Liepos 6-oji turėtų įgyti savitesnį „veidą“

Valstybinės nacionalinės, su konkrečios valstybės valstybingumo istorija siejamos šventės yra naujųjų laikų, nacionalizmo epochos, išradimas.

Jos skirtos tautinei politinei tapatybei, piliečių patriotizmo jausmui puoselėti.

Kol valstybės suverenitetas buvo siejamas su valdovu arba tik išskirtinio, privilegijuoto luomo teise valdyti, tokių švenčių nė nereikėjo.

Liepos 6-oji, kaip Lietuvos valstybinė šventė, oficialiai vadinama Valstybės arba Mindaugo karūnavimo diena, buvo įvesta po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. rudenį (pradėta švęsti nuo 1991 m.).

Ši naujai sumanyta valstybinė šventė pakeitė pirmojoje Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. švęstą rugsėjo 8-ąją, kaip „senosios Lietuvos didingai praeičiai minėti skirtą šventę“, susietą su numatytos, bet taip ir neįvykusios Vytauto Didžiojo karūnacijos 1430 m. data. Ši šventė greta Vasario 16-osios buvo įrašyta į 1938 m. LR Konstituciją.

Liepos 6-oji nėra dabar žinomų istorijos šaltinių paliudyta Mindaugo karūnavimo 1253 m. diena. Šventės data tėra nūdienos politikų pasirinkimas vienos iš trijų, į vieną 1253 m. birželio pabaigos – liepos vidurio laikotarpį telpančių, sekmadienių datų.

Šį laikotarpį, kaip labiausiai tikėtiną Mindaugo karūnavimo laiką, hipotetiškai apskaičiavo prof. Edvardas Gudavičius. Galima pridurti, kad ne visi istorikai, tyrinėjantys Mindaugo laikus, su tuo sutinka. Juolab kad nežinoma, ir kur vyko karūnavimo iškilmės.

Kad ir kaip ten bebūtų, valstybinei šventei, kurios pagrindinis tikslas būtų aktualizuoti dabarčiai senosios Lietuvos istoriją ir taip stiprinti piliečių patriotiškumą bei tautinę tapatybę, su Mindaugo karūnavimu siejama data šiandien laikytina tinkamesne nei neįvykusio Vytauto Didžiojo karūnavimo data. Bent jau psichologiškai ir ideologiškai.

Valstybinių švenčių, kurios siejamos su ikinacionalistinės epochos istorija, turi ir daugelis kitų valstybių: Italija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija, Ispanija, Portugalija ir kai kurios kitos.

Jei Italijoje tarp tokių švenčių tėra Romos diena, siejama su „amžinuoju“ vadinamo miesto legendine įkūrimo istorija, tai, pavyzdžiui, mažytės ir Italijos apsuptyje esančios San Marino valstybės pagrindinė nacionalinė šventė – Respublikos diena – susieta su realiais 401 m. įvykiais, Ispanų nacijos diena – su data, kai Kolumbas atrado Ameriką, Vengrijos pagrindinė nacionalinė šventė – šv. Ištvano diena – su Vengriją apkrikštijusio šios šalies valdovo Ištvano karūnavimo karaliumi 1000 m. (ar metais vėliau) data. Beje, Vengrija turi panašiausią į Lietuvos valstybinių švenčių, siejamų su valstybingumo istorija, struktūrą.

Tiesa, bemaž visais šiais atvejais su senąja istorija siejamos valstybinės šventės turi organiškesnį, tų tautinių politinių bendruomenių raidoje niekada visai nenutrūkusį ryšį su pačia senąja istorija, nei Lietuvos atveju Liepos 6-oji.

