Kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu? | KaunoDiena.lt

Kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu?

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, išanalizavusi Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurią premjeras Andrius Kubilius pristatė Seime, pirmiausia pasigenda skaičių ir faktų. O skaičiai byloja, kad šalyje nesustabdyta emigracija bei nedarbas, nesumažėjo socialinė atskirtis, minimalus atlyginimas įšaldytas, o energetikos projektų ateitis iki šiol miglota.

Neradome paaiškinimo, kodėl visuomenei duoti pažadai taip ir nebuvo realizuoti, užtat veiklos ataskaitoje nestigo Vyriausybės pamėgtos panegirikos sau. Paprastai Vakarų pasaulio valstybių metinės veiklos ataskaitos pasižymi kitokiu formatu: tokiuose dokumentuose būna daug skaičių ir faktinės informacijos, ji analizuojama, lyginama įvairiais pjūviais. Primenama, kokie tikslai buvo iškelti, ar pavyko juos pasiekti, o jei ne, kokios priežastys tai lėmė. Deja, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nemato esminių šalies gyventojų problemų.

Giriamasi esą sumažintas nedarbas, neva veiksmingai taikytos aktyvios priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Toks įspūdis, kad premjeras per ketverius metus nekalbėjo su Lietuvos gyventojais, nematė skurdo, emigrantų lagaminų ir nepastebėjo žmonių nusivylimo. Nesugebėta sukurti darbo vietų net tomis lėšomis, kurias mums skiria ES fondai. Iš jų nepanaudota 1,2 mlrd. Lt. Tai didžiulė suma, kurią buvo galima investuoti į infrastruktūrą, juk ten milijardas litų sukuria 5 tūkst. naujų darbo vietų, o kiekviena jų netiesiogiai – dar 4-5 darbo vietas. Nors 2011-aisiais nedarbo augimas stabtelėjo, tačiau valdančiųjų nesugebėjimas atstatyti ekonomikos bent jau į 2007-ųjų lygį, pagal visus pagrindinius parametrus 2011-ųjų pabaigoje darbo rinkos būklę nustūmė į itin žemą lygį. Padėtis buvo prastesnė nei bet kuriais metais 2005-2008 m. laikotarpiu. Panašu, kad užimtumo problemos Vyriausybės pernai nedomino.

Pragaištinga šios Vyriausybės politika įtikino lietuvius rinktis emigraciją. Žmonės išvyksta ne tik dėl nedarbo, bet ir dėl mažo darbo užmokesčio, kuris lyginant su kaimyninėmis valstybėmis siekia dugną. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų realus darbo užmokestis nuolat mažėjo – iki 2011-ųjų nebuvo nė vieno ketvirčio, kad jis viršytų praėjusių metų atitinkamo ketvirčio lygį, nors Vyriausybė žadėjo, kad atlyginimai kils. Tas pats ir su pensijomis. Dabar jau raportuojama, kad jos pakeltos iki 2009 m. lygio, tik sąmoningai nutylima, kad per trejus metus pensininkų vartojamos prekės ir paslaugos pabrango net 15 proc. Taigi pensininkai yra apgauti, nes šiemet jų pensija yra 15 proc. mažesnė negu konservatorių ir liberalų valdymo pradžioje. Beje, ir toliau sėkmingai mažėja.

Tuo tarpu šildymo kainos kyla ir slegia daugelio gyventojų pečius. Jau dabar prognozuojama, kad kitą šildymo sezoną vidutinė šildymo kaina gali didėti 4 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, kainos nekils tiks 9 savivaldybėse, likusiųjų gyventojams piniginės dar labiau ištuštės. Nesiklausoma energetikos ekspertų specialistų, neskubama pereiti prie biokuro katilinių. Kam tuomet buvo įkurta Energetikos ministerija, jei į šilumos vartotojų interesus neatsižvelgiama? Migloti šiandien ir reikšmingi energetikos projektai, renovacija apskritai nepajudėjo iš mirties taško.

Nepaisant minimų ekonominių ir socialinių bėdų, ši Vyriausybė savo arkliuko – aklo taupymo neketina atsisakyti. Sakote, esame netaupūs, bet pažiūrėkite, kiek pritaupėme skurdo, kaip sakė vienas Lietuvos aforizmų meistras.

