- Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, išanalizavusi Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurią premjeras Andrius Kubilius pristatė Seime, pirmiausia pasigenda skaičių ir faktų. O skaičiai byloja, kad šalyje nesustabdyta emigracija bei nedarbas, nesumažėjo socialinė atskirtis, minimalus atlyginimas įšaldytas, o energetikos projektų ateitis iki šiol miglota.
Neradome paaiškinimo, kodėl visuomenei duoti pažadai taip ir nebuvo realizuoti, užtat veiklos ataskaitoje nestigo Vyriausybės pamėgtos panegirikos sau. Paprastai Vakarų pasaulio valstybių metinės veiklos ataskaitos pasižymi kitokiu formatu: tokiuose dokumentuose būna daug skaičių ir faktinės informacijos, ji analizuojama, lyginama įvairiais pjūviais. Primenama, kokie tikslai buvo iškelti, ar pavyko juos pasiekti, o jei ne, kokios priežastys tai lėmė. Deja, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nemato esminių šalies gyventojų problemų.
Giriamasi esą sumažintas nedarbas, neva veiksmingai taikytos aktyvios priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Toks įspūdis, kad premjeras per ketverius metus nekalbėjo su Lietuvos gyventojais, nematė skurdo, emigrantų lagaminų ir nepastebėjo žmonių nusivylimo. Nesugebėta sukurti darbo vietų net tomis lėšomis, kurias mums skiria ES fondai. Iš jų nepanaudota 1,2 mlrd. Lt. Tai didžiulė suma, kurią buvo galima investuoti į infrastruktūrą, juk ten milijardas litų sukuria 5 tūkst. naujų darbo vietų, o kiekviena jų netiesiogiai – dar 4-5 darbo vietas. Nors 2011-aisiais nedarbo augimas stabtelėjo, tačiau valdančiųjų nesugebėjimas atstatyti ekonomikos bent jau į 2007-ųjų lygį, pagal visus pagrindinius parametrus 2011-ųjų pabaigoje darbo rinkos būklę nustūmė į itin žemą lygį. Padėtis buvo prastesnė nei bet kuriais metais 2005-2008 m. laikotarpiu. Panašu, kad užimtumo problemos Vyriausybės pernai nedomino.
Pragaištinga šios Vyriausybės politika įtikino lietuvius rinktis emigraciją. Žmonės išvyksta ne tik dėl nedarbo, bet ir dėl mažo darbo užmokesčio, kuris lyginant su kaimyninėmis valstybėmis siekia dugną. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų realus darbo užmokestis nuolat mažėjo – iki 2011-ųjų nebuvo nė vieno ketvirčio, kad jis viršytų praėjusių metų atitinkamo ketvirčio lygį, nors Vyriausybė žadėjo, kad atlyginimai kils. Tas pats ir su pensijomis. Dabar jau raportuojama, kad jos pakeltos iki 2009 m. lygio, tik sąmoningai nutylima, kad per trejus metus pensininkų vartojamos prekės ir paslaugos pabrango net 15 proc. Taigi pensininkai yra apgauti, nes šiemet jų pensija yra 15 proc. mažesnė negu konservatorių ir liberalų valdymo pradžioje. Beje, ir toliau sėkmingai mažėja.
Tuo tarpu šildymo kainos kyla ir slegia daugelio gyventojų pečius. Jau dabar prognozuojama, kad kitą šildymo sezoną vidutinė šildymo kaina gali didėti 4 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, kainos nekils tiks 9 savivaldybėse, likusiųjų gyventojams piniginės dar labiau ištuštės. Nesiklausoma energetikos ekspertų specialistų, neskubama pereiti prie biokuro katilinių. Kam tuomet buvo įkurta Energetikos ministerija, jei į šilumos vartotojų interesus neatsižvelgiama? Migloti šiandien ir reikšmingi energetikos projektai, renovacija apskritai nepajudėjo iš mirties taško.
Nepaisant minimų ekonominių ir socialinių bėdų, ši Vyriausybė savo arkliuko – aklo taupymo – neketina atsisakyti. Sakote, esame netaupūs, bet pažiūrėkite, kiek pritaupėme skurdo, – kaip sakė vienas Lietuvos aforizmų meistras.
Ataskaitoje pasigedome ir išsamesnio paaiškinimo apie viešųjų finansų suvaldymą. Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas per trejus konservatorių valdymo metus buvo 4 kartus didesnis nei per trejus paskutinius LSDP vyriausybių valdymo metus. Blogiausi pagal biudžeto deficito lygį Lietuvai buvo 1997, 2009 ir 2010 metai. O Andriaus Kubiliaus ir ministrų šlovinamieji 2011-ieji pagal biudžeto nesubalansavimo lygį yra ketvirti.
Esu įsitikinęs, kad finansų suvaldymas reiškia mažėjantį valstybės skolos ir BVP santykį. Treji rekordiniai metai, kuriais šalies skolos rodikliai prastėjo sparčiausiai yra konservatorių vadovaujamų vyriausybių veiklos metai. Tad kalbos apie valdžios sektoriaus deficito mažėjimą verčia ieškoti atsakymo į klausimą – ar viešųjų finansų stabilumas yra užtikrinamas didinant įsiskolinimą užsienio bankams? Valstybės skola yra išaugusi tiek, kad kalbėti, jog Lietuva išsikapstė iš duobės yra ir juokinga, ir neatsakinga. Kiekvienas tautietis privalės grąžinti didelę skolos dalį, o šiandien skola perkopusi 45 mlrd. litų. Ši našta guls ant kitos Vyriausybės ir, žinoma, šalies gyventojų pečių. Tad iš šios Vyriausybės veiklos ataskaitos neaišku, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...