K.Ufert: tik dėstytojų ir studentų partnerystė pagerins mokslo kokybę

Lietuvoje dažnai girdime skambant pavojaus varpus, skelbiančius, kad aukštojo mokslo sistema nežengia progreso keliu.

Lietuvos aukštojo mokslo kritikai teigia, kad praraja tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų vis didėja. Nenoriu sutikti su tokiais drastiškais teiginiais, nes tikiu, kad jau dabar esame vos per kelis žingsnius nuo kelio, kuriuo turėtų eiti mūsų aukštasis mokslas.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Anksčiau Lietuvoje taip pat buvo perskaičiuojami kreditai, tačiau tai daroma mechaniškai, esamus kreditus padauginant iš 1,5, o dabar siekiama, kad kreditai būtų perskaičiuojami įvertinant dalyko turinį. Perėjimas prie naujosios kreditų sistemos bus didelis iššūkis visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai – reikės pakeisti ne tik formalius dalykus, bet ir savo mąstymą, per dešimtmečius susiformavusius dėstytojo ir studento santykius bei visų akademinės bendruomenės narių suvokimą apie savo asmeninę atsakomybę.

Sek paskui svajones, o ne madą

Jei paklaustumėte manęs, kodėl reikia naujo harmonizavimo ir mokymosi pasiekimais grįsto studijų programų metodikų kūrimo bei diegimo sistemos, ir ar negalime ramiai gyventi, vadovaudamiesi senąja, paraginčiau kiekvieną iš mūsų, kažkada buvusį, esamą ar dar ateityje būsiantį studentą, prisiminti naktis, praleistas prie knygų, tyliai sau pagalvojant, argi dėstytojas nesuvokia, kad man tenka ruoštis ne vien jo dalykui, bet dar trims, keturiems ar penkiems? Kaip aš galiu visą dieną praleidęs paskaitose ir seminaruose namuose per vieną vakarą perskaityti dar tris knygas? Tokios mintys turbūt yra aplankiusios ne vieną.

Vienas pagrindinių naujosios Europoje vieningos kreditų sistemos ECTS tikslų yra kiekvieno dėstytojo asmeninė atsakomybė ir paskatinimas peržiūrėti savo dėstomo dalyko programą. Svarbu, kad, rengdamas savo dalyko programą, dėstytojas apgalvotų, kokio rezultato jis tikisi. Žinoma, nė vienas dėstytojas nėra aiškiaregys ir negali numatyti, kokias žinias išeidamas iš auditorijos išsineš studentas, nes daug kas priklauso nuo paties besimokančiojo vidinės motyvacijos, bet dėstytojas turėtų sau apsibrėžti, ko jis tikisi iš studento ir ko besimokantysis tikisi iš jo. Tik tiksliai suplanavus savo dėstomos disciplinos programą yra galima sulaukti abipusio pasitenkinimo – studentas įgys reikiamą kvalifikaciją ir žinias, o dėstytojas žinos, kad į profesinį kelią išleido gerą specialistą.

Tačiau esu tvirtai įsitikinusi, kad sėkmingi pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra neįmanomi be studentų ir dėstytojų bendradarbiavimo. Anksčiau mąstydavome stereotipiškai, kad studento pareiga yra tik ateiti paskaitas, mokytis ir išlaikyti egzaminus, tačiau dabartinis pasaulis jau diktuoja naują mąstymo modelį – pats studentas turi tapti atsakingu už savo studijų proceso organizavimą. Naujoji kreditų sistema ECTS suteiktų galimybę pačiam studentui laisviau rinktis savo studijų programos dalykus, aktyviau dalyvauti studijų procese ir tobulėti tiek, kiek nori pats studentas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad studentas turėtų atlikti studijų eksperto vaidmenį, nes pats dalyvauja šiame procese, tačiau visada kyla klausimas: kiek motyvuotas ir atsakingas jaučiasi pats studentas? Deja, ne paslaptis, kad specialybė kartais yra renkamasi ne pagal asmeninius gabumus, bet kreipiant dėmesį tik į jos prestižą ir nematant aiškios savo veiklos vizijos. Mano galva, kad įvyktų sėkmingi pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, jau mokykloje turėtų būti skatinama moksleivių motyvacija ir noras sekti paskui savo gabumus ir svajones, o ne masinę madą. Aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai turėtų atkreipti dėmesį į tokius praktinius dalykus, kaip informacijos pasiekiamumas apie dominančią studijų programą, priėmimo į aukštąsias mokyklas aiškumas, profesinio konsultavimo galimybė.

