Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?

Pasibaigus pirmajai 2012-2016 metų kadencijos Seimo sesijai, atėjo laikas truputėlį atsisukti atgal, pamąstyti apie šiandieną ir pažvelgti į rytojų.

Pernai šventėme vienos šeimos tragedijoje išryškėjusios didelės Lietuvos bėdos – neteisingumo – pirmąją, mažąją pergalę – politinės partijos „Drąsos kelias“ gimimą.

Nors ištisus mėnesius per trumpą rinkimų kampaniją valėmės nuo kasdien tiesiai ant galvų pilamo purvo ir skleidžiamos netiesos, mums pavyko įtikinti Lietuvos žmones. „Drąsos keliui“ jie atvėrė žalią gatvę į Parlamentą. Tai buvo vakar, kai į Seimą atėjome tik septyniese, tačiau vidumi buvome drąsūs ir užtikrinti.

Ką aš pastebėjau per tuos pirmuosius kelis mėnesius Seime be kasdienio parlamentinio darbo plenariniuose posėdžiuose, komitetuose?

Tik pasibaigus sesijai pajutau, kad „Drąsos kelias“ nevanojamas kitiems drąsiems politikams dažnai taikomais „argumentais“: „radikalai“, „marginalai“, „populistai“. Taip Lietuvoje įprastai apšaukiami tie, kurie nepriklauso išrinktųjų, neklystančiųjų titulus pasisavinusių veikėjų grupuotėms ar net vienam dideliam klanui.

Tokiam, kurio dalyviams leidžiama vogti iš valstybės, apgaudinėti jos žmones ir kurti tik sau palankius įstatymus bei taisykles. Tik saviems, o tautai parodoma, kad yra neva opozicija, pozicija, centras, vieni ar kiti esą liberalai. Nieko tokio nėra, egzistuoja viena sistema, o partijų pavadinimai ir ideologijos – žmonių kvailinimui. Juk pakanka pasižiūrėti vien į savivaldybių tarybų sudėtis, į apsimestines koalicijas, kuriose gražiai bičiuliaujasi tie, kurių lyderiai Seime vieni kitus atvirai vadina priešais.

Mes atėjome į valstybės valdžią ne vogti, ne apgaudinėti savo krašto žmonių, kurie mums atidavė balsus, t.y. pasitikėjo. „Drąsos kelias“ turi vieną tikslą - kautis už teisingumą, kuris seniai tapo deficitu teisėsaugoje, teisėtvarkoje, įstatymų leidyboje, švietime, kultūroje, medicinoje, sporte, socialiniuose reikaluose.

Iš visų gyvenimo sričių teisingumas tiesiog išguitas, nes Lietuvoje įprasta atsikratyti problemos paprastu, abejingu ir nuolankiu galvos papurtymu: „Nieko čia nepakeisi“. Žinoma, kad nieko, jei dirbi tik sau. Krauniesi ir politinį, ir kitokį kapitalą.

„Drąsos kelias“ savo rinkėjams nežadėjo didelių algų ir pensijų ar mažesnių šildymo kainų, nes valstybė šiandien to sau negali leisti. Ji jau beveik praskolinta. Todėl sisteminiai politikai ir jiems tarnaujantys jų ideologijos skleidėjai tiesiog neturi kaip įsikibti į tradicinius epitetus „marginalai“, „populistai“, „radikalai“, ką galėtų mesti į „Drąsos kelio“ pusę.

Bet visiems tiems, kam kažkodėl svyla padai, kilo niežulys dėl „Drąsos kelio“ septintuko Seime, reikia kabintis prie bet ko, net menkiausių smulkmenų, kurios galėtų mus pažeminti, įžeisti, įskaudinti, apjuokti prieš tautą. Kuo rengiasi širdimi ir siela šviesus žmogus Jonas Varkala, kas (nesvarbu, jog teisėtai!) dirba mano padėjėjais?

Net mano brolis, žuvęs neištirtomis aplinkybėmis, susiejamas su Kauno nusikaltėlių gauja, nors visi tokių žinių skleidėjai žino, kad Drąsiaus jau nei prikelsi, nei apklausi. Nenustebčiau, jei kuris nors iš mūsų frakcijos Seime narių, mano giminaičių ar pažįstamų žmonių būtų susieti su policijos pareigūnų skandalais, didėjančiu žūvančiųjų autoavarijose skaičiumi ar toliau kylančiomis Lietuvos gyventojų sąskaitomis už šildymą.

Net mano pasisakymas Sausio 13-osios išvakarėse sukėlė didžiausią pasipiktinimo bangą konservatorių stovykloje – lyg būdama Lietuvos pilietė neturėčiau teisės lyginti vakardienos su šiandiena.

Gal tą pyktį pagimdė milžiniškas susidomėjimas mano nuomone? Gal kai kurie dešiniųjų veikėjai piktinosi tik todėl, kad Neringos Venckienės tekstai sulaukia po keliasdešimt kartų daugiau komentarų nei jų? Ne tame yra esmė - artėja pakartotiniai rinkimai į Seimą.

„Drąsos kelias“ būtinai dalyvaus kovo 3-ąją įvyksiančiuose rinkimuose Ukmergės, Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose. Tai ir yra tulžies nepaliaujančios lieti sisteminės minios vėl padidėjančio nervingumo priežastis. Galbūt „Drąsos kelias“ po pakartotinių rinkimų Seime turės jau ne septynis, o net ir dešimt savo atstovų.

Tad iki kovo 3-osios graži, prabangi violetinė spalva ir toliau bus valkiojama, trypiama, gniuždoma dirbtinų skandalų burbulais. Mes tam esame pasirengę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

arvys

arvys portretas
kiek galima apie ta boba rasineti ir rasineti?jai jau laikas ruostis i kaliuze

Nelaimėlė

Nelaimėlė portretas
Pati muša - pati rėkia. Ką darysi, kai esi kaltas, tai ir nekalbinamas giniesi... Neišdegs išsukti uodegos, prisivirė - teks ir srėbti... Scenarijus išsisėmė... Pabaiga...

akis

akis portretas
saunuole Neringa.tik nesustok pusiaukeleje ir greitai pamatysime tavo sekme.bus visiems lietuvos zmonems tik geriau.
VISI KOMENTARAI 112
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    1
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    2
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
Daugiau straipsnių