Kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu?

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, išanalizavusi Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurią premjeras Andrius Kubilius pristatė Seime, pirmiausia pasigenda skaičių ir faktų. O skaičiai byloja, kad šalyje nesustabdyta emigracija bei nedarbas, nesumažėjo socialinė atskirtis, minimalus atlyginimas įšaldytas, o energetikos projektų ateitis iki šiol miglota.

Neradome paaiškinimo, kodėl visuomenei duoti pažadai taip ir nebuvo realizuoti, užtat veiklos ataskaitoje nestigo Vyriausybės pamėgtos panegirikos sau. Paprastai Vakarų pasaulio valstybių metinės veiklos ataskaitos pasižymi kitokiu formatu: tokiuose dokumentuose būna daug skaičių ir faktinės informacijos, ji analizuojama, lyginama įvairiais pjūviais. Primenama, kokie tikslai buvo iškelti, ar pavyko juos pasiekti, o jei ne, kokios priežastys tai lėmė. Deja, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nemato esminių šalies gyventojų problemų.

Giriamasi esą sumažintas nedarbas, neva veiksmingai taikytos aktyvios priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Toks įspūdis, kad premjeras per ketverius metus nekalbėjo su Lietuvos gyventojais, nematė skurdo, emigrantų lagaminų ir nepastebėjo žmonių nusivylimo. Nesugebėta sukurti darbo vietų net tomis lėšomis, kurias mums skiria ES fondai. Iš jų nepanaudota 1,2 mlrd. Lt. Tai didžiulė suma, kurią buvo galima investuoti į infrastruktūrą, juk ten milijardas litų sukuria 5 tūkst. naujų darbo vietų, o kiekviena jų netiesiogiai – dar 4-5 darbo vietas. Nors 2011-aisiais nedarbo augimas stabtelėjo, tačiau valdančiųjų nesugebėjimas atstatyti ekonomikos bent jau į 2007-ųjų lygį, pagal visus pagrindinius parametrus 2011-ųjų pabaigoje darbo rinkos būklę nustūmė į itin žemą lygį. Padėtis buvo prastesnė nei bet kuriais metais 2005-2008 m. laikotarpiu. Panašu, kad užimtumo problemos Vyriausybės pernai nedomino.

Pragaištinga šios Vyriausybės politika įtikino lietuvius rinktis emigraciją. Žmonės išvyksta ne tik dėl nedarbo, bet ir dėl mažo darbo užmokesčio, kuris lyginant su kaimyninėmis valstybėmis siekia dugną. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų realus darbo užmokestis nuolat mažėjo – iki 2011-ųjų nebuvo nė vieno ketvirčio, kad jis viršytų praėjusių metų atitinkamo ketvirčio lygį, nors Vyriausybė žadėjo, kad atlyginimai kils. Tas pats ir su pensijomis. Dabar jau raportuojama, kad jos pakeltos iki 2009 m. lygio, tik sąmoningai nutylima, kad per trejus metus pensininkų vartojamos prekės ir paslaugos pabrango net 15 proc. Taigi pensininkai yra apgauti, nes šiemet jų pensija yra 15 proc. mažesnė negu konservatorių ir liberalų valdymo pradžioje. Beje, ir toliau sėkmingai mažėja.

Tuo tarpu šildymo kainos kyla ir slegia daugelio gyventojų pečius. Jau dabar prognozuojama, kad kitą šildymo sezoną vidutinė šildymo kaina gali didėti 4 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, kainos nekils tiks 9 savivaldybėse, likusiųjų gyventojams piniginės dar labiau ištuštės. Nesiklausoma energetikos ekspertų specialistų, neskubama pereiti prie biokuro katilinių. Kam tuomet buvo įkurta Energetikos ministerija, jei į šilumos vartotojų interesus neatsižvelgiama? Migloti šiandien ir reikšmingi energetikos projektai, renovacija apskritai nepajudėjo iš mirties taško.

Nepaisant minimų ekonominių ir socialinių bėdų, ši Vyriausybė savo arkliuko – aklo taupymo neketina atsisakyti. Sakote, esame netaupūs, bet pažiūrėkite, kiek pritaupėme skurdo, kaip sakė vienas Lietuvos aforizmų meistras.

Ataskaitoje pasigedome ir išsamesnio paaiškinimo apie viešųjų finansų suvaldymą. Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas per trejus konservatorių valdymo metus buvo 4 kartus didesnis nei per trejus paskutinius LSDP vyriausybių valdymo metus. Blogiausi pagal biudžeto deficito lygį Lietuvai buvo 1997, 2009 ir 2010 metai. O Andriaus Kubiliaus ir ministrų šlovinamieji 2011-ieji pagal biudžeto nesubalansavimo lygį yra ketvirti.

