K.Ufert: tik dėstytojų ir studentų partnerystė pagerins mokslo kokybę

Lietuvoje dažnai girdime skambant pavojaus varpus, skelbiančius, kad aukštojo mokslo sistema nežengia progreso keliu.

Lietuvos aukštojo mokslo kritikai teigia, kad praraja tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų vis didėja. Nenoriu sutikti su tokiais drastiškais teiginiais, nes tikiu, kad jau dabar esame vos per kelis žingsnius nuo kelio, kuriuo turėtų eiti mūsų aukštasis mokslas.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Anksčiau Lietuvoje taip pat buvo perskaičiuojami kreditai, tačiau tai daroma mechaniškai, esamus kreditus padauginant iš 1,5, o dabar siekiama, kad kreditai būtų perskaičiuojami įvertinant dalyko turinį. Perėjimas prie naujosios kreditų sistemos bus didelis iššūkis visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai – reikės pakeisti ne tik formalius dalykus, bet ir savo mąstymą, per dešimtmečius susiformavusius dėstytojo ir studento santykius bei visų akademinės bendruomenės narių suvokimą apie savo asmeninę atsakomybę.

Sek paskui svajones, o ne madą

Jei paklaustumėte manęs, kodėl reikia naujo harmonizavimo ir mokymosi pasiekimais grįsto studijų programų metodikų kūrimo bei diegimo sistemos, ir ar negalime ramiai gyventi, vadovaudamiesi senąja, paraginčiau kiekvieną iš mūsų, kažkada buvusį, esamą ar dar ateityje būsiantį studentą, prisiminti naktis, praleistas prie knygų, tyliai sau pagalvojant, argi dėstytojas nesuvokia, kad man tenka ruoštis ne vien jo dalykui, bet dar trims, keturiems ar penkiems? Kaip aš galiu visą dieną praleidęs paskaitose ir seminaruose namuose per vieną vakarą perskaityti dar tris knygas? Tokios mintys turbūt yra aplankiusios ne vieną.

Vienas pagrindinių naujosios Europoje vieningos kreditų sistemos ECTS tikslų yra kiekvieno dėstytojo asmeninė atsakomybė ir paskatinimas peržiūrėti savo dėstomo dalyko programą. Svarbu, kad, rengdamas savo dalyko programą, dėstytojas apgalvotų, kokio rezultato jis tikisi. Žinoma, nė vienas dėstytojas nėra aiškiaregys ir negali numatyti, kokias žinias išeidamas iš auditorijos išsineš studentas, nes daug kas priklauso nuo paties besimokančiojo vidinės motyvacijos, bet dėstytojas turėtų sau apsibrėžti, ko jis tikisi iš studento ir ko besimokantysis tikisi iš jo. Tik tiksliai suplanavus savo dėstomos disciplinos programą yra galima sulaukti abipusio pasitenkinimo – studentas įgys reikiamą kvalifikaciją ir žinias, o dėstytojas žinos, kad į profesinį kelią išleido gerą specialistą.

Tačiau esu tvirtai įsitikinusi, kad sėkmingi pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra neįmanomi be studentų ir dėstytojų bendradarbiavimo. Anksčiau mąstydavome stereotipiškai, kad studento pareiga yra tik ateiti paskaitas, mokytis ir išlaikyti egzaminus, tačiau dabartinis pasaulis jau diktuoja naują mąstymo modelį – pats studentas turi tapti atsakingu už savo studijų proceso organizavimą. Naujoji kreditų sistema ECTS suteiktų galimybę pačiam studentui laisviau rinktis savo studijų programos dalykus, aktyviau dalyvauti studijų procese ir tobulėti tiek, kiek nori pats studentas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad studentas turėtų atlikti studijų eksperto vaidmenį, nes pats dalyvauja šiame procese, tačiau visada kyla klausimas: kiek motyvuotas ir atsakingas jaučiasi pats studentas? Deja, ne paslaptis, kad specialybė kartais yra renkamasi ne pagal asmeninius gabumus, bet kreipiant dėmesį tik į jos prestižą ir nematant aiškios savo veiklos vizijos. Mano galva, kad įvyktų sėkmingi pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, jau mokykloje turėtų būti skatinama moksleivių motyvacija ir noras sekti paskui savo gabumus ir svajones, o ne masinę madą. Aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai turėtų atkreipti dėmesį į tokius praktinius dalykus, kaip informacijos pasiekiamumas apie dominančią studijų programą, priėmimo į aukštąsias mokyklas aiškumas, profesinio konsultavimo galimybė.

Proga sustoti ir pagalvoti

Tikiuosi, kad kreditų perkėlimas paskatins revoliuciją aukštajame moksle. Tačiau greitų rezultatų tikėtis neverta, nes pokyčiai ir kitose šalyse, kur taikoma ši programa, vyksta palaipsniui. Juk reikia gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį. Visada raginu kiek atlaidžiau žiūrėti į numatytus formalius darbų pabaigimo terminus, nes dėl jų nukenčia darbo kokybė. Vietoj to, verčiau atsižvelgti į projektą įgyvendinančių ekspertų patirtį ir kompetenciją, nes jie gali geriau įvertinti esamą situaciją. Geriau ilgiau dirbti, bet pasiekti ilgalaikį ir patikimą rezultatą, o ne trumpalaikį efektą.

Kreditų sistemos ECTS įvedimas yra puiki proga mums visiems, žmonėms, kurie nėra abejingi aukštojo mokslo kokybei, sustoti ir pagalvoti, kas jau buvo padaryta, ką galima padaryti geriau ar kitaip. Svarbiausia, kad kreditų perkėlimas nevyktų mechaniškai, tik perskaičiuojant kreditus, o ne vertinant studijų kokybę.

Dažnai vadovaujuosi genetikos tyrimų pradininko garsaus Pietų Afrikos mokslininko Sidnio Brenerio mintimi, kad mokslo pažanga priklauso nuo naujų metodų, naujų atradimų ir naujų idėjų. Tik dėstytojams, studentams ir valstybės pareigūnams suvienijus savo jėgas, bus įmanomi nauji ir progresyvūs pokyčiai.

Todėl ir mano aukštojo mokslo vizija paremta lygiaverte studentų ir dėstytojų partneryste bei atsakomybe tiek už savo darbo rezultatus, tiek už bendrą studijų kokybės gerinimą institucijoje ar Lietuvos mastu.


Šiame straipsnyje: aukštasis mokslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    1
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
  • Artėjant Vydūno 150-mečiui
    Artėjant Vydūno 150-mečiui

    Vydūnas Nobelio premijos laureato Thomo Manno teiginį – materija savo gelmėje yra nemateriali – atskleidė plačiau ir giliau. ...

Daugiau straipsnių