Proga sustoti ir pagalvoti

Tikiuosi, kad kreditų perkėlimas paskatins revoliuciją aukštajame moksle. Tačiau greitų rezultatų tikėtis neverta, nes pokyčiai ir kitose šalyse, kur taikoma ši programa, vyksta palaipsniui. Juk reikia gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį. Visada raginu kiek atlaidžiau žiūrėti į numatytus formalius darbų pabaigimo terminus, nes dėl jų nukenčia darbo kokybė. Vietoj to, verčiau atsižvelgti į projektą įgyvendinančių ekspertų patirtį ir kompetenciją, nes jie gali geriau įvertinti esamą situaciją. Geriau ilgiau dirbti, bet pasiekti ilgalaikį ir patikimą rezultatą, o ne trumpalaikį efektą.

Kreditų sistemos ECTS įvedimas yra puiki proga mums visiems, žmonėms, kurie nėra abejingi aukštojo mokslo kokybei, sustoti ir pagalvoti, kas jau buvo padaryta, ką galima padaryti geriau ar kitaip. Svarbiausia, kad kreditų perkėlimas nevyktų mechaniškai, tik perskaičiuojant kreditus, o ne vertinant studijų kokybę.

Dažnai vadovaujuosi genetikos tyrimų pradininko garsaus Pietų Afrikos mokslininko Sidnio Brenerio mintimi, kad mokslo pažanga priklauso nuo naujų metodų, naujų atradimų ir naujų idėjų. Tik dėstytojams, studentams ir valstybės pareigūnams suvienijus savo jėgas, bus įmanomi nauji ir progresyvūs pokyčiai.

Todėl ir mano aukštojo mokslo vizija paremta lygiaverte studentų ir dėstytojų partneryste bei atsakomybe tiek už savo darbo rezultatus, tiek už bendrą studijų kokybės gerinimą institucijoje ar Lietuvos mastu.


Šiame straipsnyje: aukštasis mokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Simono iš valdžios blevyzgos
    Simono iš valdžios blevyzgos

    Jau daugiau nei savaitę Karmėlava yra pagrindiniai šalies oro vartai. Ir ką? Nei vienos režisierės žadėtas košmaras prasidėjo, nei vietinio vicemero Simono blevyzgos apie Kauno oro uosto nepasirengimą priimti daugiau keleivių išs...

    7
  • Moralės ribos ir paribiai
    Moralės ribos ir paribiai

    Jaunų žemaičių (neva) kultūrinė kelionė į Rusiją virto skandalu. Dėl gilaus noro institucinius Plungės ir Krasnogorsko rajonų santykius sustiprinti žmogiškais ryšiais kilusi suirutė sutrikdė ramią valdišką vasarą – ...

    8
  • Ar griežtesnės bausmės pažabotų smurtą prieš gyvūnus?
    Ar griežtesnės bausmės pažabotų smurtą prieš gyvūnus?

    Informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. ...

    1
  • Atsargiai – valdiškas verslas
    Atsargiai – valdiškas verslas

    Seimas pagaliau "pagimdė" urėdijų reformą. Tiksliau, ne pačią reformą, o leidimą ją vykdyti. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsime. ...

    2
  • Politinių barščių žydėjimas
    Politinių barščių žydėjimas

    Šalis pavojuje. Šįkart dėl invazinių Sosnovskio barščių. Sako, liepą šis botaninis monstras pasiekia intensyviausią vegetacinę būklę – jis žydi, o stiebai yra ypač aukšti. Tad dabar jis labai pavojingas, tod...

    2
  • Turkija kryžkelėje
    Turkija kryžkelėje

    Iš didžiulio užsienio spaudos srauto liepos vidury ištraukėme gausybę komentarų nesėkmingo Turkijos perversmo metinių proga. Apie Turkiją verta šnekėti ne tik dėl to, kad daugelį lietuvių ji dabar traukia kaip poilsio vieta, be...

  • Kvalifikuotas aš ar ne?
    Kvalifikuotas aš ar ne?

    Koks darbuotojas aš esu – kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. ...

    1
  • Lenkija imasi Aukščiausiojo Teismo valymo
    Lenkija imasi Aukščiausiojo Teismo valymo

    Demokratijai Lenkijoje iškilo dar didesnė grėsmė. Naujuoju Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimu gali būti naikinamas valdžių atskyrimo principas ir teismų nepriklausomumas. ...

    3
  • Žvilgsnis į pasaulį
    Žvilgsnis į pasaulį

    Pasaulio šalis galima grupuoti į tris grupes, įvertinus jų ekonominį išsivystymą ir raidos perspektyvas: 1. Kamienas (angl. Core); 2. Pusiau periferija (angl. semi-periphery); 3. Periferija (angl. periphery). ...

  • Nuotykiai prasideda
    Nuotykiai prasideda

    Savaitgalį per Lietuvą nušurmuliavusiomis abiturientų išleistuvėmis tūkstančiams jaunų Lietuvos Respublikos piliečių de facto baigėsi vaikystė. ...

    1
Daugiau straipsnių