Liaukitės kankinti vaiką

Po smurto Garliavoje lankiausi pas V. L. Kedžius bei teisėją N.Venckienę su prof. V. Landsbergio patarėju Andriumi Tučkumi. Buvo akivaizdu, kad mergaitė tuose namuose jaučiasi saugiai, buvo žvali, guvi, matėsi, kad prisirišusi prie senelių ir tetos. Ir jeigu kažkam, laikantis modernios vaiko teisių (?) mitologijos, atrodo, kad „vaikui su mama visada bus geriau“, tai reikia neužmiršti, kad kartais mamos išmeta savo vaikus į šiukšlių konteinerius arba paskandina...

Neturime galutinių įrodymų tvirtinti, kad toji konkreti mama linkėtų savo dukrai blogo, bet, kol išlieka lig šiol vykusių tyrimų nepašalinta šiurpi abejonė, būtų nusikalstamas absurdas grąžinti vaiką L. Stankūnaitei.

Sveiku protu nesuprantamos valstybės struktūrų pastangos netgi smurtu išplėšti vaiką iš jam įprastos aplinkos bei šeimos ir atiduoti nežinia kur - demonstruoja pavojingą neįgalumą daugelio rimtų įstaigų: teismų, vaiko teisių apsaugos, antstolių tarnybų, policijos. Tarsi visos institucijos yra, bet nei pavieniui, nei kaip visuma neveikia taip, kad mažas vaikas nebūtų kankinamas! Lieka vis mažiau abejonių, kad pribrendo visos teisinės sistemos liustracijos poreikis.

Neabejotinai protingiausia ir žmoniškiausia pozicija, kurią galėtume ginti, būtų - nelupti vaiko iš aplinkos, kurioje jis jau prigijo, netraumuoti jo nežinia kelintą kartą (vien tos nesibaigiančios pakartotinės apklausos ką reiškia vaiko psichikai. Tuo metu, kai brandžios teisinės sistemos šalyse pakanka vienos kompetentingos apklausos, o vaikas toliau nebeliečiamas, į visas suinteresuotas įstaigas keliauja pripažintų ekspertų pasirašyti tos vienos rimtos apklausos dokumentai). Bet kokie pokyčiai vaiko gyvenime turėtų vykti itin palaipsniui, geriems specialistams juos parengus, o ne kaip pagal specnazo komandą: „Imam!“

O motinai, jeigu ji dukrą taip myli, kaip teigia, turėtų būti sudarytos sąlygos reguliariai ją lankyti ir su ja matytis tuose namuose, kur vaikas gyvena. Bent jau kol bešališkas teismas (jeigu turime tokį?) pasakys, koks iš tikrųjų motinos vaidmuo pedofilijos byloje.

Dar viena mintis, kurią galėtume pasiūlyti visuomenei - tai Garliavos bendruomenės įvertinimas. Tie žmonės, kaimynai, budėję ir budintys prie mergaitės namų ne už atlygį, be jokio savanaudiško intereso, niekinami politikų, teisėsaugininkų, pravardžiuojami nesąžiningos žiniasklaidos - yra iš tiesų ryškiausias pastaraisiais metais lietuviško pilietiškumo pavyzdys.

Prezidentė, aukšti pareigūnai sykiais kartoja tą pilietiškumą kaip magišką formulę, o iš tikrųjų - štai jis, tas retai aplodismentais pasitinkamas, dažniau pašiepiamas autentiškas pilietiškumas - iš kurio kilo mūsų savanoriai, partizanai, pogrindžio savilaida, Sąjūdis. Net jei tie žmonės ko nors nežino ar kur nors klysta, jų esminė nuostata yra teisinga: jie neabejingi skriaudžiamo likimui, jiems ne vis vien, kas su mergaite toliau bus, ir jie asmeniškai, rizikuodami nemalonumais, tame dalyvauja.

Vokietijoje vyravusiame teisiniame mentalitete ir sovietų kariuomenėje valdžios ir teismų nutartys buvo „nesvarstomos, o vykdomos“ - kaip Dievo žodis iš dangaus. Istorijos ir žmonių teismas už tokį besąlygišką klusnumą nepagyrė. O lietuvių teisinė sąmonė, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, laikosi tuo, kad esame linkę kvestionuoti bet kokių valdininkų ir institucijų nutartis, jeigu jaučiame, kad jos prieštarauja sąžinei ir sveikam protui. Joms priešintis, nepaklusti. Reikalauti jų pakeitimo - kaip andai dėl spaudos draudimo įstatymo. Ir tai yra Lietuvos stiprybė.

Laikydamiesi sąžinėje kalbančio aukštesnio įstatymo, prigimtinių vertybių įstatymo, vis iškildavome iš nugrimzdusių imperijų nuolaužų, gyvenusių ideologų sugalvotais bukais paragrafais... „Save the girl!“  („Išgelbėkit mergaitę!“) - analogišką pilietinį ir tautinį sąmoningumą, kuriuo tikrai galime pasidžiaugti, demonstruoja ir užsienio lietuvių bendruomenės, rengdamos piketus prie ambasadų užsienio šalyse. Šia prasme Garliava ne griauna valstybės teisinius pamatus, kaip kai kurie paviršutiniškai žvelgiantys juristai gąsdina, o juos stiprina. Žinoma, jeigu kuriama žmonėms tarnaujanti valstybė, o ne kažkoks mechaniškai veikiantis monstras.

Todėl nevyriausybinės organizacijos šiemet galėtų pasiūlyti Garliavos bendruomenę kokiam nors iškiliam apdovanojimui būtent už praktinio pilietiškumo itin ekstremaliomis sąlygomis įgyvendinimą. Arba galbūt net tokį apdovanojimą įsteigti. Prisimintinas gražus pavyzdys, kaip, susikruvinusiam Gorbačiovui skandalingai paskyrus Nobelio taikos premiją, norvegų tauta įsteigė alternatyvią premiją ir įteikė ją iš tiesų taikaus politinio išsivadavimo lyderiui - lietuvių laisvai išrinkto parlamento Pirmininkui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

no name

no name portretas
IDIOTAS !

Pilietis

Pilietis portretas
Labai teisingi kunigo žodžiai. Pagaliau prabylo ir Lietuvos šviesuoliai. O ko tyli rašytojai, mokslininkai - ir tie kurie savę vadina elitu. Čia kaip tik ir reikalinga elito nuomonė.

vida

vida portretas
Labai didelis ačiū kun. Grigui už tokius jaudinančius žodžius, kad visi Lietuvos tikintieji taip mastytu.
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    1
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
  • Artėjant Vydūno 150-mečiui
    Artėjant Vydūno 150-mečiui

    Vydūnas Nobelio premijos laureato Thomo Manno teiginį – materija savo gelmėje yra nemateriali – atskleidė plačiau ir giliau. ...

Daugiau straipsnių