Krūminės legalizavimas išgelbės kaimo ekonomiką nuo prasigėrimo?

Kitą savaitę Seimui teikiamas įstatymo projektas, kuriuo norima įteisinti naminės degtinės varymą.

Senosios kadencijos Seimo kvapui dar nespėjus išsivėdinti, naujoji kadencija ėmėsi rimto darbo. Niekam nekyla abejonių, kad vienas svarbiausių darbų - Lietuvos ekonomikos skatinimas. Kaip ir pridera, vienu aktyviausių ekonomikos gaivinimo idėjų generatorių yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tik, mielieji, klystate, jei manote, kad kylant tiek debatų dėl energetikos, mokesčių peržiūrėjimo ir kitų svarbių su ekonomika susijusių dalykų apie juos ir kalbėsime. Nelabai pastaruosius išmanau, todėl ir nosies ten nekišiu. Tačiau mane itin suintrigavo R. Žemaitaičio pateiktas kaimo gelbėjimo receptas.

Receptas pasirodo - labai paprastas, jo cheminė formulė yra C2H5OH. Trumpai tariant R. Žemaitaitis užsimojo legalizuoti naminės degtinės gamybą. Ko gero labai stebėtis nereikėtų, nes Seimo nariai vadovaujasi ne kokiais nors ten moksliniais ar teisiniais argumentais, o savo organoleptiniais pojūčiais. O tuos pojūčius labai pastimuliuoja draugiškai nusiteikę rinkėjai, nepaisydami jokių įstatymų sėkmingai sau verdantys naminę degtinę ir su pasididžiavimu ją pilstantys nuo rinkėjų pervargusiems politikams, ar net nuo pacientų norintiems pailsėti medikams. Po tokių degustacijų sukyla nenumaldomas noras tas degustacijas iškelti iš gėdingo nelegalumo šešėlio. Todėl nepaisant nesėkmingų buvusių kadencijų parlamentarų pastangų įteisinti naminės degtinės gamybą, šioje kadencijoje to ėmėsi pats Ekonomikos komiteto pirmininkas, kaip ir pridera pateikdamas  argumentus apie tai, kaip toks žingsnis didins biudžeto surinkimą, kurs darbo vietas ir t.t.

Būtų gražu, jei nebūtų apgailėtina. Paanalizuokim Seimo narių aiškinamąjį raštą[i]. Jame teigiama, kad Nepaisant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir Baudžiamajame kodekse numatytų griežtų bausmių namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamyba vyksta didžiuliais mastais, dažnai gaminami ir realizuojami ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingi alkoholio produktai. „ Norisi tik paklausti gerbiamų Seimo narių, o kiek jų ranką prie širdies pridėję galėtų patvirtinti, kad neprisidėjo prie tos gamybos skatinimo, bent jau tuo, kad kas kartą važinėdami pas rinkėjus tą naminę degtinę geria? Vadinasi patys Seimo nariai nesilaikydami įstatymų daro prielaidą, kad tų įstatymų laikysis kiti? Šiuo atveju jau kalbant apie sušvelnintą reguliavimą, kurio vis tik tektų laikytis. Kokia tikimybė, kad iki šiol įstatymus pažeidinėję ir naminę gaminę veikėjai, jos gamybą įsiteisinę staiga taps uoliais įstatymų vykdytojais ir gamins tiek kiek galima ir elgsis pagal įstatymo raidę? Žinant lietuvių būdą ieškoti ne įstatymo įgyvendinimo, o apėjimo būdų, aš tuo naujų atsivertėlių nuoširdumu nuoširdžiai suabejočiau.

Tiesa, daug kuo matyt abejoja ir patys pataisų rengėjai. Vienoje vietoje jie rūsčiai mini į šalį plūstančią kontrabandą, pilstuko fabrikėlius ir panašius baubus Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, todėl nuodijami šalies žmonės ir valstybės biudžetas dėl nelegalios veiklos negauna pajamų dėl nesumokamo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Priėmus įstatymo projektą atsiras tam tikra galimybė kontroliuoti stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo procesus.“, ir nuoširdžiai tikisi naminės degtinės legalizavimu prisidėti prie nelegalios prekybos mažinimo, kitoje vietoje jau teigia, kad naminę galės gaminti tik tie, kas „Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Tik tokiose kaimo turizmo sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Pagaminti gėrimai bus vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.“ Tai lyg ir bandoma pademonstruoti šio reiškinio ribotumą ir nepavojingumą. Tai gal ponas R. Žemaitaiti galėtumėt apsispręsti ar tas reiškinys bus toks mažas, kad apsiribos tik ragavimu ir proceso demonstravimu, ar taps tokiu masiniu, kad mažins visą nelegalią prekybą alkoholiu.