Ir ne todėl, kad Liepos 6-oji – istoriografijos rekonstruota data, o Mindaugo krikštas ir karūnavimas tebuvo trumpalaikis epizodas, neturėjęs esminės reikšmės tolesnei senosios Lietuvos istorijai, o todėl, kad naujoji nuo 1918 m. pradėta kurti Lietuvos valstybė, nors ir deklaravo ryšį su senuoju valstybingumu (iš čia Vasario 16-osios Akte „valstybės atstatymo“ terminas), iš esmės atsiribojo nuo tuomet dar gyvų LDK tradicijų ir jas puoselėjusios bajoriškosios visuomenės dalies.

Tos tradicijos, objektyviai imant, trukdė siekiui sukurti savarankišką Lietuvos valstybę, kurioje būtų užtikrintos sąlygos lietuvių kalbos tapsmui atskiros savitos lietuvių aukštosios kultūros kalba ir sykiu valstybine, krašte dominuojančia kalba, juolab kad galingesnis lenkiškasis nacionalizmas kilnumo ir politinės išminties buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje gimstančių naujų politinių tautų atžvilgiu, švelniai tariant, nedemonstravo.

Tad iš esmės naujosios Lietuvos ryšys su senąja valstybingumo istorija grindžiamas ne paveldėta, kad ir kaskart modifikuojama tradicija, o atitinkamai ideologizuojama istorijos rekonstrukcija. Socialinės politinės genezės tipu naujoji Lietuvos valstybė, skirtingai nuo Lenkijos ar Vengrijos, faktiškai nesiskiria nuo Latvijos ir Estijos valstybių genezės tipo.

Vis dėlto tai nereiškia, kad, laikantis istorinės tiesos principo, Liepos 6-osios šventimas praranda prasmę. Tik reikia, kad šventė ir ypač jos oficialioji dalis įgytų savitesnį veidą, ryškiau ją skiriantį nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios švenčių.

Neužtenka iškilmingo valstybės istorinės vėliavos pakėlimo prie Prezidentūros ir Vyčio vėliavos prie Kauno Karo istorijos muziejaus bei kelių šūvių iš istorinių patrankų. Šventės misija galėtų būti labiau susijusi su rūpesčiu dėl istorijos ir kultūros palikimo bei paveldo, o ne tuščiažiedžio retorinio patriotizmo, apeliuojant į bemaž visada tokia proga išpučiamą praeities „didingumą“, propaganda.

Be kita ko, ir valstybės itorinė vėliava šia proga galėtų būti iškeliama ne tik išskirtinėse vietose, o bent jau prie visų valstybės ir savivaldybių įstaigų. Manau, verta pagalvoti, ir apie tai, kad centrinės valstybės iškilmės kas kartą vyktų vis kitame Lietuvos regione.

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.


Šiame straipsnyje: Valstybės diena

NAUJAUSI KOMENTARAI

stanislovas96

stanislovas96 portretas
Svente gera, bet labai truksta organizuoto patrijotizmo , labai mazai dalyvauja jaunimo .Ka veikia pagrindines partijos , man atrodo , kad joms patrjotizmas antroje eileje o svarbiausia pinigai ir iilysti i svarbiausius politinius postus . Kada pabus partiju vadovu patrijotizmas , tada ir sventes bus iskilmingesnes , mokyklos ir institutai pabuskite is letargo miego to lauki tikri Lietuvos patrijotai. Kaunas Stanislovas . Geru svenciu biciulei.

Aldona

Aldona portretas
Lietuvą sunaikino užsienio karai.

E.

E. portretas
Dėl tikslios datos nėra prasmės ginčytis ir diskutuoti-koks skirtumas,keliom dienom vėliau ar anksčiau švęsti...O dėl turinio reikia sutikti-tikrai būtų prasminga tai dienai paruošti,patvarkyti istorinio paveldo paminklus ir juose organizuoti šventinius renginius,atgaivinti tų laikų dvasią,supažindinti žmones su istoriniais įvykiais...Tai leistų žmonėms pajusti savo istorines šaknis,didžiuotis šlovinga praeitimi /juo labiau,kad dabartyje didžiuotis ypatingai nėra kuo,išskyrus krepšinį ir dar kelis dalykus/...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    2
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
Daugiau straipsnių