė kryžiuočiai, bet mes išlikome, mus trypė imperijos, bet mes ištvėrėme, mus rusino, bet mes atsilaikėme ir t.t.“, — štai ką dažniausiai šneka itin besirūpinantys Lietuvos ateitimi. Galėtų patylėti...

Negaliu klausytis tokių kalbų. Darosi nuo jų koktu. Argi taip sunku suvokti, kad tikroji stiprybė slypi ne gebėjime ištverti, iškentėti, nusižeminti, bet priešingai — kovoti, susivienyti, priešintis?

Štai dėl ko su sveiku pavydu stebiu protesto akcijas Prancūzijoje. Pats esu šaulys, policijos rėmėjas ir šiaip įstatymų paisantis pilietis, todėl prasidėjus betvarkei tikrai stočiau tvarką ginančių institucijų pusėn. Tačiau tramdydamas budulius nuoširdžiai džiaugčiausi, kad mažėja priekvailio lietuviško mužikiško nuolankumo lygis. Ir ne kiekvienas streikų pagalba kovojantis už savo teisę būti neapvaginėjamas yra valstybės priešas. Veikiau priešingai.

Bet tuščios tokios kalbos... Nes... Temeta akmenį į Seimo rūmų langus tas, kuris neprisidėjo prie tokio Seimo atsiradimo. 


Šiame straipsnyje: streikas Prancūzijoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pirmieji Narcizo metai Baltuosiuose rūmuose
    Pirmieji Narcizo metai Baltuosiuose rūmuose

    2017 m. sausio 20 d. įvyko 45-ojo JAV prezidento inauguracijos ceremonija. Juo tapo verslininkas ir televizijos šou vedėjas Donaldas Trumpas. Pirmas jo rūpestis buvo įrodinėti, jog jį pasveikinti Vašingtone susirinko daugiau žmonių negu B...

  •  A. H. Kirkoro 200 metų gimimo sukaktį pažymint
    A. H. Kirkoro 200 metų gimimo sukaktį pažymint

    Artėja mūsų sostinės gimimo diena – tai sausio 25-oji. Šia data prieš 695-erius metus pažymėtas valdovo Gedimino laiškas, pirmą kartą įvardijant Vilnių Lietuvos sostine. ...

  • Ar beldžiamės į visas svarbiausias duris?
    Ar beldžiamės į visas svarbiausias duris?

    Davose prasideda garsiausias ekonomikos forumas. Svarbus, įtakingas ir garsiausiai linksniuojamas. Tačiau ar tikrai turėtume galvoti, kad tik Šveicarijos Alpėse sprendžiami visi pasaulio reikalai? Lietuvos valstybei privalu dalyvauti visuose įvyki...

    1
  • R. Karbauskio ginklanešė
    R. Karbauskio ginklanešė

    Turėjome Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, panorusią visus pašokdinti gaudant su automatu pabėgusį nusikaltėlį. Turėjome ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, painiojusią litus su eurais ir grasinusiai "vyrams neduoti", kol jie si...

    11
  • Anonimų pasalos
    Anonimų pasalos

    Kokią purvo naštą turi tampyti žmogus, kuris nori likti anonimas, bet iš apkasų svaidyti savosios pagiežos petardas į kitus? ...

    12
  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

    1
  • Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?
    Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?

    Yra viena nuostabi Ernesto Hemingway citata. Jo herojus, paklaustas, kaip bankrutavo, atsako: "Iš pradžių po truputį, o paskui staigiai." Šiuos žodžius vėliau buvo pasiskolinusi ir Elizabeth Wurtzel, garsiojoje "Prozako karto...

    11
  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    22
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

Daugiau straipsnių