Kultūros politika Kaune: skiautinys iš skudurėlių

Skiautinys, prie kurio dirbdama tamsius žiemos vakarus trumpina našlė. Ji neturi nė menkiausios pretenzijos sukurti ką nors ypatinga, todėl ir investicijos – pačios minimaliausios. Pagrindinės medžiagos – seni nebenaudojami drabužiai.

Tokia asociacija kyla žvelgiant į kultūros politiką, kurią norima vykdyti Kaune.

Lopas kitas krimplino – lyg linkėjimai nuo miesto valstybių teatrų. Audinys amžinas visom prasmėm: juk vintažas dabar madinga. Kelios skiautės seno kandžių pagraužto milo – užuomina į muziejus. Milas reikalingas dėl ypatingos faktūros, kvapo, spalvos.

Tvirtesnės už laiką namie austo lino drobelės rėžiai primena didingus paveldo objektus. Nepastebėti jų paprasčiausiai neleidžia sąžinė ir Kultūros paveldo departamentas.

Atraižos spalvoto kartūno – lyg prieš dešimtmetį kitą spėjusių šoktelėti meno aukštumų link kūrėjų duoklė. Jo reikia dėl margumo, ryškesnių spalvų. Galiausiai – mažos skiautelės visų įmanomų mišinių, sintetinių, pusiau sintetinių, medvilnės su linu ir be jo – nuo Kaune dar gyvenančios meno jaunuomenės. Šių mišrūnių galima būtų ir atsisakyti, bet labai praverčia ten, kur durstant nesueina milas su linu.

Patekusios į profesionalaus dailininko rankas šios skiautės virstų kūriniu, pajėgiu nešti prasmingą žinią. Dabar vienintelė trumparegės rankų sudaigstyto siuvinio prasmė – žinia apie fizinį jo egzistavimą.

Šiuo daiktu galima užsikloti, jei labai šalta. Netikėtam svečiui atėjus, juo galima užkloti netvarkingą drabužių krūvą. Jį galima netgi bandyti parduoti: gerai išreklamavus, gal pavyktų įpiršti tiems, kas moka eurais, doleriais ar jenomis. Galbūt po dešimtmečio kito jis net sugrįžtų į Kauną antram gyvenimui, tik jau kaip padėvėtų drabužių parduotuvės objektas.

Tokiu skiautiniu savo kultūros mozaiką nuo šiol ketina pakeisti Kaunas. Tiksliau,  miesto vadovai, nes miesto bendruomenė apie tokį sprendimą sužino tik post factum.

Užuot darę viską, kad čia liktų bent tie jaunuoliai, kuriuos išugdo Pelėdų kalnas, VDA Kauno fakultetas ar kitos menininkų kalvės, kad neliktų Kaune apleistų erdvių, kurios taip masina kitų miestų politikus, sėkmingai spekuliuojančius „Fluxus“ judėjimo vardu, mūsų miesto ūkvedžiai bevelija kultūrą paversti turizmo tarnaite.

Šiaip jau kėdžių stumdymu valdžios koridoriais nesidominti Kauno meno bendruomenė šįkart neslepia, kad jaučiasi įžeista: toks radikalus sprendimas priimamas nepasitarus su ja, lyg ji būtų bebalsė ar neįgali mąstyti. Kūrėjams dvigubai skaudu, nes tuo pat metu tampa aišku, kad keliomis dešimtimis milijonų mažinamas ir taip varganas miesto kultūros biudžetas.

Menininkai klausia: kodėl?

Juk griūva imperijos, sąjungos, perdažomi geopolitiniai žemėlapiai, o menas – amžinas, nes kūrybingumas per amžių amžius užkoduotas žmogaus prigimtyje, sako jie.

Šie žodžiai nėra tik tuščios filosofų svajos, sako, ir mini iškalbingą pavyzdį. Kai pernai kovą Japoniją ištiko gamtos, o vėliau ir branduolinė katastrofa, buvo gerokai įsibėgėjęs vienas bendras lietuvių ir japonų meno fotografų projektas. Dėl nelaimės japonai ne tik nesumažino savo indėlio į projektą – jis buvo gerokai padidintas.

Lietuvius ši žinia pribloškė: jie negalėjo įsivaizduoti, kad tokią akimirką valdžia gali pridėti, o ne atimti.

Rašytojas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis cituoja maestro Saulių Sondeckį. Kadaise iš Japonijos šis atsivežė labai brangų suvenyrą – klestinčios valstybės devizą: „Žmogaus asmenybę reikia formuoti per aukščiausius kultūros pasiekimus, per dailę, muziką, literatūrą.“

Kažin mūsų politikai pajėgtų suprasti, kodėl taip mąsto ir daro jų kolegos iš samurajų šalies? Vargu. Antraip sunkmetį išgyvenantis Kaunas ne atimtų, bet pridėtų kultūrai, ir būtų klestinčios valstybės klestintis didmiestis.


Šiame straipsnyje: kaunaskultūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

pastebejimas

pastebejimas portretas
žurnalistė straipsnyje teigia:" <...> kad keliomis dešimtimis milijonų mažinamas ir taip varganas miesto kultūros biudžetas". Gal ir nebūtų čia nieko labai blogo, bėda tik ta, kad VISAS kultūros biudžetas nesiekia nė dviejų dešimčių (t.y. 20) milijonų.... vadinasi, sumažinus keliomis dešimtimis milijonų liks apskritas nulis, o gal kultūra net liks skolinga miesto biudžetui keletą metų į priekį, tiesiog už tai, kad ligi šiol iš viso buvo finansuojama ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    2
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
Daugiau straipsnių