Lietuviai nemoka protestuoti?

Prancūzijos darbininkų streikų ir protestų banga šalies ekonomikai kasdien kainuoja 200-400 mln. eurų. Pabandykime įsivaizduoti ką kalbėtų mūsų politikai, jei Lietuvos ekonomikai dėl streikų būtų padarytas bent šimto tūkstančių litų nuostolis?

Streikuotojai būtų sumalti su žemėmis, išvadinti tėvynės išdavikais, svetimų spectarnybų agentais ir dar bala žino kuo. Įdomiausia tai, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų tuo nuolankiai patikėtų ir anksčiau ar vėliau pradėtų smerkti streikuotojus (toks procesas jau prasidėjo kalbant apie Kedžio šalininkus, kurie inirtingai priešinasi nusistovėjusiai tvarkai ir už tai jau pelnė budulių ir kedofilų pravardes).

„Mūsų mužikai kantrūs“ — tai maloniausia diagnozė bet kuriam aukščiausius postus užimančiam politikui. Nieko negali būti malonesnio negu žinojimas apie prarają tarp politinių sprendimų ir jų iššaukiamų pasekmių. Kuklūs Kauno troleibusų parko vairuotojų streikeliai (atsirado nepalaikiusiųjų, kurie labai rūpinosi kauniečių kelionėmis), nedrąsūs ir juoką keliantys susibūrimai prie savivaldybės yra tiesioginis įrodymas, kad vadinamosios profsąjungos savo vaidmens neatlieka.

Vilniuje dar geriau: niekas net necyptelėjo, kai susibūrimų ir mitingų vietą nukėlė periferijon (Kaune mitingams geriausiai tiktų S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas Aleksote).

Kita vertus, kaltinti tik profsąjungas dėl nesugebėjimo suvienyti labiausiai išsunktus ir tebesunkiamus visuomenės sluoksnius - nevalia. Tai kalta iš praeities atėjusi ir viešose renginiuose bei žiniasklaidoje vis nuskambanti nuostata. Ją neretai išgirsi ir tikrųjų patriotų lūpose. „Mus engė kryžiuočiai, bet mes išlikome, mus trypė imperijos, bet mes ištvėrėme, mus rusino, bet mes atsilaikėme ir t.t.“, — štai ką dažniausiai šneka itin besirūpinantys Lietuvos ateitimi. Galėtų patylėti...

Negaliu klausytis tokių kalbų. Darosi nuo jų koktu. Argi taip sunku suvokti, kad tikroji stiprybė slypi ne gebėjime ištverti, iškentėti, nusižeminti, bet priešingai — kovoti, susivienyti, priešintis?

Štai dėl ko su sveiku pavydu stebiu protesto akcijas Prancūzijoje. Pats esu šaulys, policijos rėmėjas ir šiaip įstatymų paisantis pilietis, todėl prasidėjus betvarkei tikrai stočiau tvarką ginančių institucijų pusėn. Tačiau tramdydamas budulius nuoširdžiai džiaugčiausi, kad mažėja priekvailio lietuviško mužikiško nuolankumo lygis. Ir ne kiekvienas streikų pagalba kovojantis už savo teisę būti neapvaginėjamas yra valstybės priešas. Veikiau priešingai.

Bet tuščios tokios kalbos... Nes... Temeta akmenį į Seimo rūmų langus tas, kuris neprisidėjo prie tokio Seimo atsiradimo. 


Šiame straipsnyje: streikas Prancūzijoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    26
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    6
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
  • Nobelio premijos likučiai
    Nobelio premijos likučiai

    Šiemet Nobelio premijos skyrimai vyko ramiai ir nepateikė įdomesnių siurprizų. Populiariausias šiuolaikinis Japonijos rašytojas Haruki Murakami (1949) vėl liko be jo gerbėjų išsvajoto trofėjaus. O Kim Jong Unui, Basharui al ...

    12
Daugiau straipsnių