Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?

Pasibaigus pirmajai 2012-2016 metų kadencijos Seimo sesijai, atėjo laikas truputėlį atsisukti atgal, pamąstyti apie šiandieną ir pažvelgti į rytojų.

Pernai šventėme vienos šeimos tragedijoje išryškėjusios didelės Lietuvos bėdos – neteisingumo – pirmąją, mažąją pergalę – politinės partijos „Drąsos kelias“ gimimą.

Nors ištisus mėnesius per trumpą rinkimų kampaniją valėmės nuo kasdien tiesiai ant galvų pilamo purvo ir skleidžiamos netiesos, mums pavyko įtikinti Lietuvos žmones. „Drąsos keliui“ jie atvėrė žalią gatvę į Parlamentą. Tai buvo vakar, kai į Seimą atėjome tik septyniese, tačiau vidumi buvome drąsūs ir užtikrinti.

Ką aš pastebėjau per tuos pirmuosius kelis mėnesius Seime be kasdienio parlamentinio darbo plenariniuose posėdžiuose, komitetuose?

Tik pasibaigus sesijai pajutau, kad „Drąsos kelias“ nevanojamas kitiems drąsiems politikams dažnai taikomais „argumentais“: „radikalai“, „marginalai“, „populistai“. Taip Lietuvoje įprastai apšaukiami tie, kurie nepriklauso išrinktųjų, neklystančiųjų titulus pasisavinusių veikėjų grupuotėms ar net vienam dideliam klanui.

Tokiam, kurio dalyviams leidžiama vogti iš valstybės, apgaudinėti jos žmones ir kurti tik sau palankius įstatymus bei taisykles. Tik saviems, o tautai parodoma, kad yra neva opozicija, pozicija, centras, vieni ar kiti esą liberalai. Nieko tokio nėra, egzistuoja viena sistema, o partijų pavadinimai ir ideologijos – žmonių kvailinimui. Juk pakanka pasižiūrėti vien į savivaldybių tarybų sudėtis, į apsimestines koalicijas, kuriose gražiai bičiuliaujasi tie, kurių lyderiai Seime vieni kitus atvirai vadina priešais.

Mes atėjome į valstybės valdžią ne vogti, ne apgaudinėti savo krašto žmonių, kurie mums atidavė balsus, t.y. pasitikėjo. „Drąsos kelias“ turi vieną tikslą - kautis už teisingumą, kuris seniai tapo deficitu teisėsaugoje, teisėtvarkoje, įstatymų leidyboje, švietime, kultūroje, medicinoje, sporte, socialiniuose reikaluose.

Iš visų gyvenimo sričių teisingumas tiesiog išguitas, nes Lietuvoje įprasta atsikratyti problemos paprastu, abejingu ir nuolankiu galvos papurtymu: „Nieko čia nepakeisi“. Žinoma, kad nieko, jei dirbi tik sau. Krauniesi ir politinį, ir kitokį kapitalą.

„Drąsos kelias“ savo rinkėjams nežadėjo didelių algų ir pensijų ar mažesnių šildymo kainų, nes valstybė šiandien to sau negali leisti. Ji jau beveik praskolinta. Todėl sisteminiai politikai ir jiems tarnaujantys jų ideologijos skleidėjai tiesiog neturi kaip įsikibti į tradicinius epitetus „marginalai“, „populistai“, „radikalai“, ką galėtų mesti į „Drąsos kelio“ pusę.

Bet visiems tiems, kam kažkodėl svyla padai, kilo niežulys dėl „Drąsos kelio“ septintuko Seime, reikia kabintis prie bet ko, net menkiausių smulkmenų, kurios galėtų mus pažeminti, įžeisti, įskaudinti, apjuokti prieš tautą. Kuo rengiasi širdimi ir siela šviesus žmogus Jonas Varkala, kas (nesvarbu, jog teisėtai!) dirba mano padėjėjais?

Net mano brolis, žuvęs neištirtomis aplinkybėmis, susiejamas su Kauno nusikaltėlių gauja, nors visi tokių žinių skleidėjai žino, kad Drąsiaus jau nei prikelsi, nei apklausi. Nenustebčiau, jei kuris nors iš mūsų frakcijos Seime narių, mano giminaičių ar pažįstamų žmonių būtų susieti su policijos pareigūnų skandalais, didėjančiu žūvančiųjų autoavarijose skaičiumi ar toliau kylančiomis Lietuvos gyventojų sąskaitomis už šildymą.

Net mano pasisakymas Sausio 13-osios išvakarėse sukėlė didžiausią pasipiktinimo bangą konservatorių stovykloje – lyg būdama Lietuvos pilietė neturėčiau teisės lyginti vakardienos su šiandiena.

Gal tą pyktį pagimdė milžiniškas susidomėjimas mano nuomone? Gal kai kurie dešiniųjų veikėjai piktinosi tik todėl, kad Neringos Venckienės tekstai sulaukia po keliasdešimt kartų daugiau komentarų nei jų? Ne tame yra esmė - artėja pakartotiniai rinkimai į Seimą.

„Drąsos kelias“ būtinai dalyvaus kovo 3-ąją įvyksiančiuose rinkimuose Ukmergės, Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose. Tai ir yra tulžies nepaliaujančios lieti sisteminės minios vėl padidėjančio nervingumo priežastis. Galbūt „Drąsos kelias“ po pakartotinių rinkimų Seime turės jau ne septynis, o net ir dešimt savo atstovų.

Tad iki kovo 3-osios graži, prabangi violetinė spalva ir toliau bus valkiojama, trypiama, gniuždoma dirbtinų skandalų burbulais. Mes tam esame pasirengę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

arvys

arvys portretas
kiek galima apie ta boba rasineti ir rasineti?jai jau laikas ruostis i kaliuze

Nelaimėlė

Nelaimėlė portretas
Pati muša - pati rėkia. Ką darysi, kai esi kaltas, tai ir nekalbinamas giniesi... Neišdegs išsukti uodegos, prisivirė - teks ir srėbti... Scenarijus išsisėmė... Pabaiga...

akis

akis portretas
saunuole Neringa.tik nesustok pusiaukeleje ir greitai pamatysime tavo sekme.bus visiems lietuvos zmonems tik geriau.
VISI KOMENTARAI 112
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    3
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    19
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    3
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
Daugiau straipsnių