Ataskaitoje pasigedome ir išsamesnio paaiškinimo apie viešųjų finansų suvaldymą. Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas per trejus konservatorių valdymo metus buvo 4 kartus didesnis nei per trejus paskutinius LSDP vyriausybių valdymo metus. Blogiausi pagal biudžeto deficito lygį Lietuvai buvo 1997, 2009 ir 2010 metai. O Andriaus Kubiliaus ir ministrų šlovinamieji 2011-ieji pagal biudžeto nesubalansavimo lygį yra ketvirti.

Esu įsitikinęs, kad finansų suvaldymas reiškia mažėjantį valstybės skolos ir BVP santykį. Treji rekordiniai metai, kuriais šalies skolos rodikliai prastėjo sparčiausiai yra konservatorių vadovaujamų vyriausybių veiklos metai. Tad kalbos apie valdžios sektoriaus deficito mažėjimą verčia ieškoti atsakymo į klausimą ar viešųjų finansų stabilumas yra užtikrinamas didinant įsiskolinimą užsienio bankams? Valstybės skola yra išaugusi tiek, kad kalbėti, jog Lietuva išsikapstė iš duobės yra ir juokinga, ir neatsakinga. Kiekvienas tautietis privalės grąžinti didelę skolos dalį, o šiandien skola perkopusi 45 mlrd. litų. Ši našta guls ant kitos Vyriausybės ir, žinoma, šalies gyventojų pečių. Tad iš šios Vyriausybės veiklos ataskaitos neaišku, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Socialdemokratai gali tik džiaugtis, kad jiems neteko valdyti per pasaulinę ekonomikos krizę. Laimės kūdikiai.

RK.

RK. portretas
Jie sąmoningai nenorėjo valdyti. Valdančioji koalicija su džiaugsmu būtų perdavusi valstybės vairą, deja nebuvo nei vieno norinčio jį perimti. Problema, kad nors ir padėti pamatai ekonominiam augimui, bet laukia dar daug pavojų. Nesu tikras, kad kuriama naujoji koalicija bus pajėgi su jais susitvarkyti. Jei tik tokias išvadas didžiausios opozicinės partijos lyderis sugebėjo sukurti po Vyriausybės ataskaitos, tai jis niekam tinkamas kaip strategas. Atrodo, kad straipsneliui parašyti sugaištas pusvalandis. O valstybei valdyti reikia suprasti kas ir kodėl vyksta. Nepanašu, kad Butkevičius tai sugebėtų.

vyt

vyt portretas
taip varydamas ant valdanciuju jus galite itikinti ,-kad jezus krists yra leninas,bet as tuo netikiu ir manau ,kad jus ka rasot skaityti kitiems pats tuo netikit
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gyvenimas be ribų
    Gyvenimas be ribų

    Gerbiamas teatro kritikas feisbuke mėgino atvėsinti aistras, užvirusias dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto "Zero Live Show" provokacijos Turgelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje: "Perspaustos reakcijos: T...

    4
  • Kūrėjas be tėvynės
    Kūrėjas be tėvynės

    Pastarąją savaitę kultūros pasaulį sukrėtė dvi pribloškiančios žinios. ...

    7
  • E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai
    E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

    Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinim...

    2
  • Turėti tiek, kiek pakanka
    Turėti tiek, kiek pakanka

    Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis b...

  • Beveik kaip Amerikoje
    Beveik kaip Amerikoje

    Visi tik skundžiasi ir skundžiasi, nors gyvename beveik kaip Jungtinėse Valstijose. Nepatinka įstatymai? Bet būtent mūsų įstatymai nenusileidžia amerikiečių. ...

    7
  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    3
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

    1
  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    11
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

  • Naudos pitbulių šėlsmas
    Naudos pitbulių šėlsmas

    Bankų ideologų fronte – nieko naujo. Vis dar toliau įkyriai ieškoma argumentų, kuo puikus yra automobilių mokestis. Nors premjeras S.Skvernelis aiškiai pasakė: šitos prievolės nebus, tačiau užkulisiuose ant laužų vis degin...

    3
Daugiau straipsnių