Esu įsitikinęs, kad finansų suvaldymas reiškia mažėjantį valstybės skolos ir BVP santykį. Treji rekordiniai metai, kuriais šalies skolos rodikliai prastėjo sparčiausiai yra konservatorių vadovaujamų vyriausybių veiklos metai. Tad kalbos apie valdžios sektoriaus deficito mažėjimą verčia ieškoti atsakymo į klausimą ar viešųjų finansų stabilumas yra užtikrinamas didinant įsiskolinimą užsienio bankams? Valstybės skola yra išaugusi tiek, kad kalbėti, jog Lietuva išsikapstė iš duobės yra ir juokinga, ir neatsakinga. Kiekvienas tautietis privalės grąžinti didelę skolos dalį, o šiandien skola perkopusi 45 mlrd. litų. Ši našta guls ant kitos Vyriausybės ir, žinoma, šalies gyventojų pečių. Tad iš šios Vyriausybės veiklos ataskaitos neaišku, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Socialdemokratai gali tik džiaugtis, kad jiems neteko valdyti per pasaulinę ekonomikos krizę. Laimės kūdikiai.

RK.

RK. portretas
Jie sąmoningai nenorėjo valdyti. Valdančioji koalicija su džiaugsmu būtų perdavusi valstybės vairą, deja nebuvo nei vieno norinčio jį perimti. Problema, kad nors ir padėti pamatai ekonominiam augimui, bet laukia dar daug pavojų. Nesu tikras, kad kuriama naujoji koalicija bus pajėgi su jais susitvarkyti. Jei tik tokias išvadas didžiausios opozicinės partijos lyderis sugebėjo sukurti po Vyriausybės ataskaitos, tai jis niekam tinkamas kaip strategas. Atrodo, kad straipsneliui parašyti sugaištas pusvalandis. O valstybei valdyti reikia suprasti kas ir kodėl vyksta. Nepanašu, kad Butkevičius tai sugebėtų.

vyt

vyt portretas
taip varydamas ant valdanciuju jus galite itikinti ,-kad jezus krists yra leninas,bet as tuo netikiu ir manau ,kad jus ka rasot skaityti kitiems pats tuo netikit
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Maskva laukia Juozo
    Maskva laukia Juozo

    Savaitė baigiasi, o garsiai apie emigraciją pareiškęs dizaineris iš Kauno Juozas lagaminų dar nesusikrovė. O gaila. ...

    5
  • Netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli
    Netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos toli

    Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. ...

    5
  • Britanija ir Baltijos šalių saugumas
    Britanija ir Baltijos šalių saugumas

    Praeitą savaitgalį Miuncheno saugumo konferencijoje tvyrojo Pax Americana pabaigos Europoje pojūtis. Trumpa nuvilianti gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso kalba ir neįtikinamas viceprezidento Mike' Pence'o pasisakymas nesugebėjo atitaisyti sumai&s...

    2
  • Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų
    Atlyginimas pernai didėjo trečdaliui darbuotojų

    Panašu, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje augo bent trečdaliui šalies gyventojų. Remiantis „Sodros“ duomenimis, minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas ir, tikėtina, sumažėję vokeliuose mokamų atlyginimų mastai, ...

    3
  • Apšilimo šimtadienis
    Apšilimo šimtadienis

    Šimtas flirto dienų, kurias pagal politinės kultūros tradiciją tarsi iniciacijos dovaną iš visuomenės ir žiniasklaidos gauna kiekviena nauja Vyriausybė, – visiška atgyvena. Tuo save ir mus įtikino valstiečių ir žaliųjų ...

    2
  • Moterys – ateities bedarbės?
    Moterys – ateities bedarbės?

    Turbūt sunku būtų ginčytis, jog pastarųjų 50 metų technologinė pažanga buvo naudinga moterų emancipacijai. Gamybos procesų automatizacija ir sparti paslaugų sektoriaus plėtra reiškė sumenkusią fizinės jėgos ir išaugusią protinio...

    2
  • Kareivio Šveiko rauda
    Kareivio Šveiko rauda

    Čekai turi tokį tėvynainį, rašytoją ir raudonąjį komisarą (šis faktas ne itin malonus jo tautiečiams) Jaroslavą Hašeką, kuris po bolševikų revoliucijos pergalės Rusijoje pagarsėjo kaip ypač nuožmus kovotojas su "...

    14
  • Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais
    Seimo apetitas taškytis mūsų pinigais

    Kaip diena, taip naujiena. Nors pinigų trūksta ir mokykloms, ir vaikų apsaugai nuo smurto, ir gynybai, o mokesčiai darbo jėgai žiauriausi Europoje, Seimo veikėjų apetitas taškytis mūsų pinigais – toks pat beribis kaip Visata ir kvailumas...

    21
  • Patyčios iš tautinio kostiumo
    Patyčios iš tautinio kostiumo

    Lietuvoje vyrauja patyčių "kultūra", o ją kuria ir palaiko ne kas kitas, o tie, kurie tarsi turėtų su šiuo ydingu reiškiniu kovoti – tai viešosios nuomonės formuotojai. ...

    17
  • Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?
    Kuri daugiau kliba – Amerika ar Europa?

    „Europa iš esmės turi rimtesnių problemų negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų politikas Friedrichas Merzas po savaitgalį praėjusios saugumo konferencijos Miunchene. – JAV pr...

    2
Daugiau straipsnių