Kultūros politika Kaune: skiautinys iš skudurėlių

Skiautinys, prie kurio dirbdama tamsius žiemos vakarus trumpina našlė. Ji neturi nė menkiausios pretenzijos sukurti ką nors ypatinga, todėl ir investicijos – pačios minimaliausios. Pagrindinės medžiagos – seni nebenaudojami drabužiai.

Tokia asociacija kyla žvelgiant į kultūros politiką, kurią norima vykdyti Kaune.

Lopas kitas krimplino – lyg linkėjimai nuo miesto valstybių teatrų. Audinys amžinas visom prasmėm: juk vintažas dabar madinga. Kelios skiautės seno kandžių pagraužto milo – užuomina į muziejus. Milas reikalingas dėl ypatingos faktūros, kvapo, spalvos.

Tvirtesnės už laiką namie austo lino drobelės rėžiai primena didingus paveldo objektus. Nepastebėti jų paprasčiausiai neleidžia sąžinė ir Kultūros paveldo departamentas.

Atraižos spalvoto kartūno – lyg prieš dešimtmetį kitą spėjusių šoktelėti meno aukštumų link kūrėjų duoklė. Jo reikia dėl margumo, ryškesnių spalvų. Galiausiai – mažos skiautelės visų įmanomų mišinių, sintetinių, pusiau sintetinių, medvilnės su linu ir be jo – nuo Kaune dar gyvenančios meno jaunuomenės. Šių mišrūnių galima būtų ir atsisakyti, bet labai praverčia ten, kur durstant nesueina milas su linu.

Patekusios į profesionalaus dailininko rankas šios skiautės virstų kūriniu, pajėgiu nešti prasmingą žinią. Dabar vienintelė trumparegės rankų sudaigstyto siuvinio prasmė – žinia apie fizinį jo egzistavimą.

Šiuo daiktu galima užsikloti, jei labai šalta. Netikėtam svečiui atėjus, juo galima užkloti netvarkingą drabužių krūvą. Jį galima netgi bandyti parduoti: gerai išreklamavus, gal pavyktų įpiršti tiems, kas moka eurais, doleriais ar jenomis. Galbūt po dešimtmečio kito jis net sugrįžtų į Kauną antram gyvenimui, tik jau kaip padėvėtų drabužių parduotuvės objektas.

Tokiu skiautiniu savo kultūros mozaiką nuo šiol ketina pakeisti Kaunas. Tiksliau,  miesto vadovai, nes miesto bendruomenė apie tokį sprendimą sužino tik post factum.

Užuot darę viską, kad čia liktų bent tie jaunuoliai, kuriuos išugdo Pelėdų kalnas, VDA Kauno fakultetas ar kitos menininkų kalvės, kad neliktų Kaune apleistų erdvių, kurios taip masina kitų miestų politikus, sėkmingai spekuliuojančius „Fluxus“ judėjimo vardu, mūsų miesto ūkvedžiai bevelija kultūrą paversti turizmo tarnaite.

Šiaip jau kėdžių stumdymu valdžios koridoriais nesidominti Kauno meno bendruomenė šįkart neslepia, kad jaučiasi įžeista: toks radikalus sprendimas priimamas nepasitarus su ja, lyg ji būtų bebalsė ar neįgali mąstyti. Kūrėjams dvigubai skaudu, nes tuo pat metu tampa aišku, kad keliomis dešimtimis milijonų mažinamas ir taip varganas miesto kultūros biudžetas.

Menininkai klausia: kodėl?

Juk griūva imperijos, sąjungos, perdažomi geopolitiniai žemėlapiai, o menas – amžinas, nes kūrybingumas per amžių amžius užkoduotas žmogaus prigimtyje, sako jie.

Šie žodžiai nėra tik tuščios filosofų svajos, sako, ir mini iškalbingą pavyzdį. Kai pernai kovą Japoniją ištiko gamtos, o vėliau ir branduolinė katastrofa, buvo gerokai įsibėgėjęs vienas bendras lietuvių ir japonų meno fotografų projektas. Dėl nelaimės japonai ne tik nesumažino savo indėlio į projektą – jis buvo gerokai padidintas.

Lietuvius ši žinia pribloškė: jie negalėjo įsivaizduoti, kad tokią akimirką valdžia gali pridėti, o ne atimti.

Rašytojas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis cituoja maestro Saulių Sondeckį. Kadaise iš Japonijos šis atsivežė labai brangų suvenyrą – klestinčios valstybės devizą: „Žmogaus asmenybę reikia formuoti per aukščiausius kultūros pasiekimus, per dailę, muziką, literatūrą.“

Kažin mūsų politikai pajėgtų suprasti, kodėl taip mąsto ir daro jų kolegos iš samurajų šalies? Vargu. Antraip sunkmetį išgyvenantis Kaunas ne atimtų, bet pridėtų kultūrai, ir būtų klestinčios valstybės klestintis didmiestis.


Šiame straipsnyje: kaunaskultūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

pastebejimas

pastebejimas portretas
žurnalistė straipsnyje teigia:" <...> kad keliomis dešimtimis milijonų mažinamas ir taip varganas miesto kultūros biudžetas". Gal ir nebūtų čia nieko labai blogo, bėda tik ta, kad VISAS kultūros biudžetas nesiekia nė dviejų dešimčių (t.y. 20) milijonų.... vadinasi, sumažinus keliomis dešimtimis milijonų liks apskritas nulis, o gal kultūra net liks skolinga miesto biudžetui keletą metų į priekį, tiesiog už tai, kad ligi šiol iš viso buvo finansuojama ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
Daugiau straipsnių