Vienoje radijo laidoje R. Žemaitaitis teigė, jog esą jis girdėjo, kad Latvijoje legalizavus naminę aplink tose vietose išnyko taškai, nes ūkininkai patys juos išnaikino. Labai įdomus argumentas, tik ar Seimo narys pats supranta, ką kalba? Jei jau ta naminė skirta degustacijai ir proceso demonstravimui, tai prie ko čia tie taškai, kuriuose paprastai perka ir geria prasigėrę alkoholikai. Vaidinasi Seimo narys pats pripažįsta, kad leidus varyti naminę degtinę ja užtvindomi visi aplinkiniai kaimai.

Dar juokingesni atrodo argumentai apie perteklinių grūdų panaudojimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad 200 ūkių pagamins po 400 litrų samanės. Vadinasi iš viso per metus būtų apie 80 000 litrų. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad iš tonos grūdų galima gauti apie 370 litrų etanolio. Vadinasi visam paminėtam kiekiui pagaminti reikėtų maždaug 216 tonų grūdų. O Lietuva per metus prikulia virš 3 milijonų tonų grūdų. Ko gero tie 216 tonų šiame kontekste atrodo daugiau nei juokingai. Matyt Ekonomikos komiteto  pirmininką labiau domina mokslinė fantastika ir pasakos, o ne realūs skaičiai ir argumentai.

Žinoma vėl prisiminta dar K. Starkevičiaus vadovautoje ministerijoje pagaminta frazė Naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė.“ Pati istorija, kaip Žemės ūkio ministerijoje sudaryta grupė degustavo naminę degtinę (kurią pasak specialistų kažkas atnešė ir paliko prie ministerijos durų, nes jos gaminti ir pirkti negalima) ir pripažino ją kulinariniu paveldu, yra verta atskiros humoreskos. Įdomu tik ar tokia praktika- gerti viską, kas randama prie ministerijos durų – įprasta? Jei taip, tai nėra kuo stebėtis. Jei jau alkoholis yra pripažįstamas vertybe (nors moksliškai tai yra kancerogenas, teratogenas ir klasikinė psichoaktyvi medžiaga), tai turbūt ir alkoholizmas bei po to sekančios savižudybės turėtų būti pripažintos kultūrinėmis vertybėmis. Gal jas reikėtų net pasiūlyti į UNESCO sąrašą įtraukti, kad neišnyktų.

Tikėtis, kad naminės degtinės gamybą kas nors kontroliuos yra daugiau negu naivu, nes jau dabar policija neturi lėšų ir pajėgumų tvarkytis su visais jai užkrautais darbais. O atidarius dar vienus vartus, kaip ir Latvijoje reikėtų galvoti apie ligoninių uždarymą, nes valstybė nebepajėgi visiems apmokėti gydymo.

Naminės deginės reikia ne kaimui ir ne ūkininkams, o iš gero gyvenimo nebežinantiems kuo beužsiimti ir taip save bepalinksminti politikams.

Matant tendenciją, kad politikai imasi legalizuoti tai, ką patys išbando ir jiems patinka, galima tik spėti, kad sekantys pasiūlymai bus legalizuoti marihuanos vartojimą ir viešnamius.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

terle

terle portretas
Kaip visada,koks kvailys pasiulo nesamone,o po metu pamato kad tai kvaila nesamone

bronius

bronius portretas
Savo draudimais apribojimais ir visokiom taisyklėm daeita iki absurdo. Reikia spirito. Nors 200g. Techninio. Elektronikos komponentams valyti. Legaliai įsigyti Lietuvoje neįmanoma. Uždrauskit duoną nes "dietologai" nepataria miltinių patiekalų valgyti. Uždrauskim mėsą nes kelia cholesterolį (nors dešroj ir nerasta tai tikriausiai dalinis draudimas yra). Daugiau žodžių nemoka išskyrus negalima, draudžiama, negalima, draudžiama...

22po revoliucijos

22po revoliucijos portretas
dabar neta jim rupi .dabar venskiene
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių